Kaip laidoje „Sveiki! su gydytoju V. Morozovu“ sakė gydytojas kardiologas profesorius Pranas Šerpytis, insultui ir infarktui didžiulę įtaką turi šie veiksniai: rūkymas, padidintas kraujo spaudimas, gliukozė ir per didelis cholesterolis.
– Kodėl pacientai taip nenori gydyti cholesterolio? Galbūt dėl to, kad jo tiesiog nejaučia? Juk kai skauda, tai vaistus nuo skausmo geria.
– Negalėčiau pasakyti, kad mes esame kitokie nei kitos šalys. Visi galvoja, kad jei gers vaistus nuo cholesterolio, tai palaikys verslą, gadins kepenis. Bet gamtos neapgausi. Jei cholesterolio per daug, tai nebus gerai. Šiaip cholesterolis yra gera ir reikalinga medžiaga, bet ne tada, kai jo per daug. Kaip ir automobiliui – reikia tepalo, bet jo nepilame per daug, nes jei bus per daug, automobilis nebevažiuos. Jei cholesterolio per daug, jis pradeda žaloti kraujagysles, jose atsiranda pakitimai. Jie vystosi palaipsniui. Kai kurie sako, jog jei teisingai maitinsiuosi, sportuosiu, visą blogą cholesterolį sudeginsiu. Taip, kažkiek jo sudeginti galite, bet ne visada tai pavyksta. Dalį cholesterolio gauname su maistu, bet dalį gauname iš kūno, kaip mums paskirta genetiškai ir kiek jo organizmas gamina. Palyginus statinų suvartojimą vakarų šalyse, mes jų suvartojame labai nedaug. Tyrimai rodo, kad ir pagal cholesterolio reguliavimą su mityba, ir pagal reguliavimą su statinais, Europoje atrodome blogiausiai.
– Dažnai pacientai sako, kad mano tokia genetika – mano tėvas turėjo tokį didelį cholesterolį, senelis irgi, ir man čia normalu.
– Taip, bet reikia prisiminti, kad jie gyveno sąlyginai ramiau nei mes. Žinoma, dabar vyresni žmonės, pragyvenę karus gali įsižeisti. Tačiau šiuo metu turime labai daug informacinių technologijų, gyvenimo greitis yra labai didelis, patiriame daug streso. Ypač kenkia lėtinis stresas, dėl jo organizmas labai kenčia. Jis turi įtakos ir cholesterolio gamybai. Visi rizikos faktoriai susideda – rūkymas, padidintas kraujo spaudimas, gliukozė, cholesterolis ir veikia kartu. Tada kyla didžiulė rizika patirti miokardo infarktą arba insultą.
– Kitas mitas, kad vaistai nuo cholesterolio reikalingi tik tada, jei jau buvo įvykęs insultas ar infarktas. Prevencijai jų nereikia.
– Jei žmogus nenori vartoti tų vaistų, tai nepriversime. Bet jei cholesterolio daug, riziką susirgti labai didinsime. Jei pavyksta jį koreguoti su mityba ir fiziniu aktyvumu – labai gerai. O tie, kurie jau serga, turi išeminę širdies ligą, cholesterolį turi sumažinti 1,4 ml/mol. Daugeliui taip nepavyksta.
– Dar vienas mitas, kad jei pradėsime vartoti vaistus, jų nutraukti nebegalėsime.
– Pagrindo tokiam teiginiui yra, nes statinus reikia naudoti ilgesnį laiką, kartais reikia keisti dozes.
– Nes tai nėra kelio sumušimas ar galvos skausmas, kai išgėrei tabletę ir praėjo. Tai yra lėtinė būklė ir, jei jos nepavyksta kitaip koreguoti, turime nuolat vartoti vaistus. Per visą savo 15 metų patirtį turėjau tik 2 pacientus, kuriems pavyko pabaigti vartoti vaistus, nes jie kardinaliai pakeitė mitybą ir gyvenimo būdą, vienas net išsiskyrė, nes tai buvo pagrindinis faktorius. Tai vis dėlto galima nutraukti vaistus?
– Taip, pagrindinis dalykas yra savo parametrų sekimas. Taip pat labai reikia sekti pašalinius reiškinius. Per savo netrumpą darbo patirti nuo to paties paracetamolio mačiau suardytų kepenų, kurių jau nebegalėjome išgelbėti. Bet nemačiau nei vieno ligonio, kuriam būtų suardytos kepenys dėl statinų. Taip, kiekvienas vaistas turi galimą pašalinį veikimą. Tačiau nemačiau suardytų kepenų nuo jų.
– Daug pacientų bijo, kad vartojant statinus reikia įdėmiai sekti kepenų veiklą, kad jos nebūtų pažeistos. Tai kepenims nėra didelės grėsmės?
– Apkrauna, bet nepadaro didžiulių pažeidimų. Be to, jei yra kokie nors nusiskundimai, reikia eiti tikrintis. Kai kurie galvoja, kad gydytojai tarnauja farmacijos pramonei ir dėl to siūlo vaistus. Tačiau noriu pasakyti, kad matau labai daug ligonių, kurie patiria pakartotinius infarktus, kurių buvo galima išvengti. Taip pat tenka daryti pakartotines kraujagyslių praplėtimo operacijas. Jei vaistai nėra naudojami, dažniausiai matome, kad visi tie procesai grįžta vėl. Visgi, statinai nėra ta auksinė tabletė, kad po jų galima valgyti ką nori, nesureguliuoti darbo režimo. Reikia žiūrėti, ką valgome, reguliuoti visus rizikos faktorius, kraujo spaudimą.
– Grįžkime prie pašalinių reiškinių. Ar susiję statinai su demencija?
– Anksčiau buvo šis mitas. Tai nėra statinų poveikis. Apie tai buvo daug kalbėta, bet jokių įrodymų, kad statinai padarytų įtaką demencijai, nėra.
– Kur kas greičiau galima gauti demenciją dėl insulto ar susiaurėjusių kraujagyslių nei dėl statinų. Jau minėjote, bet dar paklausiu kartą. Ar paskyrus statinus žmogus jau gali daryti bet ką? Juk vis tiek reikia prisižiūrėti.
– Taip, nėra auksinės tabletės. Reikia koreguoti savo rizikos veiksnius, kraujo spaudimą, gliukozės kiekį kraujyje, mažinti svorį. Taip pat atkreipti dėmesį į mitybą. Mažinti miltų, druskos, krakmolo. Aterosklerozė vystosi palaipsniui.
– Yra žoliniai preparatai, žuvų taukai. Ar galime su jais sumažinti cholesterolį ir nesigriebti cheminio visus gąsdinančio gydymo?
– Taip, galima sumažinti pradiniame etape, kol liga nėra pažengusi. 1998 metais lankiausi Jungtinėse Amerikos valstijose ir ant vaistinės durų buvo užrašyta „XXI amžiaus vaistas“. Pravėriau duris ir pamačiau, kad ten yra omega–3, česnakas ir visos kitos žolinės priemonės. Jų nereikėtų užmiršti. Jas galime vartoti. Mums itin trūksta omega–3 ir vitamino D.
– Ačiū už pokalbį. Su kardiologu Pranu Šerpyčiu kalbėjomės apie cholesterolį. Taip, jis reikalingas, be jo negalėtume gyventi, bet labai dažnai jo būna per daug. Ir kur kas didesnis šansas gauti demenciją ar kitas ligas įvykus infarktui ar insultui nei nuo vartojamų vaistų. Likite sveiki.
