Dar komplikuotesnė ji tapo dabar, kai dėl COVID–19 pandemijos ligoniams tapo sunkiau patekti į gydymo įstaigas, o ir medikai ragina likti namie. Pacientams iškilo egzistencinis klausimas – ko labiau reikia saugotis koronaviruso ar insulto? Apie tai laidoje „Sveikatos receptas“ kalbėjo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Kardiologijos ir angiologijos centro gydytoja doc. Jūratė Barysienė.
– Statistika, kalbant apie insultą, labai liūdna. Kiekvieną valandą mažiausiai vienas lietuvis patiria insultą, vadinasi, gali mirti arba visam gyvenimui likti neįgalus. Kokios pagrindinės insulto priežastys? Ar yra viena priežastis, kuri jį sukelia?
– Labai sudėtingas klausimas. Esminės vienos priežasties tikrai nėra, jų yra keletas. Kai kurios susijusios su smegenų kraujagyslėmis, periferinėmis kaklo kraujagyslėmis. Bet šiandien kalbėsiu apie, tikriausiai, vieną reikšmingiausių priežasčių, kai insultas įvyksta dėl smegenų kraujagyslių užsikišimo trombu. Jis susidaro širdies ertmėse. Tokio pobūdžio insultai sudaro apie 30 proc. visų išeminių insultų.
– Kas tie trombai ir kodėl jie susidaro?
– Trombai yra kraujo krešuliai. Mūsų kraujotakos, kraujo reguliavimo sistema yra labai sudėtinga. Kraujas ir kreša, ir turi savo anti–krešėjimo sistemą. Tačiau yra keletas ligų, tarp jų ir prieširdžių virpėjimas, kai sutrinka tiek kraujo savybės, tiek kraujotaka, ir susidaro sąlygos susidaryti trombams pačioje širdyje. […] Trombai, kartas nuo karto yra išmetami į arterinę kraujotaką, kartu su deguonimi prisotintu krauju jie keliauja į visus organus. Gali keliauti į rankas, kojas, pilvą, inkstus, smegenis. Jei krešulys užkiša smegenų kraujagysles, įvyks insultas.
– Jūsų paminėtu prieširdžių virpėjimu rizikuoja susirgti kas trečias vyresnis nei 55 metų žmogus. Kas sukelia šią ligą? Ar tai genetika, ar gyvenimo būdas?
– Vienos priežasties, sukeliančios šią ligą, nėra. Tačiau, jei jos nerandame, dar nereiškia, kad jos nėra. Tiesiog mokslas nepakankamai žino. Visgi, dažniausiai ši liga būna kitos ligos simptomu. Visos širdies ir kraujagyslių ligos – arterinė hipertenzija, kuria serga kas antras Lietuvos gyventojas, vainikinių arterijų liga, širdies nepakankamumas, širdies vožtuvų liga. Kitos ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, inkstų nepakankamumas, netgi paprasčiausias nutukimas gali sudaryti sąlygas prieširdžių virpėjimui. Kartais nė nereikia ieškoti priežasties, nes vyksta natūralus senėjimo procesas – širdies raumuo keičiasi. Užtenka ir senėjimo proceso, kad atsirastų prieširdžių virpėjimas. Be to, kuo vyresnis amžius, tuo daugiau ir ligų.
– Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje vis dar dažniausia mirties priežastis. Tos ligos yra labai staigios. Ar insultas ir kitos fatališkos ligos yra jau pasekmė?
– Taip, tai jau yra pasekmė. Insultas, infarktas, staigi širdinė mirtis yra širdies ir kraujagyslių ligų pasekmė. Tai, ko mes laiku nediagnozavome, laiku negydėme, neprižiūrėjome. Dėl to labai džiaugiamės, kad yra Lietuvoje prevencijos programa.
– Kokie būdai yra suvaldyti prieširdžių virpėjimą, jei jau juo sergame, ir išvengti komplikacijų? Ar paprastai galima suvaldyti su vaistais?
– Nėra taip paprasta. Reikia ne tik vaistų. Norėčiau priminti ir tai, kas priklauso nuo pačio žmogaus. Neignoruokime to, apie ką kalba visas pasaulis: per didelis svoris, hipertenzija, diabetas, visos kitos ligos privalo būti gydomos ir prižiūrimos. Jei nekontroliuosite šių faktorių, pasireikš tokios komplikacijos kaip prieširdžių virpėjimas ir insultas. Žiūrėkime, kaip gyvename, neturėkime antsvorio, judėkime, kontroliuokime tą ligą, kurią jau žinome, kad turime. Kitas labai svarbus dalykas – apsaugoti žmogų nuo trombų susidarymų. Šiuo metu tam turime dvi vaistų grupes. Jie yra skiriami tada, jei insulto rizika vyrui viršija 2 balus arba moterims 3 ir daugiau balų. Turime tam tikrą balų skaičiuoklę, kuri parodo, kokia yra rizika. Šie vaistai neleidžia širdies ertmėse susidaryti krešuliams.
– Kiek žinau, pacientams, geriantiems vaistus, reikia nuolat eiti pas gydytojus ir tikrintis kraujo krešėjimą. Kaip tai pavyksta padaryti pandemijos metu, ar jie atvyksta?
– Taip, teisingai. Jei pacientas vartoja vitamino K antagonistus, kraujo rodikliai turi būti nuolat prižiūrimi ir kontroliuojami bent kartą per mėnesį, nes šiems rodikliams daro įtaką daugybę veiksnių. Taip pat ir maisto produktai, ypač Lietuvoje, kur turime sezoninę mitybą. Ir šiuo metu kraujo krešėjimo rodikliai turi būti stebimi kartą per mėnesį. Yra sudaromos eilės ir pacientai priimami. Pavojus neatlikti tyrimų yra didesnis nei atėjimas į gydymo įstaigą jų atlikti.
– Ar tenka susidurti su pacientais, kurie linkę neatsakingai vartoti vaistus? Juos nutraukti ar jų išvis atsisakyti? Ką norėtumėte akcentuoti, kokia savigyda tikrai nereikėtų užsiimti?
– Šiais laikais turime didelę galimybę pasitikrinti savo žinias internete. Tai, kad pacientai skaito, gilinasi, nori žinoti apie savo ligą, tai labai gerai. Bet jei jau gydytojas skiria vaistą, reikia jį vartoti taip, kaip paskirta. Tuo labiau, kad visi vaistai turi savų niuansų ir gydytojas, paskirdamas tuos vaistus, žiūri į pacientą labai individualiai. Būna, kad pacientas leidžia sau modifikuoti vaistų kiekį, pavyzdžiui, vietoje 2 kartų per dieną gerti tik vieną. Tai yra katastrofa. Per tas 12 valandų, kai organizmas negauna vaisto, apsaugančio nuo krešulio susidarymo, gali susidaryti krešulys ir įvykti insultas. Todėl jokių savarankiškų sprendimų negali būti.
– Ar insultas ištinka staigiai, ar galima atkreipti dėmesį į kažkokius simptomus?
– Būna įvairiai. Gali būti insulto eiga labai staigi ir ūmi: staiga sutrinka kalba, nevaldoma viena kūno pusė, prarandama sąmonė. Gali būti ir kitas scenarijus, kai pacientas pradeda jausti galvos svaigimą, silpnumą, pasireiškia tam tikras kalbos sutrikimas, žmogus neranda žodžių, kažką pamiršta, neadekvačiai kalba. Galima įtarti, kad yra problemos smegenų kraujotakoje ir reikia kreiptis pagalbos.
– Jei įtariame, kad įvyksta infarktas ar insultas, pagalba turi būti suteikta labai greitai. Kiek laiko turime, kad būtų išvengta liūdniausio scenarijaus? Ir ką turėtų daryti žmogus, kai įtaria, kad kitam šalia esančiam įvyko insultas?
– Iš pradžių, žinoma, skambinti greitajai pagalbai. Greitoji pagalba pacientą veža į priėmimo kambarį. Pats artimasis negali nieko geriau padaryti nei iškviesti greitąją pagalbą.
– Kiek prevencija gali padėti apsisaugoti nuo tokių ligų?
– Jei tikrai imamasi prevencinių priemonių ankstyvame amžiuje, širdies ir kraujagyslių ligų galima išvengti iki 80 proc. Matome, kad ne tie, kurie turi didelę riziką, bet yra gydomi, jų rezultatai yra labai geri, išvengiama blogų pasekmių. Daug kas priklauso nuo paties žmogaus, ypač kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligas.
