– Sakėte, kad šiuo metu randama daug sveikatos pakitimų, susijusių su koronaviruso pandemija. Kokie tai pakitimai?
– Mes, neurologai, dabar turime ne eilinę galimybę atlikti vizualinius tyrimus, magnetinį rezonansą, kompiuterinę tomografiją, ultragarsinį tyrimą. Kartais tokie tyrimai ir 10 ar 12 atvejų parodo tam tikrus pakitimus, kurie koreliuoja su koronaviruso infekcija. Ypač kai kurie kraujo krešumo tyrimai. Tai buvo staigmena, kad atlikę kraujo krešumo tyrimus po infekcijos pamatėme pakitimus. Tyrimai rodo, kad infekcija pakenkė organizmui ir sukėlė galvos skausmą. Kai kuriais atvejais susikuria mažyčiai trombai, kurie dar nieko neužkemša, bet sumažina kraujagyslių spindį ir, tikėtina, kraujo tėkmę. Tai sukelia simptomus.
Neturime akivaizdžių įrodymų su statistika, stebėjimu, bet matome, kaip galvos skausmas po infekcijos susijęs su kai kurių rodiklių padidėjimu. Pavyzdžiui, pastebimas kraujo krešumo rodiklio padidėjimas. Nedidelis, bet pastebimas. Jo pakitimas rodo, kad yra su kraujo krešumo sistema pakitimų, kurie gali sąlygoti trombų susidarymą. Kalbame apie persirgusius asmenis. Dideli trombai, nes labai daug miokardo infarktų, miokarditų, insultų nuo koronaviruso ir kitų ligų.
– Paminėjote galvos skausmą – yra daug priežasčių, kodėl ją gali skaudėti. Ar yra koks nors specifinis galvos skausmas, kurį sukelia pakitęs kraujo krešumas?
– Tokių akivaizdžių, aiškių algoritmų tikrai nėra. Bet paprastai galvos skausmas yra nelokalizuotas, išplitęs, atsiranda tai vienoje, tai kitoje galvos vietoje. Nepriverčia žmogaus gultis į lovą, bet norisi išgerti nuskausminamąjį vaistą. Jei pataikome ir vaistas turi kraują skystinančių savybių, būna kaip išsigelbėjimas. Visada po ligos svarbu atlikti sveikatos tyrimus.
– Lietuvoje nuo koronaviruso jau pasveikę daugiau nei 220 tūkstančių žmonių. Tarp jų yra ir vaikų, ir jaunų žmonių, kai kurie atsigulė į ligoninę, kiti nepajuto jokių simptomų. Ar pagal tai, kaip žmogus persirgo ar kokia jo sveikatos būklė, reikėtų kažką kitaip daryti po ligos?
– Žinote, beveik visiems reikalinga reabilitacija. Ne tik dėl ligos pulmonologinių komplikacijų, bet ir dėl prisitaikymo darbe, šeimoje. Turime turėti galvoje, kad buvo patologija, nors ir galbūt nepaliko itin ryškių pėdsakų, tačiau kažkokius paliko. Ir reikia tuos pėdsakus panaikinti.
Tam padeda reabilitacinės priemonės, fizinis aktyvumas, darbo ir poilsio režimas, papildai. Ir sergant reikia viso spektro priemonių, kurios padėtų pasveikti, net jei sergate labai silpna forma. Verta kreiptis į gydytoją, kuris patartų, ką daryti. Yra labai daug įvairių komplikacijų – ne tik galvos skausmas, depresiniai sutrikimai, bet ir atminties suprastėjimas, silpnumas, vangumas.
– Ir kardiologai sako, kad padaugėjo jaunų žmonių, sergančių miokarditais, ypač vyrų. Tačiau virusų juk turėjome ir anksčiau. Kas sukelia visas šias patologijas dabar? Ar tokios ligos kaip gripas irgi turi tokių pasekmių?
– Mano, tokio nelabai trumpo stažo metu, šitokios infekcijos neteko matyti. Tai yra pirma tokia infekcija, kuri turi tokį mortališkumą, dramatišką eigą kai kuriais atvejais ir tiek daug liekamųjų reiškinių. Būtina šitą pasakyti tiems žmonėms, kurie nežino, ar reikia skiepytis. Patologija yra išskirtinė ir, tikiuosi, bendromis pastangomis su ja susidorosime.
– Turime kelių gamintojų skiepus Lietuvoje, tačiau yra įvairios informacijos, susijusios su jais. Būtent kraujo krešumas ir trombai labiausiai aptarinėjami. Kelios Europos šalys atsisakė skiepytis šia vakcina, nes Europos vaistų agentūra pripažino, jog labai retas šalutinis poveikis gali būti tam tikrų trombų susidarymas. JAV prieš keletą savaičių sustabdė skiepijimą „Johnson&Johnson“ vakcina, nes nutiko 6 atvejai trombozės iš 7 mln. paskiepytų. Kodėl tiek daug kalbame apie vakcinos šalutinį poveikį, jei nauda yra nepalyginama?
– Tos kalbos neturi jokio pagrindo, o jos atsirado dėl visų šalių pastangų suvaldyti pandemiją, paskelbto karantino ir suvaržymų. Tai išmušė iš kasdienybės ir tada atsirado sakančių, kad pandemija netiesa ir panašiai. Visos vakcinos, kurios patvirtintos, veikia, yra efektyvios, saugios, apsaugo nuo komplikacijų ir nė vienos negalima išmesti.
– Praėjusį lapkritį buvo atliktas britų mokslininkų tyrimas, kuris parodė, kad net 20 proc. persirgusių koronavirusu patiria kažkokius liekamuosius reiškinius. Kodėl jie lieka, ką virusas pažeidžia?
– Gali likti psichosomatiniai reiškiniai, dėl įtaigos, baimės, įtampos, kurie sąlygoja nemigą, panikos atakas, depresinę būklę. Bet kai kuriais atvejais infekcija tokius dalykus sukelia dėl nervų sistemos poveikio – neurotoksinio poveikio. Dažnai būna taip, kad nepasireiškia sloga, kosulys, bet pranyksta uoslė. Tai reiškia, kad pakenkti ne receptoriai, o smegenų centrai. Kai dėl slogos nejaučiame kvapo, tai būna lokalus poveikis. Tuo metu koronavirusas pakenkia aukštesni centrai, tai neurotoksinis poveikis. Dar viena priežastis yra hipoksija, kai liga pakenkia plaučiams ir sumažėja plaučių tūris, atsiranda kvėpavimo nepakankamumas. Tai labai veikia smegenis. Kalbant apie didžiausias ligos komplikacijas, tai yra insultas, epilepsija, neurodegeneraciniai susirgimai paūmėja, pavyzdžiui, Alzheimerio, Parkinsono liga.
– Dažnai girdime po koronaviruso užklupusį nuovargį. Koks jis yra ir kaip jo atsikratyti?
– Nuovargis kyla tikrai ne dėl psichologinių priežasčių. Atvirkščiai, žmogus norėtų kuo greičiau pasveikti, o jėgų visai nėra. Tai, greičiausiai, dėl neurotoksinio poveikio, medžiagų apykaitos pakitimų. Nėra koreliacijos tarp infekcijos sunkumo ir nuovargio, liga galėjo būti lengva, bet nuovargis toks, lyg būtum persirgęs sunkia tuberkuliozės forma.
Geriausias daktaras yra laikas. Bet ir reabilitacinės priemonės, fizinis aktyvumas, maisto papildai, grynas oras yra būtina. Būtų labai gerai nuvažiuoti į kurortą, kad sveikata pagerėtų. Kai kuriais atvejais to reikėtų net ir po skiepų, jei reakcija buvo audringa. Kokios infekcijos pasekmės bus vėliau, niekas nežino, bet garantuotai jos bus.
– Taip pat jaučiamas ir raumenų skausmas, taip?
– Nukenčia visi organai ir visos sistemos. Labai jautrus ir judėjimo atraminis aparatas, tai kaulai, sąnariai, stuburas, sausgyslės. Dėl to labai dažnai tiems žmonėms, kuriems niekada neskaudėjo sąnarių, tik infekcijos metu skaudėjo raumenis, persirgus jaučia skausmus sąnariuose. Yra aprašyti atvejai, kai po koronaviruso prasideda raumenų atrofija, ima nykti raumenys.
– Koks būtų jūsų patarimas koronavirusu persirgusiems žmonėms? Kada būtina kreiptis į gydytoją?
– Jokio recepto nepasakysi, nes visų situacijos individualios. Bet, jei matome, kad negera, silpna, bloga, patarčiau kreiptis į gydytoją, atlikti bendrus kraujo tyrimus. Jie parodytų, ar yra nukrypimai. O tada reikalinga speciali terapija. Net jei nėra nukrypimų, reabilitacinės priemonės reikalingos kiekvienam po ligos.
– Kaip sužinoti, kad gali turėti krešulį? Ar tai staigu ir fatališka?
– Gal ne fatališka, bet jei atsiranda galvos skausmas, kai atrodo, jog „su maišu trenktas“, ne aštrus, ne migreninis skausmas, gal verta atlikti krešumo testą. Jei sunku patekti į polikliniką, galima atlikti tyrimus privačiose laboratorijose, daug tokių patikimų yra didžiuosiuose miestuose. Jei jaučiatės blogai, jaučiate simptomus, reikia kreiptis į gydytojus. Ir, žinoma, būtina skiepytis.
– O ką mes galime padaryti, kad apskritai pas gydytojus tektų lankytis rečiau? Kokie jūsų sveikatos receptai?
– Pirmiausia, reikėtų nustoti skųstis – kad karantinas, kaip blogai, ką dabar daryti. Juk per karantiną turime daugiau laisvo laiko, turime kompiuterius, televiziją, knygas, muziką, žaidimus. Nesuprantu, kaip galima skųstis karantinu. Tai yra galimybė užsiimti su savimi. Antra, niekas nedraudžia išeiti į lauką. Laukas, grynas oras yra geriausia sporto salė. Trečia, sveika mityba. Ketvirta, psichoemocinis stabilumas. Karantinas, kuris priverčia ilgiau būti vienoje patalpoje su tais pačiais žmonėmis, destabilizuoja. Labai svarbu surasti pusiausvyrą santykiuose.
