– Kodėl nuovargį gydome fiziniu krūviu? Kodėl nuovargį jaučiančius pacientus siunčiu pas jus, jei jie ir taip pavargę?
– Nuovargis yra jėgų trūkumas. Kad būtų jėgų, kūnui reikia deguonies, vitaminų, mineralų ir dar jie turi pasiekti ląstelę per kraują. Kraują judina raumenys. Tai jei jie nejuda, per kraują vitaminai ir deguonis nepatenka į ląsteles, taip pat ir į smegenis. Ir kai smegenys neturi jėgų išvis ką nors veikti, tai žmogus nieko ir neveikia. Teoriškai mąsto, kad gerai būtų, bet praktiškai niekaip. O tada jis turi krustelėti. Žmonės fizinį krūvį įsivaizduoja labai skirtingai ir galvoja, kad dabar reikės bėgti maratoną, daryti atsispaudimus, kažką labai sudėtingo, sako, kad tiek jėgų neturi. O pereiti per kambarį turi jėgų ar ne? O per du kambarius? Jei pavargai – tarp pirmo ir antro kambario pasėdėk pasistatęs kėdę, jei taip labai blogai. Bet fizinis krūvis judina kraują, kuris neša medžiagas visoms ląstelėms – smegenims, širdžiai, raumenims. O kokia to fizinio krūvio apimtis, tai jau pagal kiekvieno galėjimą.
– Aš dažniausiai tai vadinu koridoriumi – visi turime pereiti tam tikrą koridorių, visų koridoriaus ilgis yra skirtingas. Galbūt kažkam tai yra 3 valandos darbo biure, pusvalandis namų ruošos ir dar 15 minučių išėjimas į lauką ir jam gerai. Bet jei žmogus dirba 5 valandas, tada dar 3 valandas kuopia namus ir tada dar valandą kažkur išeina pasivaikščioti, tai kitą dieną jam blogai ir pavargsta taip, kad neatsigauna visą savaitę. Tai iš esmės mūsų darbas yra prailginti tą koridorių. Aš tai darau su vaistais, o tu tą darai fizinio krūvio būdu. Kaip pačiam pradėti ilginti tą savo koridorių?
– Jei kalbame apie biure dirbančius žmones, kai jie pas mane ateina jausdami nuovargį, iš pradžių paklausiu, kelių aukštų yra pastatas, kuriame jie dirba, ir kokio ilgio yra tas koridorius, kuriame yra jų kabinetas. Tada patariu išsirinkti tualetą, kuris yra toliausias jų darbe ir visada, kai gamta pašauks, eikite į tolimiausią. Jei neskauda kojų, galima lipti laiptais. O jei jis per toli, tai tada tolimiausią tą, kuris jums dar pasiekiamas. Grįžę į darbo vietą išgerkite stiklinę vandens. Ir sveiki inkstai po valandos jus vėl pakvies pasivaikščioti. Ne sekretorę nusiųsti lapo pasiimti, bet pačiam tą padaryti. Ne vaiką nusiųsti žirklių atnešti, bet pačiam atsinešti. Ir stengtis nueiti tolimesnius atstumus, kurie nevargintų, bet pakviestų krustelėti. Žmogus turi turėti tikslą, nes vaikščioti be tikslo ne visiems priimtina.
– Sutinku, aš irgi pasirenku tolimiausią parduotuvę, iki kurios reikia nueiti. Ir kartais ten reikia nueiti du kartus, nes per vieną kartą viską parnešti sudėtinga. Kitas klausimas – kodėl mūsų pacientams, kurie skundžiasi nuovargiu, toks svarbus yra teisingas kvėpavimas?
– Todėl, kad kvėpavimas, ir niekas kitas, mus gali aprūpinti deguonimi. Deguonį įtraukia plaučiai, šonkaulių apačioje yra didžiausias plaučių tūris. Vadinasi, kvėpuojant pilvu įkvėpsime daugiau oro, gausime daugiau deguonies ir turėsime daugiau energijos. Antra, jei žmogus kvėpuoja neteisingai judindamas pečius, krūtinę ir dar išsižiojęs, tai jis sau užspaudžia kaklo kompensuojančiais raumenimis kraujagysles, kurios galvos smegenims tiekia kraują. Tai to deguonies yra, tik jis nepasiekia smegenų. Trečia, kvėpavimas gali būti kaip instrumentas – intensyvus gali stimuliuoti, o rimstantis – raminti.
– Dar vienas dalykas dėl pilvinio kvėpavimo, tai kai kvėpuojame pilvu, dirginame klajoklinį nervą. Skatiname parasimpatinę sistemą, kuri šiek tiek ramina smegenis ir širdį, paskatina virškinimą. Simpatinę sistemą mes labiau dirginame dirbant susilenkus prie kompiuterio, neteisingai kvėpuodami. Ji mus vargina. O jei jau einame iki to tolimo tualeto ir kvėpuojame pilvu, ką dar reikia padaryti, kad atsipalaiduotų mūsų pečiai?
– Prieš einant į tualetą būtų labai gerai apkabinti rankomis tą sustingusį kaklą ir ramiai pasukioti galvą į vieną ir kitą pusę. Tačiau reikia tą daryti apkabinus, kad neužspaustume jo dar labiau nei jis jau yra užspaustas. Vėliau, einant link tualeto, gerai būtų pakelti rankas, jas nuleisti, apkabinti save, vėl ištiesti rankas ir vėl padaryti tą patį. Plaučiai yra krūtinės ląstoje, yra 12 porų šonkaulių. Ir jie turėtų krustelėti.
– Kova su nuovargiu iš esmės yra grūdinimasis – savo atsparumo didinimas tam, kad taip stipriai nereaguotume į dirgiklius. O kas gali geriau grūdinti nei fizinis aktyvumas lauke? Ir drėgmė, ir temperatūra, ir grynas oras, ir dar fizinis krūvis. Visai neseniai internete mačiau 7 dienų grūdinimosi receptą – pirmą dieną suvalgyti imbiero, po to cinamono ir panašiai. Tai neva padės kovoti su nuovargiu. Aš taip nemanau. Tad gal galime pateikti Paulienės ir Morozovo 7 dienų nuovargio įveikimo receptą?
– 7 dienos skirtingo maisto su vitaminais yra labai gerai, tik tas puikusis kraujo mišinys turi pasiekti kaulų čiulpus. Ir tam reikėtų, kad krustelėtų kaulai ir raumenys. Tačiau turi būti nenuobodu, nes smegenys pavargsta nuo rutinos lygiai taip pat. Pirmą dieną – 10 pritūpimų ir tiek kartų po 10, kiek smagu. Antrą dieną tas pats su atsispaudimais. Trečią dieną 10 pasilenkimų į šonus, ketvirtą – 10 pasilenkimų pirmyn. Penktą dieną po 10 kaklo, rankų, kojų, klubų pasukimų. Šeštą dieną tiesiog išeikite pasivaikščioti, o septintą palaipiokite laiptais.
– Nuo savęs dar galiu pridurti, kad geriausia tai daryti, lauke ir kol šviesu. Gausime šiek tiek saulės šviesos, drėgmės. Taip pat idealu tai daryti per pietų pertrauką. Turite pasirinkti tokį fizinį aktyvumą, kuris jums malonus. Ir darbas, ir fizinis krūvis turi atitikti jūsų koridoriaus ilgį. Jei jis bus per ilgas, pavargsite ir kitą dieną nieko nenorėsite. Taigi: laipsniškumas, tęstinumas, įvairovė, saikas ir taisyklingas kvėpavimas.
– Ir prieš pradedant bet kokį fizinį krūvį, nepamirškite, kad mums visiems reikia padaryti elementariausią apšilimą. Kiekvienam sąnariui reikia atsibusti, kad jis galėtų padaryti tam tikrą judesį. Pasukite riešus, alkūnes, pečius, čiurnas, kelius, dubenį, kaklą po 10 kartų.
– Bet esminis dalykas – nelikti sustingusiam. Tada ir galime pradėti kovoti su savo nuovargiu.
