Kaip pasakojo gydytojas, Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, piktybiniai navikai yra antra pagal dažnumą mirties priežastis. Pirmoje vietoje – širdies ir kraujagyslių ligos.

Deja, bet sergamumas kasos vėžiu Europoje kasmet vis didėja. Nuo 1996 iki 2016 metų sergamumas kasos vėžiu padidėjo 62 proc. Kodėl taip nutiko? Gydytojo teigimu, dažnesnius susirgimus galėjo lemti šią ligą provokuojantys veiksniai – dažnesnis tabako rūkymas, sergamumas cukriniu diabetu ir nutukimas.

Kasa
Foto: Shutterstock

Be to, kasos vėžiui skiriama per mažai dėmesio, trūksta ir mokslinių tyrimų. Iš visų Europos Sąjungoje skiriamų lėšų onkologiniams tyrimams, kasos vėžiui tirti skiriama tik 2 proc. šių pinigų.

„Ši suma labai maža, dėl to vis dar nėra sukurta efektyvių profilaktikos priemonių ir efektyvių gydymo būdų. Šiuo metu, nepaisant viso medicinos ir mokslo progreso, išgyvenamumo prognozė, susirgus šia liga, tebėra tokia pati, kokia ji buvo prieš 40 metų“, – sakė B. Kurlinkus.

Dauguma jau yra girdėję ir dalyvavę storosios žarnos, krūties ar kitose onkologinių ligų profilaktikos programose. Tačiau kasos vėžys tokios programos vis dar neturi.

Ligos simptomų ankstyvose stadijose nebūna

Viena iš priežasčių, kodėl kasos vėžys yra itin grėsminga liga, yra tai, jog ankstyvose stadijose simptomų nebūna. Netgi jei ir yra kokių nors simptomų, iš pradžių jie būna švelnūs, neįkyrūs, todėl pacientai neskiria jiems tinkamo dėmesio. Pacientas gali jausti neįprastus, nemalonius, sunkiai apibūdinamus pojūčius viršutinėje pilvo dalyje, bendrą silpnumą, energijos stoką, gali pradėti mažėti kūno svoris.

Kasos vėžys
Foto: Shutterstock

Didėjant naviko apimčiai, atsiranda daugiau simptomų. Kuris iš jų vyrauja, priklauso nuo naviko vietos kasoje, t. y. nuo to, kokius artimiausius su kasa besiliečiančius organus (tulžies latakus, tulžies pūslę, kepenis, skrandį, blužnį) vėžys pažeidžia.

Dėl nežymių simptomų žmonės dažniausiai nesikreipia į gydytojus ir liga \nustatoma jau vėlyvose stadijose, kai itin efektyvaus gydymo nebebūna.

Pasak pašnekovo, Europos Sąjungoje mirtingumas nuo piktybinių navikų mažėja. Visgi, ši taisyklė negalioja kasos vėžiui – jo mirtingumas išlieka stabiliai blogas. 2017 m. Europos Sąjungoje kasos vėžio mirtingumas praaugo krūties vėžio mirtingumą.

„Pagal dažnumą šis navikas užima 7 vietą tarp viso sergamumo navikais, bet pagal jo sukeliamą mirtingumą jis užima 3 vietą. Prieš jį yra tik plaučių ir storosios žarnos vėžys. […] Nėra nebrangių ir efektyvių patikros programų, kuriais būtų galima ištirti didelį kiekį populiacijos ir atrinkti tuos, kurie galimai turi didesnę riziką sirgti šia liga“, – kalbėjo B. Kurlinkus.

Žarnynas
Foto: Shutterstock

Kaip pasakojo gydytojas, kasos vėžys į gydymą reaguoja labai skirtingai, tad tai, kas padėjo vienam pacientui, gali netikti kitam.

Labiausiai rizikuoja rūkantys ir sergantys nutukimu

Reikšmingo skirtumo tarp lyčių, lygant sergamumą kasos vėžiu, nėra. Dar nėra iki galo aišku, kas tiksliai sukelia kasos vėžį, tačiau yra identifikuoti rizikos faktoriai. Vienas iš tokių faktorių – rūkymas. Rūkantieji turi net 75 proc. didesnę tikimybę susirgti kasos vėžiu, lyginant su tais, kurie nerūko.

Nutukimu sergantys žmonės turi 47 proc. didesnę riziką susirgti kasos vėžiu. Riziką kelia ir cukrinis diabetas, lėtinis pankreatitas. Svarbus ir paveldimumas.

„Jei žmogaus pirmos eilės giminaičiai, tai yra tėvai, broliai ar sesės sirgo kasos vėžiu, rizika susirgti giminaičiui irgi yra kelis kartus didesnė. Nors galutinių mokslinių tyrimų dar trūksta, bet manoma, kad gausus alkoholio vartojimas irgi yra svarbus rizikos veiksnys“, – sakė gydytojas.

Teoriškai kasos vėžį išgydyti galima – ankstyvoje ligos stadijoje atlikti operaciją, kurios metu būtų pašalinamas navikas. Tačiau didelei daliai pacientų kasos vėžys nustatomas jau pažengusioje stadijoje, kai visiškai šios ligos išgydyti nebepavyksta.

Vėžys.
Foto: Shutterstock

Kokios gydymo programos taikomos?

Pasak B. Kurlinkaus, kaip ir kitiems onkologiniams susirgimams, taip ir gydant kasos vėžį atliekamos chirurginės operacijos, kai iš organizmo pašalinamas pagrindinis navikas arba atkuriamas naviko užspaustų organų praeinamumas.

Siekiant sunaikinti naviko ląsteles neatliekant chirurginio pjūvio, jas galima veikti vaistais – skirti chemoterapiją, arba švitinti radiacija – radioterapija.

Vilniaus universiteto Santaros klinikose kartu su Vilniaus universiteto Medicinos fakultetu ir Gyvybės mokslų centru bei Graco Medicinos Universitetu Austrijoje yra atliekas mokslinis tyrimas, kurio metu yra tiriami iš ligonių pašalinti navikai, jų kraujo serumas bei šlapimas. Siekiama atrasti biožymenį, kuris medikams leistų nustatyti, koks gydymo būdas šiam ligoniui bus tinkamiausias, ar net padėtų diagnozuoti ligą ankstyvose stadijose, kai ji dar neturi simptomų.

Šį mokslinį tyrimą finansuoja Lietuvos Mokslo Taryba pagal Nacionalinę mokslo programą „Sveikas senėjimas“, o tyrimui vadovauja prof. Audrius Šileikis.

„Jau yra gauta daug žadančių rezultatų, kuriuos planuojame paviešinti mokslinėje spaudoje šiais metais“, – sakė B. Kurlinkus.