– Medicinos sistema išgyvena tikrai sudėtingus laikus. Ar dėl esamos situacijos sustojo moterų vizitai pas gydytojus?
– Tikrai taip nėra, Santaros klinikose dirbame įprastai, ambulatoriniai vizitai vyksta kaip visada. Tik planinės operacijos yra atšaukiamos ir operuojama skubos tvarka.
– Ar yra žinoma, kiek moterų serga gimdos kaklelio vėžiu? Kaip kitų ligų statistikoje atrodo būtent šis vėžys?
– Kasmet nustatoma maždaug 400 naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų. Apie pusė iš jų miršta. 2019 mirė 191 moteris. Tai jaunų moterų liga, palyginus su kitomis onkologinėmis ligomis. Tarp 15–44 metų moterų šis vėžys pagal dažnumą yra pirmoje vietoje.
– Kai kalbame apie onkologinių ligų mirštamumą, vis sakome, kad plaučių, skrandžio vėžys yra itin pavojingas. Kuo išskirtinis gimdos kaklelio vėžys? Paminėjote, kad net pusės moterų netenkame.
– 5 metų išgyvenamumas susirgus šia liga Lietuvoje iš visos Europos yra vienas mažiausių. Liūdniausia tai, kad šio vėžio galima visiškai išvengti. Jis tikrai nesivysto labai greitai. Nuo pirmų pokyčių praeina dešimtmečiai, galima laiku pastebėti ir išvengti. Diagnozuojame jau išplitusį vėžį, tai reiškia, kad tos moters jau seniai nematė joks ginekologas.
– Koks procentas jaunų moterų gali susirgti gimdos kaklelio vėžiu?
– Gimdos kaklelio vėžio pikas yra tarp 35–45 metų amžiaus. Tai tikrai jaunos moterys.
– Yra žinoma, kad vienas iš veiksnių, sukeliančių šį vėžį, yra žmogaus papilomos virusas. Daug apie jį girdėjome, bet gal galite dar paaiškinti, kas tai per virusas, kiek moterų jį nešioja ir ar juo taip paprasta užsikrėsti?
– Papilomos virusas yra lytiškai plintanti infekcija, kuri yra labai paplitusi mūsų populiacijoje. Manoma, kad 70–80 proc. žmonių tikrai užsikrės šiuo virusu. Tai dideli skaičiai. Gera žinia, kad daugelis per 2 metus pašalina šią infekciją iš savo organizmo. 10 proc., deja, bet virusas lieka ir jo ilgalaikė būklė būtent yra atsakinga už tai, kad pradeda vystytis onkologinis procesas, po truputį pradeda vystytis vėžinės ląstelės ir, jei jos lieka nepastebėtos, viskas perauga į vėžį.
– Šiuo virusu, kaip suprantu, gali užsikrėsti ir užkrėsti kitus ir vyrai?
– Žinoma, abi lytys turi šią infekciją. Kas įdomiausia, galima nejusti jokių simptomų, bet turėti papilomos virusą ir jį perduoti. Infekciją galima perduoti ir per odos kontaktą, nebūtinai tik per lytinius santykius.
– Patiems vyrams tikriausiai tai nėra pavojinga?
– Pavojinga ir vyrams. Žinome, kad žmogaus papilomos virusas yra atsakingas beveik už visus gimdos kaklelio vėžio atvejus – 99 proc. Tačiau jis taip pat atsakingas už išangės vėžį – ir vyrams, ir moterims. Manoma, kad išangė yra šio viruso rezervuaras. Sukelia išorinių lyties organų, makšties, varpos pakitimus. ŽPV taip pat sukelia nepiktybines ligas, tokias, kaip genitalijų karpas. Taip pat ir burnos bei ryklės vėžį sukelia šis virusas, maždaug 70 proc. jo atvejų.
– Tačiau šiam virusui galima užkirsti kelią pasiskiepijus. Kokia situacija Lietuvoje su skiepais? Ar skiepijami ir berniukai?
– Lietuvoje yra skiepijamos 11 metų amžiaus mergaitės dvivalente vakcina. Tačiau vakcinos yra kelių rūšių, nes ŽPV turi daug tipų. Vieni iš jų yra aukštos rizikos, kurie sukelia vėžį, kiti sukelia genitalijų karpas arba kitas ligas. Visame pasaulyje pereinama prie devyniavalentės vakcinos, kuri apsaugo nuo 9 viruso tipų, o ne 2. Dvivalentė vakcina apsaugo nuo 70 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų, o devyniavalentė nuo 90 proc. Skirtumas didžiulis. Nekalbame tik apie gimdos kaklelio vėžį – tai yra apsauga nuo išangės vėžio, burnos ir ryklės vėžio.
– Kaip manote, ar valstybė pakankamai rūpinasi šia liga, jei skiepijamos tik 11 metų mergaitės dvivalente vakcina? Ar berniukai neturėtų būti taip pat skiepijami?
– Taip, jei norime lygiuotis į geriausius pavyzdžius, reikėtų pažiūrėti, kaip tai vykdoma Australijoje, kuri pasakė, kad šią ligą išvis panaikins. Jie skiepija ir berniukus, ir mergaites bei skiepija įvairesnio amžiaus vaikus. Lietuvoje taip pat reikėtų skiepyti didesnę vaikų grupę ir skiepyti berniukus, pereiti prie devynvalentės vakcinos. Apie 80 proc. berniukų ir mergaičių nuo šio viruso Australijoje yra paskiepyti ir ten gimdos kaklelio vėžys tampa reta liga. Dar po 10 metų jie tikisi, kad šio vėžio išvis nebebus.
– Pakalbėkime apie tai, kokią prevenciją dabar turime Lietuvoje. Nuo 25 metų moterys nemokamai gali atlikti testą dėl gimdos kaklelio vėžio. Ar naudojamės šia galimybe, ar moterys rūpinasi savo sveikata?
– Taip, moterys rūpinasi savo sveikata. Kasmet atliekama virš 100 tūkstančių tokių tyrimų. Vėlgi, tai toli gražu nėra visos moterys. Deja, tik pusė moterų, kurios turėtų ateiti, pasinaudoja šia programa. Būtent dėl to ir pirmaujame tarp Europos sąjungos pagal gimdos kaklelio vėžio sergamumą.
– Ką parodo šis tyrimas? Ar gali būti kažkokie prieš–vėžiniai pakitimai ir ką jie reiškia?
– Gali būti ir prieš–vėžiniai pakitimai, jie yra kelių lygių. Vieni būna tik pradėję vystytis, kiti jau pažengę. Visa tai nurodo profilaktinis tyrimas, nuo jo atsakymo yra gairės, ką toliau daryti.
– Kokie gydymo būdai? Kuo anksčiau pakitimai pamatomi, tuo geresni gydymo rezultatai?
– Kai nustatomi pradiniai pokyčiai, yra daug galimybių, kad liga regresuos. Tik maža dalis iš pirminių pokyčių, galbūt tik 1 proc., gali peraugti į vėžį. Jei pokyčiai yra pažengę, juos reikia šalinti – šalinamas pakitęs plotas. Tokiu būdu apsaugome moterį. Tačiau po tokio gydymo moterį reikėtų paskiepyti, kad ji būtų apsaugota nuo kitų su ŽPV susijusių ligų.
– Paminėjote skiepą suaugus ar jau turint kažkokių susirgimų. Ar verta skiepytis suaugus už savo pinigus?
– Tikrai verta. Tai yra vienintelė apsauga, kuria galime sau padėti. Profilaktinė apžiūra yra jau pakitimų ieškojimas. Pasiskiepijame nuo pačių agresyviausių viruso tipų, dėl kurių onkologinis procesas gali daug greičiau išsivystyti.
– Jei moteris nežino, bet jau yra šio viruso nešiotoja, ar dar gali skiepytis?
– Žinoma. Nepriklausomai nuo to, ar ji turi tą virusą, ar neturi, skiepytis gali. Net ir persirgus ŽPV infekcija, antikūnai vis tiek nesusidaro. Tai reiškia, kad vėl galima užsikrėsti pakartotinai. Tuo metu pasiskiepijus įgyjamas imunitetas, kuris kovoja su ŽPV infekcija. <...> Nustatyta, kad ŽPV turi įtakos vyrų vaisingumui, sperma tampa ne tokia gyvybinga. Jei moteriai buvo operuotas gimdos kaklelio vėžys, gali būti, kad tai turės didelę įtaką vaisingumui.
– Apibendrinant mūsų pokalbį, į ką atkreipti dėmesį norint išvengti gimdos kaklelio vėžio ir visų baisių pasekmių?
– Visų pirma, reikėtų pakalbėti apie rizikos faktorius. Nustatyta, kad didesnė tikimybė užsikrėsti ŽPV yra tada, kai anksti pradedami lytiniai santykiai, kai turima daug lytinių partnerių, jei sergama kažkokia liga, dėl kurios nusilpęs imunitetas, jei sergame kita lytiškai plintančia infekcija, gali susidaryti mikro pažeidimai, kurie yra atviri vartai užsikrėsti ir ŽPV. Labai daug kas priklauso nuo lytinės elgsenos. Išvengti gimdos kaklelio vėžio gali padėti 2 dalykai: dalyvavimas patikros programose ir skiepijimasis. Gimdos kaklelio vėžys, ypač pradinėse stadijose, neturi jokių simptomų. Dėl to ir rekomenduojami vizitai pas ginekologą bent kartą per metus. Nemokamos profilaktinės programos pradedamos nuo 25 metų kas tris metus iki 60 metų.
– Kada reikia nedelsti ir apsilankyti pas ginekologą?
– Tada, jei jūsų kūne kažkas pasikeitė, kas nors ne taip, kaip buvo prieš tai. Pavyzdžiui, atsiranda kraujavimas ar skausmas. Geriau ateiti ir pasižiūrėti, ar tai nėra didelė problema. Aišku, geriausia ateiti profilaktiškai.
