– Trombozė yra procesas, kuris apipintas įvairiais mitais. Vienas iš jų, kad bet koks patinimas ir skausmas yra trombozė. Ar tiesa?
– Tikrai ne. Ne kiekvienas patinimas yra trombozė. Lokalus patinimas dažniausiai susijęs su visai kitomis priežastimis, tokiomis kaip traumos, uždegimas ir panašiai. Kai atsiranda trombozė, ypač venų, patinimas neapima vieno konkretaus segmento.
– O kaip atpažinti trombozę? Tai yra patinimas, kuris apima koją, ranką, galūnę iš visų pusių?
– Taip, apima iš visų pusių. Jei tai – venų trombozė, skausmas yra veržiančio, tempiančio pobūdžio, dažniausiai nebūna aštrus, kad kažkas tarsi durtų. Skauda visą koją. Retai žmogus skausmą įvertina 10 balų, nes labiau maudžia. Patinimas „neįsispaudžiantis“, atrodo, kad visa koja būtų padidėjusi, ji nėra vandeninga.
– Ir labai retai, beveik niekad tai nebūna abipusis procesas? Kalbame apie vieną ranką arba vieną koją?
– Labai retai, nebent yra kritiškai sunkūs ligoniai, kai įvyksta pilve esančios plačiosios venos trombozė, tada gali būti patinusios abi kojos, bet tai tikrai labai reti atvejai ir neretai susiję su sunkiomis ligomis, pavyzdžiui, onkologinėmis.
– Bet jei kraujagyslė užsikimšusi, turi būti ir kraujotaka sutrikusi? Ar neturėtų atsirasti žaizdų, opų ir panašiai?
– Trombozė gali įvykti ne tik venose, bet ir arterijose. Jei venos yra užsikimšusios ilgesnį laiką, tai vadinama lėtine venų liga, ilgainiui gali atsirasti odos pakitimų, opų. Jei kalbame apie arterijų trombozę, reikia prisiminti, kad arterija eina iš širdies į kokį nors organą, galūnę. Tokiu atveju organas negauna pakankamai maitinimo ir jį gali skaudėti. Skausmas būna kitoks, patinimo dažniausiai nebūna jokio, ilgainiui gali formuotis žaizdos. Jei tai – ūmi būklė, pasireiškia didžiulis skausmas ir žmogus į ligoninę kreipiasi dėl skausmo.
– Iš principo tai yra tos vietos infarktas, dėl to sudėtinga tą skausmą supainioti su kokiu nors patempimu ar sumušimu?
– Taip, sunku būna supainioti. Nebūna taip, kad kažką susitrenkiau ir įvyko trombozė. Tai labai reti atvejai, nebent įvyksta kaulo trauma ir kaulas prispaudžia arteriją.
– Vienas iš labiausiai gąsdinančių dalykų – tai mintis, kad jei įvyko trombozė, esi pasmerktas. Ar taip?
– Ne. Jei įvyko venos trombozė kojoje, tai bijome ne pačios trombozės, bet to, kad gabaliukas krešulio atitrūks ir nukeliaus į plaučius. Tada gali išsivystyti ūmus kvėpavimo nepakankamumas. Bet tikrai ne visiems ligoniams taip įvyksta ir tai nėra mirtina liga. Jei labai didelis krešulys nukeliauja į plaučių arteriją, tada įvyksta staigi mirtis ir tokiu atveju nieko nepadarysi. Arterijų trombozė irgi nėra mirtina liga, bet gali baigtis amputacija, jei trombozė labai didelė ir į medikus kreipiamasi per vėlai. Bet jei kreipiamasi laiku, mirtinų ir baisių komplikacijų galima išvengti.
– Taigi jei kas nors patino, tikrai nereikia panikuoti – geriau ramiai kreiptis į šeimos gydytoją ir gauti išsamią informaciją. Galbūt jei taip bijome trombo, prieš skiepus ar kitą procedūrą verta išgerti aspirino?
– Klausimas, kiek skiepai iš tiesų kalti dėl trombozės, nes mokslinių duomenų apie tai trūksta. Kiek teko domėtis, tai žmonės, kurie serga kraujo ligomis, turėtų pasitarti su hematologais ir pakalbėti apie rizikas ir galimą prevenciją. Sergantiems širdies ligomis papildomų priemonių nerekomenduojama, neaiškus jų tikslingumas, kad to reikėtų imtis. Tiesiog vertėtų vartoti vaistus, kurie visada vartojami. Jei po skiepo žmogus karščiuoja, reikėtų gerti daugiau skysčių ir kiek įmanoma daugiau judėti.
– Karščiavimas, skysčių praradimas ir nejudrumas yra tikriausiai labiausiai veninę trombozę skatinantys veiksniai. Bet yra ir kitų veiksnių. Pavyzdžiui, kontracepcija. Kaip tai susiję?
– Tikrai yra nemažai mokslinių duomenų, pagrindžiančių šią baimę. Ką sako mokslas, kad kontracepcija mažiausiai 4 kartus padidina giliųjų venų trombozės riziką. Kai kurie autoriai teigia, kad net 40 kartų gali padidinti šią riziką. Paskaičiuota, kad hormoninių kontraceptikų vartojimas visiškai sveikoje jaunų moterų populiacijoje per metus gali sukelti 300–400 mirčių vien Jungtinėse Valstijose. Taigi rizika yra, ji įrodyta, ir moterys, besirenkančios šiuos vaistus, turėtų apsvarstyti savo sveikatą. Ypač tos, kurios turi padidėjusią kraujo ligų, trombozių riziką. Galbūt geriau imtis kitų kontracepcijos priemonių. Mažiausią riziką sukelti trombozes turi implantai.
– Kiti vaistai – nuo uždegimo ir skausmo, ar jie irgi didina trombozės riziką?
– Kažkiek didina, bet iš praktikos negalėtume pasakyti, kad taip smarkiai. Tokie vaistai labiau didina kraujavimo į vidinius organus riziką.
– Jei kontracepcijos užtenka vieno karto, kad padidintų riziką, tai vaistus nuo skausmo reikia maišyti, daryti jų kokteilius ir vartoti ilgesnį laiką. Dėl to, jei galvojate malšinti skausmą šiais vaistais, galbūt geriau nevartoti kontracepcijos. Bet ne vien vaistai sukelia trombus. Kaip dėl gyvenimo būdo? Pavyzdžiui, nutukimo.
– Nutukimas tikrai didina trombozių riziką, nes kraujas užsistovi ir įvyksta visokių negerovių. Taigi sėslus gyvenimo būdas, nutukimas riziką didina.
– Rūkymas irgi didina trombozių riziką?
– Kalbant apie rūkymą reikėtų išskirti arterijų trombozę ir aterosklerozę, vadinamųjų plokštelių susidarymą arterijose. Rūkymas tikrai skatina aterosklerozę, susiaurėja kraujagyslės spindis ir ten linkę formuotis krešuliai. Ypač jei žmogus išgėrė alkoholio, nevartojo pakankamai skysčių, kraujas sutirštėjo ir toje vietoje, kur jau buvo liga, kraujagyslės susiaurėjimas, susiformuoja šviežias krešulys, kuris sutrikdo kraujotaką į organus.
– Ir pagaliau – kraujo tirštumas. Mūsų piliečiai kraujo tirštumu daug ką vadina: tai gali būti arba padidėjęs cholesterolis, arba per didelis hemoglobinas. Tai jei kraujas tirštas, galima skiepytis, ar ne?
– Kontraindikacijų kaip ir nėra; jei didelis cholesterolio kiekis, tiesiog reikia gerti vaistus, mažinančius jo lygį, ir subalansuoti mitybą. Kitaip yra kalbant apie kraujo ligas, kai labai daug eritrocitų. Dėl to reikėtų pasitarti su savo hematologu, kuris jau dažniausiai būna skyręs kokį nors gydymą, ir pasiteirauti, ar tas gydymas kaip nors nesąveikaus su skiepais. Teko skaityti, kad kai kurie vaistai nuo kraujo ligų gali sąveikauti su skiepais.
– Be to, hemoglobinas gali būti padidėjęs visiškai ne dėl ligos, o dėl fizinio aktyvumo stokos, mažesnio deguonies kiekio dėl rūkymo ir per mažo kiekio vandens. Ačiū už pokalbį.
