Taip pat psichikos sveikatos specialistai akcentuoja, kad prie prastos gyventojų savijautos prisideda ir karantinas bei socialinė izoliacija. Apie tai laidoje „Sveikatos receptas“ pasakojo Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktorius profesorius Arūnas Germanavičius.

– Kaip ir minėjau, kas penktam sirgusiam COVID–19 vėliau nustatomas psichikos sutrikimas. Kaip manote, kodėl taip nutinka, kokios gali būti to priežastys?

– Šis jūsų paminėtas tyrimas publikuotas Britanijos mokslininkų, bet imtis buvo iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Jis tikrai sukėlė labai daug diskusijų pasaulyje, psichiatrijos bendruomenėje. Šio tyrimo išvados yra labai nevienareikšmiškos. Pirmiausia tai, kad tikrai be abejonės egzistuoja neurofiziologinis mechanizmas, dėl kurio koronavirusas ir vaistai, kurie skiriami gydyti jį ir jo komplikacijas, gali turėti neuropsichiatrinį poveikį ir pasekmių. Čia mokslininkai bando atskirti, kurie poveikiai būdingi tik virusui.

Su dideliu nerimu matome, kad kaip ir kitos virusinės ligos, taip ir koronaviruso infekcija pažeidžia tiek centrinę, tiek periferinę nervų sistemą, sukelia uždegimus. Jų metu išsiskiria daug neuromediatorių, kurie žeidžia centrinę ir periferinę nervų sistemą. Lėtinio uždegimo pasekmė gali būti ta, kad koronavirusas pereina į depresiją arba į kitas neuropsichiatrines būkles. Jas gali būti sunku gydyti, nes vaistai modifikuos imuninį atsaką. Turime duomenis ir Lietuvoje, kad daugelis žmonių, kuriems dėl koronaviruso pasireiškė karščiavimas ir uždegimai, buvo gydyti hormoniniu preparatu.

Insultas
Foto: Shutterstock

Jis stimuliuoja antinksčių hormonų poveikį ir iš pradžių imuniteto atsaką slopina, bet vėliau gali atsirasti depresiniai sutrikimai, nuotaikos svyravimai, žmogus gali pradėti verkti paprastose situacijose, gali atsirasti nemiga. Gali būti ir taip, kad nerimas atsiranda dėl ligos poveikio. Be to, koronavirusas pažeidžia smulkiąsias kraujagysles, ypač plaučiuose, bet taip pat ir smegenyse.

– Kaip suprantu, su tokiomis problemomis susiduria tie žmonės, kurie sunkiai sirgo. Ar galima sakyti, kad, kaip ir rodo tyrimas, 20 proc. žmonių susidurs su psichikos problemomis?

– Taip, galima preliminariai taip vertinti. Maždaug apie 20 proc. žmonių, kurie serga koronavirusu, patiria uždegiminius veiksnius. Dėl deguonies trūkumo badauja visi organai, o labiausiai deguonies ir gliukozės reikalaujantis organas yra smegenys. Jei tiems žmonėms iš 20 proc. neišsivysto greitos komplikacijos, ateityje gali pasireikšti atminties sutrikimai ar lengvi kognityviniai sutrikimai.

– Koks būtų jūsų patarimas tiems žmonėms? Jei jie pajaučia vieną ar kitą simptomą po koronaviruso, ką daryti ir kur kreiptis?

– Pirmiausia reikia atskirti du dalykus – žmogaus reakcija į ligos diagnozę ir į tai, kad jam staiga teko nutraukti įprastą gyvenimą, gydytis koronaviruso skyriuje, kai nesimato gydytojų veidų, yra ypatingi saugumo reikalavimai. Tai irgi kelia daug streso žmonėms ir turi didelį poveikį adaptacijos sutrikimams. Reikia atskirti, ar tai labiau adaptacijos sutrikimas ar labiau neurobiologinis susirgimas. Pirmuoju atveju, jei tai labiau adaptacinis sutrikimas, turi būti suteikta psichoterapinė pagalba ir tik vėliau psichiatrinis gydymas vaistais. Bet jei pradinė reakcija iškart jau yra sunki, su sunkia nemiga, sunkiais nuotaikos sutrikimais, reikalingas gydymas su antidepresantais.

Arūnas Germanavičius

Šiuo metu labai padaugėjo raminamųjų medžiagų vartojimo. Žmonės vartoja daug daugiau alkoholio, bet ir raminamųjų, migdomųjų medžiagų. Tačiau šios medžiagos gali būti vartojamos tik rekomendavus psichiatrui.

– Kokių pacientų pas jus padaugėjo, kokios jų būklės?

– Praėjo vieneri pandemijos metai, tada dar nežinojome, su kuo susiduriame. Kovo mėnesį Respublikinėje psichiatrinėje ligoninėje ženkliai sumažėjo besikreipusių žmonių. Vėliau pacientų skaičius pradėjo didėti, bet nepasiekė senesnių rodiklių. Dabar patiriame didžiulį žmonių antplūdį, pacientai, kurie kreipiasi, prieš tai niekada nesigydė psichiatrijos ligoninėje ir neturėjo tokių problemų, o dabar jiems staiga atsirado įvairių psichikos sutrikimų, priklausomybė nuo alkoholio, narkotikų. Padaugėjo pacientų, kurie atvežami su policija, su antrankiais, neretai vyrai, kurie kelia pavojų savo šeimai.

– Pasaulio istorijoje buvo išgyventa ir baisesnių dalykų, įvairių karų ir kitų katastrofų. Ar turime su kuo palyginti šią pandemiją ir jos poveikį?

– Psichiatrijoje tai unikalus laikas tyrinėti šį periodą. Žmonės jaučiasi kaip tam tikrame kare, kur visą laiką turi būti pasiruošęs blogiausioms naujienoms, greitiems pokyčiams, o mirtis yra kažkur netoliese. Tai sukelia ilgalaikį stresą ir tai galima būtų vadinti kolektyvine trauma. Esame tam tikroje nelaisvėje.

Pavasarėjantis Vilnius
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

– Kaip nuolatinis nerimas, nuobodulys, bloga nuotaika paveikia visą organizmą?

– Labai priklauso nuo kiekvieno žmogaus, tai pat priklauso nuo tos pagalbos, kuria gali pasinaudoti. Taip pat svarbu, kiek žmogus turi vidinių resursų, ar serga lėtinėmis ligomis. Matome, kad tie, kurie turi įvairių lėtinių ligų, dažniau patiria nerimą per šią pandemiją, nes fizinis atsparumas didina ir psichikos atsparumą. Bet net ir psichiškai sveikiems žmonėms išsivysto įvairios būsenos. Dėl to reikia kaip įmanoma labiau galvoti apie tai, ką prasmingo šiandien galiu nuveikti, kokia mano dienotvarkė ir kaip susitvarkyti su nežinomybe.

– Kaip atrodys grįžimas į daugmaž įprastą gyvenimą, kaip sugebėsime adaptuotis?

– Svarbu pagalvoti apie rizikos grupes, dabar viena iš svarbiausių rizikos grupių yra vaikai ir paaugliai, specialistų pastangos turi būti nukreiptos tam, kaip dar šį pusmetį bus pradėtos tiesioginės pamokos, kaip vaikai galės grįžti į ugdymo įstaigas. Jei vaikai liks namuose, kasdien matys smurtą, konfliktus tarp tėvų. Reikia suteikti kaip įmanomą saugesnę aplinką ugdymo įstaigose. Toliau viskas priklausys nuo to, kokios atmainos plis Lietuvoje. Pagal tai turėtų būti atlaisvinamas karantinas. Tačiau daug kas priklauso nuo žmonių mobilumo, kaip žmonės laikosi karantino. Kaip žinome, vakcinacija neišsprendžia visų problemų, nes žmonių požiūris į vakcinas kartais būna neigiamas. Dėl to jiems su didele pagarba reikia paaiškinti, kuo tai naudinga ir susieti naudą su karantino atlaisvinimu.

Technologijų naudojimas namuose
Foto: Shutterstock

– Ką pasiūlytumėte žmonėms, kurie jau pavargo nuo karantino ir visų ribojimų?

– Vienos metodikos nėra, bet labai svarbu surasti sau mėgstamą, prasmingą veiklą, kuri galėtų šiomis sąlygomis būti įgyvendinta. Manau, kad daug žmonių per karantiną atrado įvairius pasivaikščiojimo kelius. Reikia tai daryti aktyviai. Britų mokslininkai akcentuoja, kad ne šiaip bėgiojimas svarbus, bet svarbu ir tai, kai stebime kiekvieną detalę, kas toje aplinkoje yra naujo. Visa tai mūsų psichiką daro atsparesnę, nes mūsų nuotaika yra reguliuojama mąstymo ir minčių. O mintys gali būti modifikuojamos taip, kaip norėtume jas pakreipti. Dėl to visa japonų praktika rodo, kad žmogaus ryšys su gamta yra labai svarbus, ypač gražioje gamtoje žmogus gali keisti savo mintis ir susitvarkyti su stresu. 10 tūkstančių žingsnių per dieną turime visi nueiti.