– Ar daug žmonių turi iškrypusią nosies pertvarą?
– Manau, kad daugiau turi nei neturi. Apie 80 proc. žmonių nosies pertvara yra iškrypusi, bet ne visi žino, kad taip yra.
– Ar taip yra tiesiog dėl to, kad žmogus toks gimė, ar taip nutinka po traumų?
– Nosies pertvaros iškrypimas gali būti ir įgimtas, ir įgytas. Įgyti galima ir augimo metu, kai nosies kaulai kaulėja greičiau nei veido skeletas. Per visą kaulėjimo procesą, kuris vyksta iki maždaug 18–21 metų, nosies pertvara yra labiau pažeidžiama. Užtenka nedidelio kontakto, kad ji iškryptų. Ir, žinoma, traumos, smūgiai ją iškreipia.
– Tad, kaip suprantu, nebūtina susilaužyti nosies, kad pertvara taptų iškrypusi.
– Tikrai taip.
– Sakėte, kad 80 proc. žmonių turi iškrypusią pertvarą. Ar gali būti taip, kad dalis iš jų nežino, jog taip yra?
– Iš tiesų, nemažai daliai pacientų mes iškrypimą randame tiesiog apžiūros metu, tada paklausiame, ar ji jiems trukdo. Jie net nenutuokia, kad kvėpuoja prastai. Jei iškrypimas yra ryškus ir matome, kad jis apsunkina kvėpavimą, siaurina landas, tokiems pacientams pasiūlome pertvaros korekciją. Po operacijos jie sako, kad net neįsivaizdavo, jog galima kvėpuoti kitaip.
– Dar šiek tiek vėliau pakalbėsime apie tai, kaip galima šią problemą išspręsti. Tačiau visų pirma tikriausiai svarbus yra pats problemos žinojimas. Pas gydytojus otorinolaringologus pacientas ateina jau gavęs siuntimą. O kaip be gydytojo profesionalo pasitikrinti, ar nosies pertvara gali būti iškrypusi?
– Manau, kad negalima. Vis tiek turi apžiūrėti gydytojas profesionalas, jis turi turėti specialius įrankius. Pertvara yra nosies ertmėse ir jas dalina į dvi lygias dalis, susideda iš kaulinės ir kremzlinės dalies, yra per visą nosies ilgį.
– Ar pati nosies forma gali pasakyti, kad pertvara yra iškreipta? Ar gali būti maža daili nosytė, o pertvara visiškai iškrypusi ir didelė kreiva nosis su lygia pertvara?
– Nosis tikrai formuoja veido grožį, yra centrinė veido dalis. Tačiau estetinis nosies vaizdas trukdo sveikatai daug mažiau nei iškrypusi pertvara. Net ir turint mažą dailią nosytę gali būti iškrypusi nosies pertvara. Ir atvirkščiai. Praktiškai tai nesusiję dalykai.
– Pakalbėkime apie tai, ką iškrypusi pertvara padaro. Visų pirma, tai tikriausiai pasireiškia nosies užgulimas ir negalėjimas kvėpuoti. Kokio lygio jis gali būti?
– Įvairaus lygio. Visų pirma, sukelia užgulimą ir diskomfortą, tai erzina. Pacientai skundžiasi, kad sunku kvėpuoti, kad trūksta oro, atsiranda mieguistumas, trūksta energijos. Kaip smarkiai tie simptomai pasireiškia, priklauso nuo to, kiek iškrypusi yra pertvara. Ar ji visiškai blokuoja landą, ar palieka vietos. Bet sukelia ir dar daugiau simptomų.
– Su kokiomis ligomis yra susijusi iškrypusi nosies pertvara?
– Visų pirma, tai nuolatinė sloga. Gali išsivystyti sinusitas, prasidėti kraujavimai iš nosies. Jei žmogui trūksta oro, jis pradeda kvėpuoti per burną, bet tada nukenčia ryklė, nes tiesioginis oras nėra apdorotas ir neparuoštas, ką daro nosis. Tai gali tapti lėtiniu ryklės uždegimu, taip pat ir plaučių bei bronchų. Taip pat iškrypusi nosies pertvara sukelia knarkimą, miego apnėją su visomis pasekmėmis. Nemažai atlikta tyrimų, kaip nosies pertvara susijusi su kitomis sistemomis. Kai trūksta deguonies, nukenčia daugelis organų sistemų, išsivysto hipoksija. Gali pasireikšti galvos skausmas. Kadangi pertvara spaudžia nosies sienelę, dirginamas jutiminis nervas ir tai sukelia galvos skausmus.
– Kaip suprantu, pertvaros iškrypimą galima atrasti tada, kai gydytojai ieško skausmo priežasčių?
– Taip ir sužinoma. Žmonės keliauja pas įvairius specialistus, nes skausmo priežasčių gali būti daug.
– Ar gali deguonies trūkumas, sukeltas pertvaros iškrypimo, sukelti didesnius pakitimus organams?
– Yra publikuota nemažai straipsnių, koks ryšys yra iškrypusios pertvaros su širdies ir kraujagyslių ligomis. Pastebėta, kad turintys iškrypusią pertvarą turi didesnę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, hipertenzija, aritmija ir panašiai. Gaunant per mažai oro susidaro deguonies stygius, hipoksija, didėja anglies dioksido kiekis arterinėje kraujotakoje, išsivysto kraujagyslių spazmas ir arterinė hipertenzija su visomis pasekmėmis. Dėl to pacientai turėtų būti skatinami atlikti nosies operaciją iki 35 metų, kad būtų galima išvengti hipertenzijos.
– Kaip pokyčiai, įvykę dėl pertvaros, keičiasi bėgant metams?
– Kuo toliau, tuo prasčiau. Bėgant metams viskas silpsta, organizmas nebegali kompensuoti deguonies trūkumo. Dėl to nosies pertvarą patartina susitvarkyti kuo anksčiau, kad ateityje nebūtų problemų.
– Tikriausiai neretai žmonės nosies užgulimą gydo įvairiausiais purškalais, kurie skirti virusinei slogai ir juos galima vartoti trumpą laiką. Kaip vertinate tokį savigydos būdą?
– Nosies užgulimą gali sukelti ne tik iškrypusi pertvara, bet ir virusiniai, bakteriniai susirgimai, įvairūs polipai, alerginės reakcijos. Nustačius priežastis, skiriami atitinkami lašai. Jei sloga paprasta virusinė, 5–7 dienas preparatus galime vartoti vien tam, kad būtų įmanoma kvėpuoti, užmigti. Bet tokius lašus naudoti galima labai trumpai, lašinti kelis kartus per dieną. Ilgiau jų vartoti negalima dėl to, kad vystosi pripratimas.
– Kai žmogus į jus kreipiasi ir pastebite, kad pertvara nelygi, kokie yra gydymo būdai? Ar vienintelis būdas yra operacija?
– Jei pakenktos anatominės struktūros, jas galima atstatyti tik operacijos būdu. Nosies pertvara yra lyginama atliekant operacinę korekciją.
– Teko girdėti atsiliepimų, kad ne visada po operacijos ši būklė susitvarko. Ar taip iš tiesų gali būti ir kodėl taip nutinka?
– Būna visaip. Daugumai būna tikrai gerai po operacijos. Tačiau būna ir taip, kad nors pertvara po operacijos atrodo lygi ir tiesi, bet vykstant gijimo procesui ji pakrypsta į vieną ar kitą pusę. Tokių žmonių tikrai yra.
– O kas tada, jei operacija nepadeda?
– Ji yra kartojama arba skiriamos alternatyvios chirurginės intervencijos.
– Kaip atliekama operacija ir ar tiesa, kad gijimo procesas yra labai nemalonus?
– Operacija trunka iki valandos, atliekama su bendra nejautra, žmogus miega, nieko nejaučia, nemato ir negirdi. Po operacijos atsibunda su įdėtais tamponais, apie juos pacientai jau atvyksta prisiskaitę įvairiausių baisių istorijų. Jie sutvirtina nosį ir yra laikomi maždaug dvi paras, po jų pacientas išleidžiamas namo. Gijimas užtrunka, apie 14 dienų po operacijos mes patariame laikytis režimo, plauti nosį su tam tikrais purškalais. Visas gijimas, kol viskas atsistato, užtrunka iki poros mėnesių. Dar gerą mėnesį po operacijos gali būti įvairūs kvėpavimo sutrikimai, tačiau nereiškia, kad jie liks, tai tiesiog gijimo procesas. […] Kažkada labai seniai į nosis dėdavome ilgus marlės tamponus. Jie labiau pridžiūdavo, sunkiau būdavo ištraukti. Bet bėgant metams atsirado kiti tamponai, jų ištraukimas yra momentinis, baimintis nėra ko.
– Tad kokiems simptomams esant žmonėms reikėtų kreiptis į gydytoją dėl nosies pertvaros?
– Jaučiama nuolatinė sloga, nosies užgulimas. Pacientas nesupranta, kad tai užgulimas nosies viduje. Jei tokia sloga yra užsitęsusi ir trunkanti ilgiau nei savaitę, vertėtų paskambinti savo gydytojui.
