Nuovargis, mieguistumas, susikaupimo ir dėmesio stoka, neadekvačios reakcijos į bet kokį krūvį – širdies plakimai, galvos svaigimai, pagaliau uoslės ir skonio praradimas yra tipiniai povirusiniai, o reiškia ir poCOVIDiniai simptomai.
Trukmė jų įvairi. Galima jausti vos kelias dienas ir jie liks nepastebėti, nurašyti pačiam sirgimui – ir puiku. O gali trukti savaitėmis ir mėnesiais – tada jau prasčiau. Pats paprasčiausiais ir labiausiai pažįstamas uoslės praradimas dažniausiai atsistato per kelias-keliolika savaičių. O štai „sustingęs“ karščiavimas apie 37 laipsnius gali trukti ir virš pusmečio.
Kaip kovoti? O kovoti nereikia. Jūs jau pakovojote, laimėjote prieš virusą, dabar reikia atsistatyti karo sugriautą infrastruktūrą, ištiesti kelius ir pasirūpinti demografija.
Tam, kad atstatytumėte infrastruktūrą arba ląsteles, kurios buvo pažeistos ligos ir perdėto imuninio atsako, reikia taupyti ir investuoti. Taupome paprastai:
Neeikvojame energijos. Įsivaizduokite, kad Jūsų diena yra koridorius, kurį reikia praeiti. Negalite baigti dienos vidurdienį, kaip ir negalite sustoti viduryje koridoriaus, vis tiek reikia žengti iki galo ir išeiti į šviesų rytojų. Jeigu iki ligos Jūsų koridorius buvo 100 žingsnių ilgio, tai įsivaizduokite, kad po ligos Jūs turite jėgų tik dešimčiai. Ką daryti? Šliaužti likusius 90 ir rytoj jaustis dar blogiau? Ne. Sumažinkite koridorių iki 10 žingsnių. Kitaip jo sveiki neįveiksite.
Pasinaudokite Čerčilio išmintimi: niekada nestovėkite, kai galite sėdėti, ir niekada nesėdėkite, kai galite gulėti. Net toks krūvis kaip nereikalingas stovėjimas sekina mūsų jėgas. Dalį kasdienės veiklos atlikite sėdėdami, o didžiąją dalį atidėkite kitam kartui. Namai nenugrius, jei liks neskalbta patalynė ar nesurūšiuotos kojinės.
Įveikėte 20 numatytų žingsnių ir visai neblogai jaučiatės? Kitą dieną pridėkite dar 10-15 procentų ir įveiksite 23 žingsnių ilgio koridorių. Tas pats galioja ir tiesioginiam fiziniam krūviui. Šiandien nuėjote 500 metrų – rytoj nueisite 600.
Investuokite savo energiją ateičiai. Jaučiatės visai neblogai ir veržiatės į darbą? Tikrai? Pagalvokite. Namuose visada turite galimybę prigulti ar prisėsti pavargus. O darbe tokią turėsite? O iki darbo dar nueiti, nuvažiuoti reikia. Ar tikrai išversite tokį krūvį? Mano patarimas: jei tik yra galimybė grįžti į darbą ne visai dienai, palengva priprasti prie krūvio, padirbti iš namų – padarykite tai. Jeigu tokios galimybės nėra, likite namuose toms kelioms dienoms, kol abejojate dėl savo pajėgumo. Kartais ta investicija – dvi papildomos nedarbingumo dienos – sutaupo kelias darbingas savaites.
Kelių tiesimas. Visi procesai mūsų kūne reguliuojami per refleksus. Tai ir yra mūsų susisiekimo keliai. Atsistojote ir susvaigo galva, prigulėte ir pradėjo plakti širdis, naktį spaudimas šoka į viršų, o dieną toks žemas, kad silpna? Visa tai sutrikusių refleksų simptomai. Kaip ir uoslės praradimas kelioms savaitėms.
Ką daryti? Kaip ir tiesiant kelius reikia tais maršrutais su asfalto klojėjais važiuoti, taip ir su refleksais – reikia naujai juos užtvirtinti: grūdintis. Ir kontrastinis dušas, ir basomis pėdomis per masažinį kilimėlį, ir trumpas išėjimas į lauką, ar bent jau šalto oro gurkšnis pro atvirą langą, būtinai saulės šviesos poveikis akims, tiesioginis, be jokių langų ir užuolaidų – viskas padės. Svarbu netinginiauti ir nepersistengti. Fizinį krūvį didiname palengva – prisiminkime koridorių: šiandien penki šimtai žingsnių aplink namą, rytoj šeši šimtai.
Tas pats ir nebeužuodžiančiai nosiai: citrusinių žievė, gvazdikėliai, mėtos, eukaliptas, malta kava, kokosas ir vanilė yra lengvi, pakankamai ryškūs ir saugūs kvapai kasdienėms treniruotėms. 2-3 kartus per dieną po keliolika sekundžių su pertraukėlėmis bandome užuosti ir prisiminti. O actas, acetonas, naminukė ir krienai gali dar labiau dirginti ir „sudeginti“ saugiklius, kaip ir staigus dviejų kilometrų bėgimas vietoj dviejų šimtų metrų pasivaikščiojimo. Apskritai, prie reguliarių treniruočių nereikėtų grįžti nepalaukus dviejų savaičių, o prie jėgos pratimų nepalaukus mėnesio po ligos.
Automagistralės. Pilvinis arba diafragminis kvėpavimas. Jau nežinau, kiek kartų apie jį kalbėjau, bet dar kartą pakartosiu. Vienintelis būdas mums patiems slopinti simpatinę ir padrąsinti parasimpatinę sistemą – priversti dirbti diafragmą.
Jeigu ką, simpatinė čia ta, kuri verčia jaustis kaip po penkių espresso puodelių: širdis plaka, viskas dreba, kvėpuoti nespėji ir pykina, o parasimpatinė – kaip po gero viskio gurkšnio: kvėpuoji lėtai, galva rami, širdis apsalo, skrandis pradėjo veikti.
Tad kartojamas kvėpavimas pro nosį pilvu kaskart, kai pasidaro silpna, prieš numatomą darbą ir lengvo bei reguliaraus krūvio metu – tai niekas kitas, kaip naujų kelių tarp širdies ir smegenų tiesimas.
Liko demografija. Tai nervinių ir nenervinių ląstelių dauginimasis ir augimas. Kada tai vyksta geriausiai? Teisingai – miego metu. Ir esant povirusiniam nuovargiui miegas yra geriausia investicija. Tada organizmui lengviau ir kelius tiesti, ir infrastruktūrą atstatyti – jam netrukdo kvailos mintys dėl darbo, pareigų ir sąskaitų. Nebegalite susikoncentruoti dirbti po vidurdienio? Negalite sutelkti dėmesio ne tik skaityti knygai, bet ir žiūrėti televizorių? Laikas popiečio miegui. Kūnas pats Jums apie tai pasako. Ir jei neturėsite tokios galimybės darbo vietoje, paklauskite savęs, ar taip jau skubu veržtis į tą darbą?
Išbandykite savo pajėgumus. Išeikite iki parduotuvės, arba tiesiog į kiemą ir grįžkite atgal. Jei pavargote net dėl tiek – kaip vyksite į darbą? Išmokite atmintinai eilėraštį. Jei neprisimenate keliolikos eilučių, ką Jūs veiksite darbe?
Kitas patarimas: visų savo įprastų darbų ir krūvių apimtis padalinkite iš dešimt. Tai ir bus Jūsų koridoriaus ilgis. Kasdien būtina dalį to koridoriaus skirti lengvoms treniruotiems, apsitarnavimui ir mėgstamam užsiėmimui. Likę žingsniai – namų ruošai ir darbams. Po kiekvieno privalu pailsėti.
Apie tai, kaip pagerinti savo savijautą vaistinėmis medžiagomis, papasakosiu netrukus artimiausiose laidose.
Likite sveiki ir įveikite savo koridorius saugūs ir pailsėję.
