– Pažvelkime į Lietuvos aktualijas – medicinos darbuotojai kasdien, nors ir po truputį, bet skiepijami nuo COVID–19, paskelbta, kad naują vakcinų siuntą nuo šiol gausime kiekvieną pirmadienį. Ar teikia jums vilties tai, kas vyksta dabar, ar pakankamu greičiu judame iš tos krizės?

– Nuo pat pandemijos pradžios tikėjomės, kad bus sukurta vakcina. Ir tai yra efektyviausia priemonė pandemijos valdymo. Vis tik, kalbant apie vakcinas, ne tik apie šią, o ir apie kitas, reikia prisiminti du dalykus. Vakcinos gali apsaugoti nuo ligos ir nuo užsikrėtimo. Tai du skirtingi dalykai. Dabartiniai atlikti tyrimai rodo, kiek vakcina gali apsaugoti žmogų nuo susirgimo – kad jis nesusirgtų liga. O jei ir suserga, kad būtų lengvesnė ligos forma, kad neišsivystytų komplikacijos, dėl kurių po to galima mirti. Dabartinės vakcinos apie 90 proc. apsaugo nuo to, kad nesusirgsime liga, o jei susirgsime, jos eiga bus lengvesnė. Bet užsikrėsti net ir paskiepytas žmogus vis tiek gali. Tai reiškia, kad virusas į gleivinę patenka ir gali daugintis.

– Ir užkrėsti kitus žmones?

– Jei gali daugintis, gali ir plisti. Tik po tam tikro laiko, kai organizmas pajunta, kad yra virusas, sukelia imuninį atsaką ir jį blokuoja. Tad jei iš tikrųjų paaiškėtų, kad vakcinos apsaugo tik nuo ligos, žmonės, kurie vakcinuoti, turės apsaugą sau, bet kiti, kurie nėra vakcinuoti, nebus apsaugoti. Dėl to ir sakoma, kad net jei dauguma bus vakcinuoti, kurį laiką tokių priemonių kaip atstumas, kaukės, susibūrimų ribojimas reikės laikytis kurį laiką. Kiek bus mažesnė apkrova sveikatos sistemai ir kaip pavyks valdyti pandemiją, priklausys nuo to, kiek žmonių vakcinuosis. Galbūt laikui bėgant paaiškės, kad jos apsaugo ir nuo ligos platinimo, dabar niekas to nežino, tai neištirta.

Marius Strioga

– Visgi didesnė tikimybė, kad ši vakcina apsaugo nuo susirgimo, bet ne nuo užsikrėtimo?

– Na taip. Bent jau tai yra tikrai įrodyta. Tačiau tarkime vakcina nuo pneumokoko neleidžia ir užsikrėsti šia liga. Tikimės, kad bent dalis vakcinų galbūt apsaugos nuo užsikrėtimo, nes dabar turime 6 patvirtintas vakcinas.

– Pati pirmoji patvirtinta „Pfizer“ ir „BioNTech“ sukurta vakcina įdomi tuo, kad, kaip suprantu, joje nėra paties viruso, tik sintetinis? Ar tai yra kažkas naujo infekcijų pasaulyje?

– Jei kalbėsime apie vakcinavimą nuo infekcinių ligų, ši technologija galvoja jau apie 20 metų. Nebuvo taip, kad kažką visiškai naujo sukūrė. Bet apsaugai nuo infekcinių sukėlėjų – taip, tai nauja technologija, kai panaudojama laboratorijoje pagaminta molekulė. Tai yra tiesiog laboratorijoje pagamintas to viruso genomo fragmentas, RNR molekulė, kuri yra specialiame apvalkalėlyje.

Skiepijimas nuo koronaviruso
Foto: Vida Press

– Dar viena žinia, kuri pasklido iš mokslininkų, nors dar tikrai nėra patvirtinta, yra tai, kad COVID–19 yra autoimuninė liga. Ar jums teko apie tai girdėti?

– Ne pats COVID–19 autoimuninė liga. Daugelį autoimuninių ligų, manoma, kad išprovokuoja prieš tai buvusi infekcija. Kai kurios bakterinės infekcijos, ypač žarnyno, arba virusai, gali tai sukelti. Dabar iškelta teorija, kad viruso turimi tam tikri baltymai savo struktūra gali būti kažkiek panašūs į tuos baltymus, kurie yra mūsų organizme. Užtenka tik tam tikro panašaus fragmento. Kai patenka patogenas, tarkime, koronavirusas, imuninė sistema aptažįsta baltymus ir pradeda blokuoti. Tie patys organizmo kariai gali pradėti manyti, kad ir savi audiniai yra priešai, nes yra panašūs į koronavirusą. Dėl to gali pasireikšti autoimuninės komplikacijos. Tokios komplikacijos gali pasireikšti tada, kai specifinis imuninis atsakas reaguoja į virusą. Bet net ir po gripo viruso teoriškai gali išsivystyti autoimuninės komplikacijos.

– Ką šiuo metu žinome apie imuninį atsaką, kuris yra susidaręs po persirgimo? Ar žmogus persirgęs gali neužsikrėsti ar gali tik nesusirgti?

– Greičiausiai negali susirgti. Dėl užsikrėtimo kol kas nežinoma, nes reikia atlikti tyrimus. Yra bendrai žinoma iš imuninio atsako prieš koronavirusus, kad antikūnai organizme ilgai neišsilaikydavo. Ir prieš jau seniau buvusius 4 koronavirusus, ir prieš SARS, ir prieš MERS koronavirusą. Didelis antikūnų titras dažniausiai būdavo 6–8 mėnesius. Nuo peršalimo viruso išlikdavo nuo 1 iki 2 metų. Yra duomenų, kad nuo MERS viruso antikūnai būdavo iki 5 metų. Tačiau iš principo nėra taip, kaip persirgus tymais, kai imuninis atsakas susidaro visam gyvenimui. Tai apskritai prieš visus koronavirusus nėra būdinga. Visgi, antikūnų nebuvimas dar nereiškia, kad organizmas neprisimins, kaip reaguoti į virusą. Yra keli „padaliniai“. Vienas iš jų yra B limfocitai, kurie, patekus virusui, pamatę tam tikrą baltymą, dauginasi ir virsta plazminėmis ląstelėmis. Jos gali gyventi kelis mėnesius ar keliasdešimt metų.

Tarkime, gyvena kelis mėnesius, išnyksta ir antikūnų nebėra. Bet atminties B limfocitai, kurie labai greitai gali virsti plazminėmis ląstelėmis, lieka. Vien tai, kad nerandame antikūnų, nereiškia, kad organizmas nereaguos. Tačiau paprasčiau ištirti antikūnus nei B limfocitus. Vis dėlto greičiausiai koronaviruso antikūnai daugumai išsilaiko iki metų, kai kuriems iki 2–3 metų. Tačiau kai kuriems jau po 3 mėnesių antikūnų nebebūna. Todėl dabar persirgę žmonės nėra prioritetinėje grupėje. Dažnai sulaukiu klausimų, kas bus, jei persirgau ir pasiskiepysiu. Blogiausia, kas gali atsitikti, kad imuninis atsakas pagalvos, kad vakcina yra virusas ir jį sunaiks, vakcinos apsaugos neliks. Aišku, jei bent dalis vakcinos nebūtų sunaikinta, kas visai tikėtina, imuninis atsakas būtų sustiprintas. Jei vakcinos būtų daug, galbūt jie būtų vakcinuojami.

Koronavirusas
Foto: Shutterstock

Nors irgi racionalumo tame nėra daug, nes būtų švaistomi pinigai. Tikėtina, kad kai turėsime išsamesnius tyrimus, bus rekomendacijos, kada persirgusiems reikia skiepytis, galbūt po pusės metų. Dabar yra laikomasi tokios nuomonės, kad nuo to momento, kai žmogui buvo patvirtinta koronavirusinė infekcija, bent 3 mėnesius po to skiepytis nereikėtų. Beje, ir dabar yra tarp medikų atvejų, kai po pirmo skiepo jie užsikrečia nuo kitų COVID–19. Ir nieko tokio neatsitinka. Pilnavertis imuninis atsakas po skiepo susidaro po 2–3 savaičių. Pirmieji antikūnai atsiranda jau po kelių dienų. Tarkime, pasiskiepijote pirmadienį, o penktadienį užsikrėtėte koronavirusu. Imuninis atsakas pilnavertis dar nesusidarė. Vakcina indukuoja imuninį atsaką, patekęs virusas irgi jį sukels. Tikėtina, kad susidarys stipresnis imuninis atsakas. Labai maža tikimybė, kad imuninė sistema reaguos per daug smarkiai. Aišku, dar svarbu tai, kiek viruso nuo kito žmogaus pateko į organizmą, nes pati vakcina viruso neturi.

– Tai sutiksite, kad apie tai reikia daug kalbėti ir informuoti žmones? Kažkas gali paskleisti žinią, kad pasiskiepijo ir po kelių dienų užsikrėtė. Informacija dabar yra labai svarbi.

– Taip, labai svarbu. Nuo pirmosios dozės vakcinos imuninio atsako galime tikėtis tik po mėnesio. Daug baimių kyla dėl šalutinių poveikių, kad gali pakilti temperatūra, laužyti kaulus, galvą skaudėti. Bet tai yra normali imuninio atsako išraiška. Ir sergant gripu jaučiami tokie reiškiniai, nes tai natūralus organizmo atsakas. Kai moteris pastoja ir ją pykina, jaučia silpnumą – juk negalvojame, kaip tai baisu, nes tai natūrali nėštumo eiga. Žmonės sako, kad nesiskiepys, nes bijo šalutinio poveikio vakcinos. Pasiimkime instrukciją ibuprofeno, viagros ir pažiūrėkime, kokie galimi šalutiniai poveikiai. Ten parašyta, kad galimas apkurtimas, apakimas, laikinas atminties praradimas, miokardo infarktas. Arba greito nėštumo nutraukimo tabletės, po nesaugaus lytinio akto.

Imunitetas
Foto: Shutterstock

Dėl jų galimi įvairiausi kraujavimai. Žinome, kad alkoholis labai kenkia sveikatai, tada dar užkandama riebaus maisto, kas kasai labai nepatinka, po to sugalvoja, kad vakarą reikia praleisti intymiai, tai išgeria viagros. Iš ryto skauda galvą, išgeri vaistų nuo skausmo, mergina bėga į vaistinę nusipirkti vaistų dėl nesaugaus lytinio akto. Ir nebijoma, kad apaksi, apkursi ir pakenksi kepenims, neskaitomi šalutiniai poveikiai. Bet, kai kalbama apie vakciną, tada jau pasidaro kažkodėl baisu. Keista, iš kur tokie įsitikinimai. Jungtinėse Amerikos Valstijose į toksikologijos skyrių pacientai patenka dažniausiai dėl apsinuodijimo paracetamoliu.

Dėl ko dažniausiai tenka atlikti kepenų tranplantacijas yra kepenų pažeidimas dėl apsinuodijimo paracetamoliu. Bet dėl to niekas instrukcijų neskaito. Kai naujas vaistas registruojamas, tyrimuose dalyvauja apie tūkstantį žmonių. Kai tiriama nauja vakcina, dalyvauja apie 10 tūkstančių žmonių. Nežinau, iš kur ta nesaugumo baimė. Vakcinos leido išgelbėti milijardus gyvybių, tai didžiulis pasiekimas. Keista, kodėl dabar visiems jos taip kliūna.