„Aš darysiu gimdos kaklelio tepinėlį ir nereikia skiepo“. Žmogaus papilomos virusas sukelia iki 85 procentų gimdos kaklelio vėžinių pakitimų, bet ne visus, tad tyrimas lieka aktualus net pasiskiepijus. Viruso sukeliamų pasekmių stebėjimas yra vienas apsaugos lygis, o štai viruso patekimo į savo kūno apribojimas – kitas. Jeigu užsisegate saugos diržą, tai negi galvojate, kad galima drąsiai priešpriešinio eismo juostą važiuoti, nes jau esate apsaugotas? Maža to, šis nenaudėlis virusas sukelia ir kitų organų (odos, išangės, plaučių, varpos, gerklų, žarnyno) onkologinius susirgimus. Tik procentas nėra toks dramatiškai didelis, kaip gimdos kaklelio atveju. Tad onkocitologinis tepinėlis reikalingas, bet neturi nieko bendra su apsauga nuo viruso.
„Net ne 100 procentų saugo, kam to reikia?“. Na, šimtaprocentinė tiesa medicinoje viso labo viena – visi mirsim. Kita – reliatyvu. Jeigu jau norite vien šimtaprocentinio efekto, tai neverta imtis nieko, net kasdienės veikos – nei valgyti, nes galite paspringti, nei gerti, nes galite paskęsti, nei kalbėti, nes galite prisikalbėti ir gauti į galvą. 85 procentai apsaugos nuo galimos onkologijos – tai yra žvėriškai daug, patikėkite. Čiupkit, kol nevėlu.
„Susilaikymas padės. Išgyvenau aš, išgyvens ir vaikas. Mes ne paleistuvės kokios“. Bet vaiko kažkaip susilaukėte. Ir ne dėl santūriausio proceso. Šituo virusu per visą gyvenimą užsikrės 80 procentų kaip visų mano žiūrovų ir skaitytojų, taip ir tų, kurie Morozovą ignoruoja. Ir tam visiškai nebūtinas didelis partnerių ir kartų skaičius. Ir net „tas“ procesas nebūtinai reikalingas. Virusas labai paplitęs ir labai „lipnus“ – užsikrėtimui tereikia glaudesnio odos kontakto. Nebūtinai tokio jau intymaus.
„Tai jeigu taip paplitęs, gal aš jau turiu tą virusą“. Gal. Bet tai nieko nereiškia. Pirma – vėžį sukelia bent du tipai. Dar du juos visaip palaiko ir sustiprina. Iš viso tą onkogeninę koaliciją sudaro 6 didelės rizikos tipai, 2 turbūt didelės rizikos ir 4 mažai besireiškiantys, bet, visgi, turintys to onkologinio „gazo“. Dar 7 individai lieka laisvoje grupėje ir iki galo neapsisprendę. Moralas: net jei jau susipažinote su vienu ar dviem, apsisaugoti nuo kitų visada gerai, nes jiems bus mažesnis šansas surinkti daugumą balsuojant už vėžinį susirgimą.
„Sveikas, eketėje mirkdomas organizmas, pats išsivalo“. Dažniausiai. Ir net ne nuo eketės tai priklauso. Labiau priklauso nuo genetikos, imlumo, viruso kiekio ir pakartotino užkrečiamumo. Jei periodiškai paduodama vis naujų dozių, ir tam nereikia naujų partnerių, to paties užtenka, tai jokių ekečių mirkymui neužteks. Bet dviejų-trijų sveikos gyvensenos metų dažnam užtenka pakovoti su virusu. Ir tai dar vienas argumentas neieškoti virusų prieš skiepą: ūmios infekcijos metu suvėžėjimo šansai nedideli, tačiau jei infekcija liks ilgam – jau Jūsų bus nedideli šansai išsisukti. O skiepas būtent nuo lėtinės infekcijos ir apsaugos.
„Aš jau per senas, man jau 25“. Pats laikas pasiskiepyti, nes kaip tik ir subrendo Jūsų seksualumas. Paaugliai labiau plepa, negu daro. Mylisi daugiau suaugę. Keturiasdešimt penkeri – tai amžius, iki kurio visiems rekomenduojama pasiskiepyti. Bet tai nereiškia, kad tada jau nurašytas: dažnas tik tada save atranda.
„Kodėl tekste įvardžiai vyriškos giminės? Juk skiepijamos moterys?“. ŽPV yra Žmogaus papilomas vyrusas, ne žmonos papilomos virusas. Virusą nešioja abiejų lyčių individai. Serga juo sukeliamomis ligomis irgi abu. Be abejo, vyrai neturi gimdos kaklelio, bet išangė, žarnynas, gerklos ir plaučiai, bent jau dažniausiai, būdingi abiejoms lytims organai. Tad ir skiepyti turėtumėme abi lytis. Ir tai jau daroma, ir sėkmingai. Australija baigia išnaikinti virusą žemynę tarp paskiepytų jaunų abiejų lyčių atstovų. Infekcijos, gebančios sukelti vėžį, paplitimas sumažėjo daugiau nei 90 procentų. Neblogas rezultatas aiškinantiems, kad skiepas neveiksmingas, ar ne?
„Sukelia nevaisingumą“. O dar čipuoja, berniukus verčia gėjais, keičia DNR ir sukelia autizmą. Atvirkščiai, kadangi sumažina dauginimosi sistemos organų infekcijų dažnį – gerėja praeinamumas. Kadangi sumažina karpų ir skausmingų kondilomų plitimą – ir patrauklumas.
„Būtent! Šlykštu, skatina paleistuvystę“. Na, jeigu nuo visiško vadelių paleidimo ir beatodairiško panėrimo į svetimų lovų konvejerį asmenį sulaiko tik lytiškai plintančių ligų, kaip atpildo, baimė, tai tada ir prezervatyvai, ir skiepai, be abiejo, yra velnio išmislas. Telieka džiaugtis, kad didžioji dalis žmonių turi kitokias, negu geismo nevaldančių davatkų, moralės normas, ir geba tvardytis. Ne, skiepai nėra leidimas eiti per svetimus gultus. Eikite pas sielos gydytojus, jums prastai, jei taip manote.
„Kokį skiepą geriau rinktis? Nuo dviejų, keturių ar devynių tipų?“ O kokį draudimą rinktumėtės? Kuris už tą pačia kainą apdraudžia nuo dviejų rizikų? Ar nuo devynių? Tik gaisras ir potvynis? Ar dar vagystė, gedimas, žaibas, pelėsis, vaikų ir termitų antplūdis? Ir nieko baisaus, jeigu kažkada pasirinkote netinkamą apsaugą nuo dviejų tipų (geriau negu nieko). Tikrai nebus draudžiama vėliau gauti papildomą apsaugą nuo visų devynių. Bet kada.
„Vat būtent, kada geriau? Kaip su kitais skiepais derinti?“. Skiepas negyvas. Derinti su kitais jo nereikia, kaip ir kitų negyvų skiepų. Skiepijames drąsiai. Geriausias laikas – dabar.
„O nėštumas?“. Nerekomenduojama. Ne dėl to, kad atsitiks kažkas baisaus, bet, kadangi suvėžėjimą sukelia lėtinė infekcija, o ne ūminė, tikrai galima palaukti kelis mėnesius. O jau žindančioms galima.
„Ar ne per anksti skiepyti vienuolikmečius vaikus? Jie tokie nekalti“. Kaip bent dviejų vaikų tėtis, suprantu Jus. Jie moka būti angeliukais (anie, kaip žinia, neturi pirminių lytinių požymių). Visgi, savo kupidoniukus patartina paskiepyti iki pirmų intymesnių santykių. Labai dažnai 15-16 metų būna jau per vėlu. Nepaisant nekalto žvilgsnio ir nemokėjimo padoriai užsirišti batus.
„O iki keturiasdešimties neišgaruos poveikis?“. Efektyvumas nuolat stebimas. Veiksminga apsauga skaičiuojama bent keliolikai metų ir tas laikotarpis nuolat didėja. Tikėtina, užteks ir antrai santuokai.
Likite sveiki. Nebijokite skiepų, jie sukurti mus apsaugoti, o ne bauginti.
