– Dažniausiai pradėjus kosėti sakome, kad peršalome, kad išėjome į lauką su šlapiais plaukais, šaliko neužsirišome. Ar iš tiesų dėl to pradedame kosėti, ar tai lemia visai kitos priežastys?
– Mes tikrai visi kosėjame ir labai tikėtina, kad didžioji mūsų dalis jau šiandien spėjo pakosėti. Kosulys yra normalus mūsų apsauginis mechanizmas. Tai visų gleivių, kurios būtinos mūsų plaučiams, bronchams, kad juos suteptų. Kad organizmas veiktų, dažniausiai jis turi būti šiek tiek drėgnas. Tam, kad bronchai ir plaučiai atliktų savo funkciją, jie turi surinkti visus nešvarumus, kurie nueina ir tada judesių pagalba pakelti juos į viršų. Tada žmogus juos atkosėja ir pašalina skreplius. Dažniausia varginančio kosulio priežastis yra peršalimas – viršutinių kvėpavimo takų uždegimas. Ar jis atsirado dėl to, kad peršalome kojas, ar galvą, jokio skirtumo nėra – organizmas pateko į tam tikrą nepatogią terpę, kad tie virusai, kurie buvo gleivinėje, pradėjo reaguoti ir smarkiau dirginti, arba žmogus „pasigavo“ kažką piktesnį ir to užteko, kad kūnas pradėtų reaguoti.
– Dažnai sakoma, kad kai kosėji žaliais skrepliais, reikia antibiotikų. Tai tiesa ar ne?
– Ne visai. Jei pasikeičia mūsų kosulio, skreplių pobūdis, visada reikia pasitarti su gydytoju. Bet rytinis, „apeiginis“ kosulys, kai iš ryto atsikėlus, ypač šildymo sezono metu, pakosėjame ir išspjauname kažką negražaus. Tas žalias rytinis skreplys nieko blogo nesako, nes tai tiesiog kareivėliai, žuvę už mūsų sveikatą – leukocitai, kurie ir yra tokios spalvos. Bet, jei skrepliai pasireiškia ir dieną, pasitarti su gydytoju būtinai reikia.
– Pas jus į kabinetą užeina žmogus, kuris kosėja jau nebe pirmą mėnesį. Ką galima įtarti tokiam žmogui, dėl ko gali būti atsiradęs kosulys?
– Priežasčių gali būti daugybė. Bet, jei kalbame apie adekvačiai besielgentį suaugusį arba vaiką, dažniausia priežastis gali būti „užryklinis“ tekėjimas. Kai varva už nosies, ausų, sinusų ant balso stygų ir sukelia kosulį. Gali būti alerginis astmos dirginimas, lėtinis bronchitas. Taip pat gali būti mūsų jau prieš tai laidose aptartas refliuksas, kuris yra dažniausia užsitęsusio kosulio priežastis, XXI amžiaus liga. Ir kiek rečiau kaltininkas gali būti vaistai nuo spaudimo. Vyresnio amžiaus rūkančiam žmogui būtinai reikėtų pagalvoti, ar toks kosulys nėra vėžys. O jei kalbame apie mažą vaiką, reikia pagalvoti, ar negalėjo nutikti taip, kad vaikas susikišo sau kokį nors svetimkūnį į gleivinę.
– Kaip atskirti virusų sukeltą, alerginį, sezoninį kosulį?
– Kaip ir bet kokios ligos, taip ir dėl kosulio, didžiąją dalį diagnozės sudaro ligos istorija ir pokalbis su pacientu. Jei kartu su kosuliu atsirado karščiavimas, peršalimo jausmas, sloga, kaulų laužymas ir taip toliau, tikriausiai tai virusų sukeltas kosulys. Jei nėra dusulio ir didelio nuovargio, greičiausiai nieko pikto ir nėra. Jei kosulys visada kartojasi tam tikru metų laiku, pavyzdžiui, birželį, jei kartojasi kiekvieną kartą susitikus su kokiu nors gyvūnu ar apsilankius kokioje nors patalpoje, galima galvoti apie alerginį kosulį. Jei kosėti pradedama šildymo sezonu, dažniausiai tai bus sezoninis kosulys.
– Pažįstu du žmones: vienas iš jų visada kosėja rytais, prieš einant į darbą. Kitas žmogus visada pradeda kosėti tada, kai tvarko ilgai lentynose gulėjusius drabužius. Taip pat žinau tokių atvejų, kai nuvažiavus į kitus namus, kitą patalpą asmuo irgi pradeda kosėti.
– Taip, galima net pamačius tam tikrą žmogų pradėti kosčioti iš nepatogumo. Jei žmogus kosėja nuo dulkių, didelė tikimybė, kad jis turi alergiją dulkėms ar dulkių erkutėms. Kalbant apie kosulį ryte – galbūt tai mūsų aptartas „apeiginis“ kosulys, o galbūt miegama tokioje patalynėje, kuriai jis alergiškas, ar žmogui nepasireiškia refliuksas.
– Nuėjus į vaistinę pamatysime pačių įvairiausių preparatų, skirtų kosulio gydymui. Kiek iš tiesų jie gali padėti? Ar verta juos pirkti ir leisti pinigus?
– Normalus kosulys, kai nėra komplikacijų, turėtų baigtis per porą savaičių. Jei vis gerėja – viskas gerai. Kalbant apie vaistus nuo kosulio – dažniausiai nieko blogo nebus juos vartojant. Bet ir stebuklų nebus. Taip, jei turime kokius nors komplikuotus atvejus, kai plaučius reikia išvalyti labai greitai, pasireiškė pūlinga infekcija, bronchitą, plaučių uždegimą, bronchų spazmus, vaistai yra reikalingi. Kaip rodo tyrimai, ar gersime šiltus skysčius, bet kokius, išskyrus alkoholį – arbatą su medumi, pašildytą pieną, kompotą, ar gersime vaistus, padedančius atsikosėti, jokio skirtumo nėra. Ir vienu, ir kitu atveju, tikriausiai trečią dieną pradėsime atsikosėti ir tas kosulys per dvi savaites pasibaigs. Ką galima padaryti su vaistais, tai persistengti. Dažniausiai tai padaro moterys ir tiems žmonėms, kuriuos labiausiai myli – vaikams, nes vyrų taip smarkiai nemyli. Sugirdomi 3–4 žoliniai sirupėliai, kurie tikrai labiau dirgins skrandį nei duos kažkokį poveikį. Bet jei pasirinksime vieną ir jis duos kažkokį teigiamą poveikį, galima ramiai tą preparatą vartoti.
– Jau nusprendėme, kad kosėja visi ir kasdien, o kada dėl kosulio reikia sunerimti ir kreiptis pas gydytojus?
– Teko matyti dvi rekomendacijas. Viena nurodo, kas vienareikšmiškai yra piktybinis, o kita – kas nepiktybinis kosulys. Kosėjant valandą nesustojant arba per dieną patiriant 3 didesnius kosulio priepuolius per dieną – vertiname tai kaip infekciją ar kitokį patologinį kosulį. Nieko pikto – vienas ar du kartai atsikosėjimo per valandą, be priepuolių ir be jokių papildomų nemalonių pojūčių. Jei kosėjame labai retai, jei neturime jokių kitų simptomų, kosulys nesukelia jokio diskomforto, viskas yra gerai. Bet jei kosėjame dažniau, reikia atkreipti į tai dėmesį.
– Kokius tyrimus galima arba reikia atlikti, jei norime ištirti savo kosulį?
– Visų pirma, reikia pabendrauti su gydytoju. Didžioji dalis diagnozės nustatoma vizito metu. Jei jums pasiseks ir gydytojas priims į kabinetą, o ne tik pakalbės su jumis telefonu, jis dar paklausys jūsų plaučius ir apžiūrės. Galima padaryti kraujo tyrimus, C reaktyvinį baltymą. Jei kalbame apie užsitęsusį kosulį, virš 6–7 savaičių, tikrai padaryčiau plaučių nuotrauką, plaučių mėginius.
– Ačiū, gydytojau, už pokalbį.
