Iš Vilniaus atgal į Ukmergę pas nekvėpuojančią pacientę greitosios pagalbos automobilis lekia 170 km/h greičiu. Kelyje esantys automobiliai pamatę staugiančią sireną ir švyturėlius traukiasi į šoną.
„Stebiu tvirtai automobilį valdantį vairuotoją, kuris kartais patrina nosį, nes chloras po dezinfekcijos išsigaruoti dar nespėjo. Lenkiam ištisas kolonas. Būtinos priemonės rankose, bėgame į 5 aukštą, deganti žvakutė ir namiškių raudos... Užuojauta, bejėgiškumas, pyktis, apmaudas, nuovargis krūtinėje maišosi su ašaromis akyse... Telefono skambutis iš dispečerių su galybe klausimų.
Kodėl pas jus tik tiek brigadų? Kas sudaro grafikus? Kodėl vakare liks tik dvi budinčios brigados? Atsakymų neturiu. Ir pati labai norėčiau paklausti žiūrėdama tiesiai į akis: ar dabar svarbiausi prioritetai rajone yra karinio miestelio infrastruktūra ar gatvių rekonstravimas?
Tie, kas atsakymus turi, atsitvėrę tylos ir nepasiekiamumo siena. Net greitosios darbuotojų parašai dėl brigadų skaičiaus didinimo jų nepasiekia... Nors savivaldybei ir merui siųsta 2 kartus.
Vieni rinkimai baigėsi, kiti dar negreit. Medalių ir padėkų dalinti dar nereikia... Tai kam vargintis?“ – retoriškai feisbuke klausė medikė.
Visus pacientus iš Ukmergės tenka vežti į kitus miestus
Ši situacija – tik dar vienas nelaimingas atsitiktinumas, nulemtas kelių labai aiškių priežasčių. Viena iš jų, jog pacientų pervežimų greitosios pagalbos automobiliais iš Ukmergės į kitus miestus smarkiai daugėja, o greitosios automobilių – sumažėjo.
Mat šiuo metu Ukmergės ligoninėje gydomi tik koronavirusine infekcija sergantieji. Ši ligoninė dėl smarkiai išaugusių hospitalizuotų COVID-19 pacientų skaičiaus tapo vadinamąja „atramine“. Tai reiškia, kad iš kitų miestų, kuriose nebėra vietos koronavirusu sergantiems žmonėms ligoninėse, jie pervežami į Ukmergę. O pacientams iš Ukmergės tenka važiuoti į kitus miestus.
„Pervežimų į Vilnių daugėja. Net ir be covidinių pacientų, daugumą reikia pervežti į kitas gydymo įstaigas, pavyzdžiui, į Vilniaus universitetinę ligoninę. Aišku, kad žmonės, kurie patenka į tas ligonines, gauna labiau kvalifikuotą pagalbą, bet juos reikia ten pervežti. Ir jų daugėja ne pirmus metus, – pasakojo Medicinos įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė.
– O kas atsitiko dabar? Iš esmės Ukmergės ligoninė iš dalies veikianti arba, galima teigti, visai neveikianti, nes perorganizuota į COVID-19 ligoninę. Kai matome, kad pacientui reikalinga rimtesnė pagalba ligoninėje, turime vežti jį į pirmosios pagalbos skyrių. Kadangi Ukmergės ligoninė praktiškai neveikia, tie patys covidiniai pacientai, kuriems diagnozuotas koronavirusas, iš pradžių vežami į Vilniaus infekcinę ligoninę ir tik paskui pervežami į Ukmergę. Kartais per dieną vienas postas tokių pervežimų gali įvykdyti ir penkis.“
Tą nelaimingą dieną, apie kurią medikė pasakojo socialiniame tinkle, buvo gautas iškvietimas iš karščiuojančios ir dūstančios pacientės, kurią reikėjo pervežti iš Ukmergės į Vilnių. Tuo metu Ukmergėje nebuvo likusios greitosios, visi buvo išvykę pagal iškvietimus.
„Nežinau, ar visos buvo Vilniuje, nes dabar vežame visur – į Elektrėnus, Molėtus, Uteną, Panevėžį. Praktiškai būna taip – paimi pacientą ir turi skambinti į aplinkines ligonines, gal kuri iš jų galės priimti“, – sakė J. Keburienė.
Tokia pat problema visoje Lietuvoje
Paklausus, ar tokia tvarka patiems medikams atrodo normali, pašnekovė atsakė, kad tikrai ne. Tačiau šiuo metu greitosios pagalbos finansavimas yra skirstomas pagal gyventojų skaičių, neatsižvelgiant į tai, kad pervežimų į kitus miestus smarkiai daugėja.
„O dabar, kai ligoninė uždaryta, palikti tokį postų skaičių, kuris buvo per pirmąją bangą, prasilenkia su bet kokia logika. Ekipažas nuvažiavęs į 2 iškvietimus, atrodo, visai nedaug, nuvažiuoja 360 km. Palyginkime – du iškvietimai seniau, kai nereikėdavo pervežti, sudarydavo apie 60 km“, – kalbėjo medikė.
Atrodo, tarsi šiuo metu gyventi atokesnėse vietovėse, kaimuose yra nesaugu, nes greitoji iki tavęs gali ir nespėti atvažiuoti. Ir J. Keburienė šiai minčiai taip pat pritaria.
„Iš esmės visiškai pritariu jums. Tą klausimą keliame nebe pirmus metus. Vien tai, kad pas kaimo gyventoją į skubų iškvietimą greitoji turi nuvykti per 25 minutes, mieste – per 15 minučių, jau diskriminuoja kaimo gyventojus. Negi jie miršta kitaip? O mirtingumas, ypač dėl nelaimingų atsitikimų, didesnis būtent kaimiškose vietovėse. Dabartiniu metu situacija dar blogesnė“, – pasakojo pašnekovė.
Tačiau tai – ne tik Ukmergės problema. Pasak profesinės sąjungos atstovės J. Keburienės, tokie nusiskundimai girdimi iš daugelio regionų. Be to, tą pripažįsta ir Sveikatos apsaugos ministerija. Visgi kol kas reformų įgyvendinti dar nepavyko. Viena iš problemų, jog pinigai, skirti greitosios medicinos pagalbai, gali būti panaudoti visai kitiems tikslams.
„Greitosios turi labai skirtingą priklausomumą. Priklausančios prie sveikatos priežiūros centrų, jos negauna visų joms skiriamų lėšų. Pirminis sveikatos priežiūros centras nori gauti naudos iš tos greitosios. Teko ir su ministru bendrauti, sakė, jei ir didinsim finansavimą, tie finansai greitosios tikriausiai nepasieks ir „nusės“ prie pirminio sveikatos priežiūros centro“, – sakė J. Keburienė.
Pagalbos iš savivaldybės nemato
Medikės teigimu, jau buvo nutarta, kad greitoji pagalba turėtų būti ne tik šalia miestų, bet ir visoje Lietuvoje, tarsi voratinklis, aprėpiantis visą šalį. Tačiau šiai Vyriausybei to nespėjus padaryti dabar tikimasi pokyčių iš kitos. Visgi kai kurios reformos laukti negali.
„Pagalbos mums reikia dabar, reikia didinti postų skaičių, jau dabar tai būtina. Pavasarį budėdavo po 4 ekipažus, dabar, gruodį, turime grafike ir po 2. Nežinau, kaip skaičiuoja mūsų vadovai, kai koronaviruso atvejų daugėja, o jie postų skaičių sumažino“, – sakė pašnekovė.
Realios pagalbos, pasak J. Keburienės, nesulaukiama iš savivaldybės.
„Mūsų kolektyve maždaug 34 žmonės. Kai pasidarėme virtualų susirinkimą, buvo surinkti parašai, kad vėl veiktų 4-as greitosios postas. Dabar kartais jų lieka du. Būna, kas nors iš savivaldybės ar vadovų sako, kad tikrai dviejų nebūna, – turiu grafikus, kuriuose parašyti du. Buvo toks atvejis, kad ir vienas liko kelioms valandoms, – problemas vardijo pašnekovė.
– Per porą dienų surinkta apie 20 mūsų darbuotojų parašų. Tie, kurie sirgo, buvo saviizoliacijoje, atostogavo, negalėjo pasirašyti, nes niekas pas juos į namus nevažiavo. Nežinau, ar apie 20 žmonių iš 34 yra tik „keli žmonės“, kuriems kažkas kliūna (mintyje turimas Dariaus Varno teiginys, kad ši situacija kliūna tik keliems darbuotojams, – aut. past.). Turime parašus, juos išsiuntėme, kad būtų sprendžiamas tas klausimas.“
Administracijos vadovas sako, kad situacija žinoma
Ukmergės rajono savivaldybės administracijos vadovas Dalius Varnas sakė, kad situacija yra žinoma, o tai, kad dėl jos nieko nedaroma, yra netiesa.
„Taip, be abejo, planuojama kažką daryti. Šiandien buvo komitete aptartas šis klausimas, kitą savaitę bus dar vienas komitetas kviečiamas. Šiuo metu dirba 3 ekipažai. Ką turime, tą turime. Yra žmogiškųjų išteklių trūkumas, – sakė D. Varnas.
– Yra sistema, kuri rodo, kiek iškvietimų yra, kiek važiuoja. Dėl to viskas tikrai kontroliuojama. Pasakymas, kad kažkas kažko neduoda ar nekreipia dėmesio, yra visiška netiesa. Nuo pat pavasario pradžios, kai prasidėjo epidemija, tas klausimas buvo sprendžiamas.“
Pasak D. Varno, būtent tada ir buvo atsiradęs ketvirtas ekipažas. O dabar, jei tik ištekliai leis, kaip sako administracijos vadovas, atsiras ir ketvirtas, ir keturioliktas, ir septynioliktas ekipažai.
„Bet tam reikalingi žmogiškieji ištekliai“, – sakė D. Varnas ir pridūrė, kad šiuo metu rajone veikia ir mobiliosios komandos. Negana to, neretai į kitą miestą gydyti nuvežtą pacientą po kurio laiko tenka nuvažiavus pasiimti atgal, nes pats asmuo neturi kaip grįžti.
„Didelė problema yra būtent žmogiškieji ištekliai. Bet ta problema sprendžiama. Ir šiandien Greitosios medicinos pagalbos vadovas pristatė, kiek yra iškvietimų, kiek nuvažiuojama kilometrų. Asmeniškai kalbėjau ir su kitais GMP darbuotojais. Tie dalykai neužmiršti ir yra sprendžiami. Pasakymas, kad kažkas į kažką nereaguoja, yra tikra netiesa“, – kalbėjo D. Varnas.
