„Ar galiu išgerti savo kasdienius vaistus?“ Ne tik, kad galite, bet ir turite. Jei vartojate vaistus lėtinėms ligoms gydyti – palikti organizmą prieš naują stresą ir dirgiklį be nuolatinio palaikymo yra mažų mažiausia išdavystė. Niekaip nei skiepo, nei jo pašalinių poveikių nepaveiks nei vaistai nuo cukraligės, nei nuo kraujospūdžio. Net vaistai, skirti kraujo krešėjimui mažinti, neturės jokios įtakos (neegzistuoja net hipotetinė tikimybė nukraujuoti po įdūrimo tokia maža adata).
„O jeigu mano vaistai veikia imunitetą?“ Jeigu Jūsų vaistai skirti imuniniam atsakui mažinti ir vartojate juos ilgą laiką, vienos dienos pertrauka nesukels kažkokio efekto, nes nei imuniteto slopinimas, nei suaktyvinimas neatsiranda momentaliai. Skiepas nieko blogo nepadarys. Klausimas, kiek jis Jums padarys gero – ar pavyks suaktyvinti nuslopintą vaistais imunitetą. Bet į tokį klausimą Jums atsakys Jūsų lėtinę ligą gydantis specialistas.
„O vaistai nuo trombų profilaktikai?“ Jeigu apie skiepų neva sukeliama trombozę – tai gerkite juos kasdien, jeigu: esate nutukęs, mažai judate, dirbate stovimą arba sėdimą darbą, rūkote, geriate mažai vandens, bet vartojate kontraceptikus. O prieš ilgas keliones bet kokiu transportu, kur reikės ilgai sėdėti, dar ir papildomų dozių reikia. Nes šansas gauti trombą kiekvienu atskiru iš išvardytų atveju – kelis šimtus didesnis nei po skiepo, o jeigu pritaikote sau ir kelias rizikas – tai ir tūkstančius kartų. O pusė tų ypatingai retų krešėjimo komplikacijų, kurios stebėtos po skiepo, buvo lydimos kraujavimo, bet ne trombozės. Tad „skystinanti“ tabletė gal ir padės išvengti abejotinos galimybės „užsitrombuoti“, bet sąlyginai padidins abejotiną galimybę nukraujuoti.
„O galiu išgerti vaisto nuo karščiavimo? Visus čia aplinkui krato po tos vakcinos!“ Na, o čia aš jau suerzinsiu kai kuriuos kolegas. Galimas neigiamas vaistų nuo karščiavimo poveikis skiepo efektyvumui nėra iki galo įrodytas, o štai keliamos baimės, kad reikės net karščiavimą ir skausmą kentėti ir vaistų gerti negalima – vienareikšmiškai sukelia nereikalingą ažiotažą. Nereikia diskredituoti skiepijimo paslaugos - ji skirta apsaugai ir komfortui, o ne kančiai ir atgailai. Tad, jei bijote, kad vaikui pakils temperatūra ir tai tėra vienintelė abejonė, ar skiepyti jį nuo erkinio encefalito, ar ne – suduokite vaistų. Jeigu tėtis – vienintelis likęs nesiskiepijęs šeimoje nuo COVID, nes bijo, kad jam bus blogai – suduokite vaistų. Jeigu mamai po skiepo pakilo kad ir nedidelė temperatūra, bet visi dėl to nerimaujate – suduokite vaistų. Stresas, baimė ir skausmas irgi nereikalingai dirgina imunitetą. Esu tikras, kad tikrai daugiau nei paracetamolio tabletė.
„O priešalerginiai?“ Rankos patinimas po skiepo nėra alergija, ir vaistai niekaip jo nepaveiks. Niežėjimas ir dirginimas adatos dūrio vietoje vargu, ar nusipelnė atskiros tabletės, bet, jeigu bijote – nebus nieko blogo. Gero irgi. Senos kartos priešalerginiai vaistai turi kur kas daugiau pašalinių poveikių ir kur kas didesnį šansą jų susilaukti nei skiepas.
„O išgerti po skiepo galiu? Ne vaistų, o normaliai išgerti?“ Turbūt turėčiau atsakyti „alkoholio sąveika su vaistiniu preparatu nebuvo tirta ir su jokiomis gydymo priemonėmis nėra rekomenduojamas alkoholio vartojimas“. Ar vienas alaus bokalas paveiks Jūsų imunitetą? Tikėtina, kad ne. Bet, ar po vieno alaus bokalo neatsiras dar vienas? O tada dar vienas? O tada prakaitavimas, galvos skausmas, rankos ir veido patinimas bei širdies plakimas bus traktuojami kaip skiepo komplikacijos? Kaip ir ištuštėjusi piniginė bei pikta žmona? Gal geriau nereikia.
„O sportuoti galiu?“ Ta pati istorija. Nesvarbu, kaip Jūs varginsite savo organizmą, ar „sveikais“ ar „nesveikais“ būdais, jei išvarginsite pakankamai – didesnė galimybė sulaukti skiepo pašalinių poveikių. Jūsų laukia kasdienė įprasta tonizuojanti treniruotė be kurios jausitės prastai? Pirmyn – sportuokite, gal kiek ramiau, nepervarkite, bet, jei dėl to jausitės geriau, – prašom. Laukia varžybos, maratono bėgimas arba sunkus darbas su treniruokliais – nukelkite vieną iš dviejų – arba skiepą, arba vargą.
„O pasivaikščioti?“ Būtina. Nesuprantu kolegų, kurie neleidžia eiti vaikui į lauką po skiepo. Jeigu tai – įprasta vaiko dienotvarkė, jam tai bus kur kas maloniau ir saugiau nei staiga likti uždarytam tarp keturių sienų ir nuolat verkšlenti bei reikalauti mamos dėmesio. Ir atvirkščiai: kasdienis aktyvumas lauke yra visapusiškai naudingas, tik, ar verta pradėti tą tradiciją tą pačią dieną kai pasiskiepijai? Gal ne. Ir viskam reikia saiko. Jeigu vedžiosite atžalas šalia namų ir pastebėsite, kad po skiepo vaikas greičiau pavargo ar jam bando kilti temperatūra – grįžti į saugią aplinką nebus sudėtinga. Jeigu būsite nukeliavę penkis kilometrus į mišką – įveikti penkis kilometrus iki namų karščiuojančiam bus nelengva.
„O maudytis?“ Būtina. Negi Jūs galvojate, kad charakteringas, įkyrus kelias dienas nesipraususio paauglio ambre sustiprins jam suleisto skiepo efektyvumą? Arba nuprausus apsikakojusio kūdikio užpakaliuką nuplausite ir skiepo poveikį? Tikrai ne. Tik ir vėl, svarbu išlaikyti komfortą. Nereikia kaitintis vonioje ar saunoje, nes aplinkos karštis gali išprovokuoti ir kūno karščiavimą. Pasirinkite nusiprausti po dušu ir greitai grįžkite į komfortišką šiltą patalpą.
„Tai dūrio vietą galima šlapinti?“ Taip. Nebūtina be reikalo, bet galima. Nereikia ilgai mirkti balose, nereikia dėti kompresų, tikrai esu nusiteikęs prieš urinoterapiją (kaip skiepo vietoje, taip ir sistemiškai), bet švarus vanduo ir muilas nepablogins situacijos.
Skiepai – ne švęstas vandenėlis, tad turi savo pašalinių poveikių ir nori tam tikros atsargos, bet ir ne baubas, kuris reikalauja likti vienišam, nesipraususiam ir uždarytam. Nebijokime skiepų, jie skirti mums padėti, o ne bauginti.
Geros Jums dienos ir lengvos Jus skiepijančios rankos.
