Taip, erkinis encefalitas negydomas, visas gydymas – tikėtis, kad komplikacijų nebus, o jei jos visgi atsiranda, daryti viską, kad po komplikacijų neliktų liekamųjų reiškinių. Virusas tupi erkės seilėse, tad užsikrėtimui užtenka įkandimo fakto, nereikia erkės ilgai nešioti po širdimi. Tačiau beveik pusė susirgusiųjų neatsimena net tokio trumpalaikio įkandimo, o sergamumas šia liga vis didėja: per dešimtmetį šalyje registruoti beveik 5000 susirgimų. Po 500 kasmet. Ir vis dažnėja.
Erkes neva gąsdinantys ir atbaidantys repelentai nelabai veiksmingi: jos, kaip moteriškos giminės atstovės nuolat jausdamos naują kvapą nusprendžia, kad tai nauja aromatų tendencija ir kitąmet dar smarkiau puola madingai pasipurškusius (juokauju). Vienintelis realus apsaugos būdas – skiepai.
Erkinio encefalito gamybai naudojamas visas virusas, išaugintas viščiuko gemalo jungiamojo audinio ląstelėse. Išaugintas nužudomas ilgai mirkant virusą formaldehide. Tada nuprausiamas, nušluostomas ir patiekiamas. Todėl lapelyje ir minimas formaldehidas su kiaušiniu, nes jų būta ant viruso. Teoriškai gal ir liko kas, kaip ir Jums po dušo gal ir liko muilo ar šampūno tarpumentyje. Bet teoriškai. Praktiškai – nelabai.
Kadangi vakcina negyva ir nepavyko iš viruso išskirti vienos imunitetą sužadinančios dalelės (kaip COVID’o atveju), tai vien tik negyvas kūnelis be priedų nesukels stipraus imuninio atsako. Atsakui pastiprinti virusas po SPA procedūrų formaldehide sutepamas aliuminio oksido kremuku, nes pastarasis padeda imunitetui atkreipti dėmesį į interventus.
Būtų gyvas virusas – to nereikėtų, pats apie save praneštų, o nužudytam reikia, kad už jį parėkautų ir pasispardytų kažkas kitas. Tačiau kiekis gaunamo aliuminio juokingai mažas net palyginus su gaunamu gurkšnojant alų kol žiūrite šią laidą ir didžioji jo dalis pasišalina per kelias dienas. Nei embrionų, nei gyvsidabrio, nei mikročipų šitoje vakcinoje rasta nebuvo.
Taigi, vakcina negyva ir imuniteto pareigūnams neteks bendrauti su gyvu nusikaltėliu, o tik žiūrėti į jo nuotraukas. Iš atvaizdo atpažinti nusikaltėlį sunkiau nei po gyvo bendravimo. Todėl skiepytis reikia kelis kartus. Du kartus iškart, su dviejų savaičių – trijų mėnesių pertrauka, ir trečią kartą po 9-12 mėnesių. O vėliau kas penkis metus priminti imuniteto kariams apie viruso išvaizdą ir elgesį – gauti dar po vieną sustiprinamąją dozę. Pirmam sezonui imunitetas atsiranda praėjus dviem savaitėms po antro dūrio, tad jei nusprendėte skiepytis pavasarį, atidėti antros dozės labai ilgam nereikėtų.
Ką daryti, jei pavėlavau pasiskiepyti nauja doze? Svarbiausia gauti laiku tris pirmas dozes. Jei gavote – turite imunitetą visam gyvenimui, tereikia tik jį atnaujinti kas penkmetį. Jei trys dozės gautos, bet neprisimenate, kada tiksliai, ar vėluojate – užtenka gauti dar vieną papildomą sustiprinamąją dozę (taip vadinamas catchup‘as). Gavote trečią prieš 5, 10, ar net 15 metų? Dvi vakcinos su mėnesio pertrauka ir iki kito pasimatymo po 5 metų, daugiau nebevėluokite.
O gal geriau išsitirti? Galima. Galima atlikti kraujo tyrimą mėnesį po vėluojančio pasiskiepijimo, suskaičiuoti antikūnų kiekį, pažiūrėti lentelėje kuriam laikui užtenka imuniteto ir suplanuoti kitą skiepą. Tik tyrimo kaina panaši į skiepo kainą, duris su adata į veną ne ką malonesnis už dūrį su adata į raumenį, o šansai, kad vis tiek reikės skiepytis, dideli. Tad visais atžvilgiais geriau, saugiau ir pigiau tiesiog gauti antrą vakciną nesityrus. O tyrimą verta atlikti kai Jūs visiškai nežinote kiek ir kada erkinio vakcinų esate gavę.
Kam reikia skiepytis dažniau? Galbūt verta kas 3 metus skiepyti senjorus, ypač jei gyvena ar dirba erkių kaimynystėje. Mat su amžiumi prastėja ne tik atmintis, bet ir imuninė atmintis – negyvo skiepo neužtenka palaikyti imunitetą ilgam, neprisimena ilgai imuniteto kariai, kas ten buvo nuotraukoje pavaizduotas. Tad papildomas didaktinės medžiagos pakartojimas gali šiuo atveju padėti.
Ar verta skiepytis įkandus erkei? Erkinio encefalito inkubacinis periodas dažniausiai užtrunka 1-2 savaites (nuo 2 iki 28 dienų). Jeigu skiepysimės pagreitinta schema (dabar ir po dviejų savaičių), imunitetas atsiras po mėnesio: dvi savaites po antro skiepo ir jau dvi savaitės po ligos. Tad įprastai skiepytis įsisegus erkei nerekomenduojame – kad neapsunkintume diagnozės, jeigu visgi buvo lemta užsikrėsti. Tačiau jeigu pakartotino įkandimo rizika didelė (gyvenimas ir darbas šalia tų kraujasiurbių mažylių), atidėti skiepo neverta. Ne dėl apsaugos po šio įsisiurbimo, bet dėl apsaugos nuo gresiančių kitų.
Ar galima užsikrėsti encefalitu per vakciną? Kadangi virusas negyvas, tai negalima. Dar neteko girdėti, kad nužudytų ne nusikaltėlis, o jo atvaizdas (na, išskyrus Doriano Grėjaus istoriją).
Esu alergiškas, o ten parašyta kažkas apie kiaušinio likučius. Kiaušinio ten nėra. Kaip jau sakiau, vienintelė sąsaja su kiaušiniu – iš kiaušinio gemalo (ne baltymo, kuriam mes alergiški, o iš ant trynio užsimezgusio gemalo) buvo paimtos būsimo viščiuko būsimos ląstelės. Ir net ne jos naudotos gamyboje, o jose augintas virusas, kuris ir įeina į vakciną. Ne ląstelė, kurioje augino, ir ne kiaušinis, iš kurio paėmė ląstelę, o nuplautas ir nupraustas nužudyto viruso kūnelis.
Ką daryti, jei neprisimenu, kokiu skiepu skiepijausi? Lietuvoje registruoti du skiepai. Skirtumas tarp jų nedidelis: iš esmės skiriasi viruso kiekis, labai nedaug skiriasi virusų kilmė. Pirmus du skiepus reikia gauti to paties gamintojo, vėliau, esant būtinybei, galima skiepytis ir kito gamintojo skiepu. Jokio skirtumo nėra.
Jau šiemet vėlu, erkės pabudo, skiepysiuosi kitąmet. Pažįstu kelis pacientus, kurie taip jau antrą dešimtmetį sako. Vėlu skiepytis vieninteliu atveju – jau sergate ar persirgote. Ligos pikas yra vasaros pabaiga ir ruduo, tad pabudusios erkės ne kliūtis, o tik nevykęs pasiteisinimas.
Padariau antikūnų tyrimus, o jų nėra, kam tada skiepijausi? Antikūnų tyrimų atlikimas yra nauja tautiečių mada. Naudos mažokai, tik parungtyniauti tarpusavy: „Kiek pas tave? 300? Lopas, mokykis iš tėvuko: pas mane 20 tūkstančių.“ Spręsti apie imunitetą iš antikūnų yra tas pats, kaip apie mašinos saugumą vien iš saugos diržų buvimo. Antikūnai gali greitai išnykti, bet lieka atminties ląstelės, B ir T limfocitai, kurie sukėlėją žino, pažįsta ir esant reikalui vėl duos kovotojų. Kaip archyvas ir kartoteka su nusikaltėlių nuotraukomis.
Ar tikrai padeda? Vakcinos efektyvumas pasiskiepijus 3 dozėmis 98-99 procentai. Tai reiškia, kad lieka 1 šansas iš 100 vis tiek susirgti net pasiskiepijus. Ir visiškai nesvarbu, ar buvo tų antikūnų, ar ne. Vienintelėje šalyje, kurioje skiepijami visi piliečiai – Austrijoje – pradėjus skiepijimą susirgimų skaičius per metus sumažėjo nuo 155 iki 4, ir per kelis dešimtmečius registruotas tik vienas atvejis jaunesniam nei 20 metų.
Būtent! Vaikai iki septynerių metų neserga. Nereikia vaikų nuodyti! Serga. Dažnai lengviau nei suaugę, bet serga. O kas neserga lengvai – reanimacijoje guli. Kokia bjaurybė yra povirusinio nuovargio sindromas, šiemet sužinojo daugelis. O erkinis palieka po savęs kur kas stipresnį pėdsaką nei COVIDas. Tad galvos ar raumenų skausmas, nuovargis, mokymosi sunkumai, dėmesio sutrikimai – gali būti nepastebimi persirgto encefalito požymiai. „Prastesniais pažymiais baigė mokyklą ir neužlipa laiptais neuždusęs? Užtat švarus, neskiepytas!“ Abejotinas laimėjimas. O po skiepo taip nebūna.
O kas būna? Standartiškai: skausmas dūrio vietoje, rečiau patinimas, dar rečiau karščiavimas. Visų simptomų šansas apie 5-10 procentų. Kiek nors rimtesnės komplikacijos registruotos 1 iš milijono .
O kaip su kitomis vakcinomis? Kada galima skiepytis? Kadangi vakcina negyva, išlaikyti laiko tarpų nereikia, galima kitomis skiepytis bet kada. Ar tą pačią dieną, ar kitą, ar po savaitės. Pasiskiepijusiems (šaunuoliai!) arba planuojantiems (irgi šaunuoliai, nestabdykit) nuo koronaviruso, rekomenduojama pakentėti be vakcinacijos 2 savaites. O tada – drąsiai pirmyn.
Tiek apie tą vakciną. Pasitarkite su savo šeimos gydytoju ar pediatru. O po kelių savaičių laukite vėjaraupių, žmogaus papilomos viruso ir kokliušo skiepų anotacijos.
Būkime skanūs vienas kitam, o ne nariuotakojiems.
