Pirmiausia ir svarbiausia – nustokite jaustis kaltos. Pamirškite taip uoliai mūsuose kultivuojamą kaltės ir atgailos kultą.
„Aš bloga mama. Vaikas nemiega, vyras piktas, vyresnis vaikas neaprengtas. Aš bloga mama“. Ne, čia jie kaprizingi nevalos, o ne Jūs bloga mama. Šiek tiek sveiko egoizmo, prašyčiau.
„Odelę išbėrė, visą naktį nemiegojau, galvojau, ką suvalgiau“. Krūtimi maitinamas vaikas nebūna išbertas dėl to, kad Jūs kažką valgėte. Kaip tik – ir Jus, ir jį labiau bertų, jei Jūs pakankamai ilgai nieko normalaus nevalgytumėte. Net jeigu tas bėrimas alerginis, o greičiausiai ne, tai Jūsų dieta turi minimalų poveikį.
Alergijas sukelia baltymai. O svetimų baltymų nei mūsų kraujyje, nei juo labiau piene, nebūna – viską suvirškina žarnynas iki banalių aminorūgščių, tik tada įsisavina, o jau vėliau iš jų pasigamina savų baltymų. Kažkaip niekam neaišku, kaip randami pėdsakai svetimų baltymų piene yra per mažo kiekio, kad sukeltų kažkokias alergijas. Jie reikalingi kaip tik paskatinti ir supažindinti su išoriniu pasauliu Jūsų mažylį. Tad valgykite, ką tik norite. Tik su saiku. Nereikia teisinti savo nutukimo ir naktinio valgymo priepuolių Morozovo patarimais.
Dėl tos pačios priežasties ir pilvuko pūtimas nėra mamos dietos nesilaikymo rezultatas. Taip, angliavandeniai lengviau keliauja į pieną ir gali duoti darbo vaiko pilvukui, bet tam tas pilvukas ir reikalingas, o angliavandeniai maitina jo gyventojus. Patikėkite, priežasčių pilvuko pūtimui yra kur kas daugiau, nei galimų mamos dietos pažeidimų. Ir mylinčio tėčio ranka ant vaiko pilvuko diegliukus veikia kur kas geriau nei mamos badavimas.
„Krūtimi nemaitina tik asocialios“. Mamos pienas yra nepamatuojamas gėris, o maitinimas – džiaugsmas. Bet visko būna: nuolatiniai uždegimai, randiniai pakitimai, tinginukas vaikas ir dar dešimtys priežasčių – ir nereikia savęs nukryžiuoti ir smerkti, jei sunku ir nepavyksta. Jeigu sąžiningai sau, vaikui ir visai likusiai šeimai galite pasakyti: „Aš padariau viską, ką galėjau, bet neišeina“, būsite teisi. Teisi savo, savo vaiko ir kitų savo šeimos narių, o ne kaimynės, veidaknygės forumų ir lozungų atžvilgiu. Ir ne, aš neskatinu nežindyti, bet ir nesmerkiu to nedarančių.
Kitas žingsnis – skirkite laiko sau. „Aš bloga mama. Aš kažką sau leidau ir nespėjau pasirūpinti kitais“. Šeima – didžiausi Jūsų kada nors sutikti egoistai ir niekada nevertins Jūsų pasiaukojimo. Kol neleisite jiems pajausti, kokia svarbi ir nepakeičiama yra mama. O tą pajausti galima tik trumpam likus be jos. Du vakarai per savaite tik sau ir, pageidautina, ne namuose. Neskalbti drabužiai? Neišplautų puodų kalnas? Rėkia vaikai? Dzin. Mama pasiima jogos kilimėlį ir ramia sąžine žengia pro duris, nes tai „jos antradienis“. O jogos kilimėlį visada patogu pasitiesti lauko kavinėje ant šlapio suoliuko, kol gurkšnojate savo spritz‘ą. Per „savo antradienį“.
Trečias žingsnis – pažadinkite, pagaliau, tėtyje tėtį. „Jis sunkiai dirba, jam ilsėtis reikia“. Prisiminkite, kad vaiką darėte ne viena. Gal procese dalyvavo ir daugiau, bet rezultatui reikalingi du skirtingų lyčių individai. Ir to antrojo vaidmuo nesibaigia su egoistiškai patirta ekstaze antrą proceso minutę. Kaip ir nesibaigia jo vaidmuo kartu su sąskaitos papildymu, nes tada tai bankomatas, ne tėtis. Tėtis gali puikiai keltis dėl vaiko naktį, nes neturi papo (na, bent jau koks lieknesnis tėtis) ir nekvepia pienu, tad ramins vaiką be apetito atžalai sužadinimo. Tėtis gali kas vakarą išeiti su visais vaikais ir sumažinti riziką. Sau – širdies ir kraujagyslių ligų (kalorijas padeginęs), o mamai – sveiko proto praradimo.
„O kada bus broliukas?“ Noras padaryti pertrauką arba visai nekartoti tos patirties yra normalus ir suprantamas. Kontracepcija nėra blogis, kitaip nei nuolatinis susilaikymas. Jeigu yra noras nors trumpam pabėgti nuo hormonų audrų, nors trumpam atsipalaiduoti ir neskaičiuoti dienų iki išganingo kraujavimo, pasitarkite su savo gydytoju. Pasirinkimas yra labai platus ir nebūtinai reikia gerti cheminius hormonus, jeigu jų nenorite. Bet išdrįskite pasidomėti, už tai nebaudžiama.
Pasirūpinkite pagaliau ir savo sveikata. Paskiepijote visus vaikus? O pati gavote skiepą? Atlikote visus kraujo tyrimus atžaloms, o pati pasitikrinote savo atsargas? Ne, plaukų slinkimas, nagų lūžinėjimas ir visų sąnarių skausmai bei nuolatinis miego trūkumas nebūtinai yra normali būsena po gimdymo. Patikra pas ginekologą, onkocitologinis tepinėlis, bendri tyrimai, skydliaukės veiklos ir geležies atsargų patikrinimas, žmogaus papilomos viruso skiepas – štai „programa minimum“ kiekvienai iš mamų.
„Ką supranta tas daktariūkštis apie motinystę? Kokią jis turi teisę kažką aiškinti? Vyras to niekada nesupras!“ Taip. Ir nesimatuosiu nusipelniusių mamų laurų ir karūnų. Bet ir Jūs, mamos, nesimatuokite kitų karūnų, jos gali būti ir nepatogios, o svetimi laurai kartais badosi ir sukelia alergines ašaras.
Rašydamas tekstą vis teiravausi tą dieną apsilankančių mamų (patyrusių mamų!): ką patarsite savo kolegėms? Vienos patarimą „mažiau lūkesčių“ pasilikčiau, tik perfrazuočiau į „mažiau svetimų lūkesčių“. Mamos, prižiūrėkite save. Meilė sau yra paskutinis skonio akcentas į šeimos meilės kokteilį, kuris puikiai išryškina kitos meilės skonį.
Likite laimingos ir, pagal galimybes, sveikos.
