Orams pradėjus šilti neretai sustreikuoja sveikata – užpuola kosulys, sloga, pakyla temperatūra. Ar po žiemos imunitetas iš tiesų būna nusilpęs?

Ne visiems pradeda kilti temperatūra ir ne visi pradeda kosėti, tad suabsoliutinti nereikėtų, bet per žiemą pavargstame nuo tamsos, mažiau judame ir būname lauke, o tai, žinoma, turi įtakos atsparumui ligoms.

Kitas dalykas – visi nori saulės ir šilumos, todėl neįvertina, kaip reikėtų apsirengti, ir koks turėtų būti fizinis aktyvumas, o tuomet ir užklumpa peršalimai. Rengtis pavasarį reikia atsižvelgiant į tai, kokia veikla lauke planuojate užsiimti. Jei planuojate aktyviai judėti, geriau renkitės lengvesnius drabužius – pajudinsite rankas, kojas ir sušilsite. Jei vis dėlto didžiąją laiko dalį leisite nejudriai, apsirenkite šilčiau. Judrius vaikus, kurie nuolatos laksto, geriau rengti lengvesniais drabužiais, nei pernelyg šiltai.

Vitaminai ir daržovės
Foto: Shutterstock

Pavasarį būtinai vartokite daugiau vitaminų – ką jūs manote apie tokį patarimą?

Atsakymą į šį klausimą gali nupasakoti kadaise vykęs pokalbis su viena žurnaliste, kuriai labai reikėjo straipsnio apie vitaminų vartojimą. Žurnalistė klausė, kokių vitaminų turėtų vartoti mažai judantys, niekur neinantys ir prie kompiuterio nuolat sėdintys paaugliai. Mano atsakymas buvo paprastas: nereikia nieko vartoti, reikia daugiau judėti. O gal kažką vartoti akims, nes prie kompiuterio praleidžiama daug laiko? Ne, akims reikia daryti mankštas. O gal kažkokių vitaminų reikia dėl prastos mitybos? Ne, jiems tiesiog reikia pradėti gerai maitintis. Paskutinė žurnalistės frazė buvo tokia: kaip suprantu, pokalbio ir straipsnio nebus, nes negalėsime šalia įdėti jokios vitaminų reklamos. Toks ir yra atsakymas į klausimą apie vitaminų vartojimą: yra pardavimai ir yra sveikata.

Įsitikinimas, kad pavasarį būtina vartoti vitaminus, atėjęs iš senų deficito laikų, kai pavasarį mityba iš tiesų galėjo būti prasta. Nenoriu sakyti, kad viskas dėl šviežių vaisių ir daržovių trūkumo, nes pakankamai vitaminų galime gauti ir vartodami marinuotus ar raugintus produktus, bet mityba tais laikais iš tiesų galėjo būti prastesnė ir tokiu atveju apie vitaminų vartojimą galima būtų kalbėti. Tačiau šiuo metu sveikiems jauniems žmonėms tikrai nereikia jokių papildų, jei tik jie patys nežaloja savęs netinkama mityba ir žalingu gyvenimo būdu.

Vitaminai
Foto: Shutterstock

Jauniems žmonėms papildomų vitaminų nereikia, o kaip su vyresniais?

Žmonės pradėjo gyventi gerokai ilgiau, nei gamta jiems skyrė, tad tam tikri procesai, tarp jų ir virškinimas, bėgant metams nebebūna toks geras. Dėl amžiaus, lėtinių ligų ar kitų būklių, sumažėjusio apetito ar vartojamų vaistų, vitaminų įsisavinimas vyresniame amžiuje gali būti prastesnis. Tokiais atvejais papildomai vartoti vitaminus gali būti naudinga.

Dėl vitamino D stygiaus organizme tikriausiai daug diskusijų nekyla. Gal šio vitamino turime gerti papildomai visus metus?

Vitaminas D yra vienintelis vitaminas, kurio mums tikrai trūksta. Vienas dalykas, kad nelabai jo gauname kartu su mityba – valgome mažai jūros produktų ir jūros žuvų, kiaušinių baiminamės dėl galimo cholesterolio. Antra – turime mažai saulės ir dėl šviesios savo odos tepamės apsauginiais kremais, tokiu būdu mažindami vitamino D įsisavinimą. Todėl vitamino D visiems reikia gauti papildomai.

Rekomenduojama vitamino D dozė yra apskaičiuota pagal įvairius rodiklius – mūsų populiaciją, gyvenamąją vietovę, mitybos įpročius ir kt. Šios rekomenduojamos normos yra saugios, jas gaudami tikrai nieko neviršysime ir savo sveikatai žalos nepadarysime, todėl darytis vitamino D tyrimą nėra būtina. Žinoma, jei norite paskaičiuoti individualiai jums reikalingą normą, tyrimą galite pasidaryti, bet norma greičiausiai nelabai skirsis nuo bendrų rekomendacijų. Kai kurie gydytojai rekomenduoja tokius tyrimus darytis kas savaitę, bet vėlgi – atskirkime verslą nuo medicinos.

Valerijus Morozovas

Labai dažnai galima girdėti patarimą stiprinti imunitetą vitaminu C. Kiek tame tiesos ir ar vandenį tikrai būtina gerti su citrina?

Odontologai už tokį pasiūlymą tikrai nepaglostytų, ypatingai, jeigu tai darote prieš dantų valymą arba iš karto po jo. Tam, kad gautume pakankamą kiekį vitamino C, užtenka per dieną suvalgyti dvi porcijas vaisių arba daržovių ir tikrai nėra būtina valgyti tik ypatingai rūgščius citrusinius vaisius. Tai gali būti svogūnas su obuoliu, rauginti kopūstai ar rauginti agurkai.

Jei profilaktiškai vartosite padidintą vitamino C dozę, vienintelis užtikrintas poveikis bus padidėjęs skrandžio rūgštingumas. O skrandžio rūgštingumo nauda pasibaigia tuo, kad padeda įveikti bakterijas, kurias gautume valgydami supuvusį maistą. Jei valgome gerai apdorotą maistą ir švariomis rankomis, tai iš padidinto skrandžio rūgštingumo didelės naudos nėra.

Vitaminai
Foto: Shutterstock

O kaip dėl liaudies medicinos išgirtų produktų – česnako, medaus, imbiero?

Jei tik skanu, tai valgykite, bet prisiminkite, kad nė vienas atskirai vartojamas produktas nei pagerins, nei pablogins imuniteto. Pavyzdžiui, jei užtepsime česnako lėkštelėje, kurioje auga kažkokios bakterijos, tai pamatysime, kad česnake esančios medžiagos sustabdys tų bakterijų dauginimąsi, bet juk viso organizmo vidaus česnakais neištepsite. Lygiai tas pats galioja ir česnako kišimui į nosį, burną, ausį ar kur kitur – nieko, išskyrus apsunkinto kontakto su aplinkiniais, tai neduos. Virusinė česnako apsauga yra tik tokia, kad kol smirdi česnaku, prie tavęs niekas nenori prieiti, taigi išlaikai distanciją. Česnakas, medus ar imbieras yra puikūs produktai, kurie, kaip ir kiti sveikatai palankūs produktai, yra reikalingi mūsų imunitetui, bet ne po vieną, o sistemingai juos valgant kartu.

Dar daugiau naudingos ir įdomios informacijos apie rūpinimąsi savo sveikata sužinosite laidoje „Sveiki! Su gydytoju V. Morozovu“, kuri rodoma kiekvieną ketvirtadienį 22:45 val. per Delfi TV.