COVID-19 pandemijos metu įvairios plaučių ligos taip pat gali tapti svarbiu, o kartais ir fatališku faktoriumi. Tad apie tai, kas kenkia plaučiams ir kaip įmanoma išvengti susirgimų – pokalbis „Sveikatos recepte“ su Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovu profesoriumi Edvardu Danila.
– Profesoriau, ar iš tiesų plaučiai yra tokie pažeidžiami?
Taip, jūs teisi, nes plaučiai bene vienintelis organas, kuris nuolat kontaktuoja su išore, su tuo, kas yra aplinkoje. Tai gali būti ir įvairūs infekcijos sukėlėjai, kas šiuo metu itin aktualu, tiek žalingi, profesiniai, buitiniai veiksniai. Taip pat, žinoma, tabako rūkymas. Visa tai, kas yra artimoje aplinkoje, patenka į plaučius ir gali į juos nusėsti, juos pažeisti.
– Kaip COVID-19 eigą gali paveikti plaučių liga, jei žmogus, kuris turi vieną iš plaučių susirgimų, užsikrečia koronavirusu?
– Visos lėtinės plaučių ligos, tai yra lėtinė obstrukcinė plaučių liga, tuberkuliozė, lėtinis bronchitas, bronchinė astma ir kai kurios kitos ligos rodo, kad plaučiai jau yra pažeisti ir jų gebėjimas gintis nuo infekcijos yra kitoks, šiek tiek mažesnis. Jei COVID–19 forma sunki, tai ir tikimybė, kad įvyks sunkus plaučių pažeidimas, yra daug didesnė.
– Koronavirusas pažeidžia ne tik plaučius, bet ir kitus organus. Vis tik, kuo išskirtinis yra plaučių pažeidimas dėl šio viruso, kuo jis skiriasi nuo gripo ar kitų virusų komplikacijų?
– Skirtumų nėra tiek daug, kai nagrinėjame visus respiracinius virusus. Panašiai, kaip ir koronavirusas, plaučius gali pažeisti gripo virusas. Jo yra įvairiausių atmainų. Taip pat gali sukelti ir visiems gerai žinomas slogos virusas. Viskas priklauso nuo to, kaip giliai į plaučius patenka tam tikras virusas, kaip gerai imuninė sistema yra pasiruošusi jį sutikti ir kaip imuninė sistema reaguoja – ar per daug, ar įprastai. Visi šie virusai gali keliais būdais pažeisti plaučius. Gali būti, kad jie tiesiog nusėda gleivinėje ir žmogaus imuninė sistema jį sunaikina. Viskas baigiasi lengvu kosuliu, paprastu bronchitu. Visiems virusams būdinga ir sunkesnė forma, tai yra plaučių uždegimas. Pati sunkiausia forma yra respiracinio distreso sindromas. Kad būtų dar aiškiau – žmogus nėra sterilus, bakterijos, gyvenančios skrandyje, lytiniuose organuose, gleivinėje yra normali kūno dalis. Kai virusas patenka į viršutinius kvėpavimo takus, jis pažeidžia tam tikrą pusiausvyrą tarp natūraliai esančių bakterijų. Tada susidaro sąlygos bakterijoms, kurios yra pačiose bronchuose, pradėti daugintis. Todėl pažeidimas gali būti sukeltas ir viruso, ir bakterijų, kaip antrinis plaučių infekcijos pažeidimas. Ir trečias, pats sunkiausias pažeidimas, kaip ir sakiau, yra respiracinio distreso sindromas. Laimei, jis pasitaiko labai retai.
– Girdime apie kasdienius mirusius žmones nuo koronaviruso, taip pat ir tai, kad dažniausiai šie žmonės turėjo gretinių susirgimų. Tačiau kaip koronavirusas nužudo žmones, sunaikina jų plaučius ar pažeidžia ir kitus organus?
– Tada turėtume pakalbėti šiek tiek detaliau. Po to, kai virusas įsiskverbia į plaučius, galimi 2 variantai, jei kalbame apie sunkesnes formas. Pirmas variantas – prasideda bakterinė infekcija dėl viruso sutrikdytos bakterijų pusiausvyros. Sutrikdomi gynybiniai plaučių mechanizmai ir pradeda daugintis tos bakterijos, kurios žmogaus nosiaryklėje yra natūraliai. Kadangi veikia tam tikra konkurencinė kova tarp bakterijų, virusas pažeidžia tą konkurenciją ir kai kurios bakterijos iškyla ir sukelia plaučių uždegimą. Tikimybė mirti nuo šios būklės yra apie 10 procentų. Tačiau vyresnio amžiaus žmonių ir turinčių gretutinių ligų, mirtingumas gali siekti iki 30 proc. Taigi, mirtis gali būti sukelta paties viruso, kuris pažeidžia plaučius, arba bakterijų. Pats sunkiausias pažeidimas yra respiracinis distreso sindromas, kai virusas alveolėse pažeidžia membraną, kuri atskiria alveolę nuo kraujagyslės. Kai taip nutinka, kraujo skystoji dalis ir eritrocitai, leukocitai pradeda tekėti į alveoles – į tas pūsleles, kuriose turėtų būti oras. Kai tik kraujo elementai apima didesnę dalį alveolių, jose nebegali vykti dujų apykaita. Kraujas neprisotinamas deguonimi, kvėpavimo raumenys pradeda intensyviai dirbti, jie pervargsta ir žmogui nebeužtenka jėgų.
– Gydant koronavirusą dažnai prireikia plaučių ventiliacijos aparatų. Kaip tokiu atveju veikia plaučiai?
– Plaučiai yra oro pilnas organas. Įsivaizduokime kempinėlę, normalioje būsenoje ji išsipūtusi ir joje daug oro. Bet jei ją užpildome vandeniu, oro ten nebelieka. Plaučių ventiliatorius padeda įpūsti kuo daugiau oro į plaučius. Kai dalis plaučių pažeista, kvėpavimo raumenys dirba labai smarkiai ir kvėpavimas pasidaro „per brangus“ organizmui, nes tas deguonis, kuris skirtas visam kūnui, keliauja tik kvėpavimo raumenims, kad jie ir toliau atliktų savo funkciją. Tai labai žalinga kūnui. Kai ventiliuojami plaučiai, žmogus dirbtinai užmigdomas, o aparatas pasirūpina, kad deguonis patektų į visą kūną.
– Kokia yra plaučių regeneracija? Tarkime, net ir stipriai pažeistos kepenys po kurio laiko atsinaujina. O kaip yra su plaučiais? Jei juos pažeidžia rūkymas ar infekcija, ar dar įmanoma, kad jie kažkada regeneruosis?
– Išdalinkime klausimą į dvi dalis. Rūkymas dažniausia nesukelia kažkokių labai aiškių ir greitų pasikeitimų žmogaus organizme, pažeidimas vyksta laipsniškai ir kai kur įvyksta negrįžtami pakitimai. Kalbant apie infekcinės kilmės pažeidimus, laimei, daugeliu atveju tie pakitimai yra ne visam laikui. Plaučių regeneracija taip pat yra pakankamai nebloga, tačiau visos ląstelės yra labai specializuotos, todėl jų regeneracija užtrunka ilgai, nuo 2–3 mėnesių. Susirgus paprastu kosuliu dažnai tikimasi, kad po savaitės jis praeis. Tačiau tai netiesa. Regeneracija vyksta apie 2–3 mėnesius. O kai plaučių pažeidimas didesnis, tai sveikimas apima du aspektus – plaučių sveikimą ir viso kūno sveikimą. Sveikimas priklauso nuo to, koks buvo pažeidimas. Jei tai buvo bakterinis pažeidimas ir neįvyko jokių struktūrinių pokyčių, paprastai pasveikstama per kelias savaites, bet žmogus silpnumą gali jausti keletą mėnesių. Net dėl paprasto plaučių uždegimo žmogus gali jausti, kad pusę metų nėra toks fiziškai pajėgus, koks buvo prieš tai. Jei tai yra pati sunkiausia forma, tokia kaip respiracinio distreso sindromas ar pažeidimas, nutikęs užspringus ar skęstant sūriame vandenyje, jūroje, toks pažeidimas liks labai ilgam. Retais atvejais, kai forma pati sunkiausia, plaučiuose gali atsirasti randų. Dar vienas svarbus dalykas – žmogus sirgdamas guli lovoje, jo raumenys nesitreniruoja ir nusilpsta. Įvairūs tyrimai rodo, kad po labai sunkaus respiracinio sindromo, funkcinė būklė, kai žmogus sako, kad trūksta jėgų ar negali kažko daryti, atsistatyti gali tik po vienerių ar dviejų metų.
– Kaip dėl elektroninių cigarečių ir kaitinamojo tabako? Žinau, kad kol sužinosime, kaip jos iš tiesų veikia, reikės, kad praeitų bent 10 metų, tačiau ar pats blogis yra dervos ir degimo procesas, ar kancerogenai, kurie yra cigarečių sudėtyje?
– Veikia skirtingi veiksniai. Šiais laikais net nebediskutuotinas klausimas, jog elektroninės cigaretės ir kaitinamasis tabakas nėra jokia saugi alternatyva rūkymui. Tyrimai vienareikšmiškai rodo, kad ne tik nesumažėjo rūkymo, o jo tik daugėjo. Visos elektroninės cigaretės pažeidžia plaučius ir bronchus. Rūkymo sukeltas uždegimas pažeidžia genų mikroaplinką.
– Ar galima sakyti, kad jei žmogus rūko dešimtmečius, bet kuriuo atveju, susirgs viena ar kita plaučių liga?
– Yra paskaičiuota, kad iš 100 tūkstančių nerūkančių žmonių, vėžiu susirgs 5 ir tas vėžys bus dėl genetikos ir, pavyzdžiui, dėl pasyvaus rūkymo, nes rūkė moters vyras. Iš 100 tūkstančių žmonių, kurie rūko, vėžiu susirgs 300. Iš 10 rūkančių vėžiu tikrai susirgs bent vienas, 2 susirgs lėtine plaučių obstrukcine liga, bet kuriuo atveju, visiems jiems gyvenimo trukmė sumažės 10–15 metų, nes greičiau ateis senatvė ir su tuo susijusios ligos.
– Profesoriau, apibendrinant mūsų pokalbį, į kokius simptomus reikėtų atkreipti dėmesį ir nueiti pasitikrinti?
– Reikėtų atskirti 2 grupes žmonių – tie, kurie yra visiški sveikuoliai ir tie, kurie rūko. Žmogus, kuris nerūko ir jo darbo aplinka nėra pavojinga, turėtų sunerimti, jei neaiškus kosulys nepraeina daugiau nei 3 mėnesius. Reikia ateiti pas gydytoją, padaryti nuotrauką ir paklausyti plaučius. Rizikos grupėje esantys žmonės yra tie, kurie rūko daugelį metų ir tie, kurie dirba pavojingoje aplinkoje. Jie periodiškai turi tirtis net nesulaukę tokių signalų. Tipiškas pavyzdys – pas mane ateina ligonis dėl dusulio ar kitos priežasties. Kai paklausiu, ar jis kosėja, pacientas nustemba ir atsako, kad žinoma kosėja. Todėl tokie žmonės turi ateiti išsitirti kartą per metus dėl lėtinio bronchito ir plaučių vėžio. Kai vėžys yra jau virš 3 cm, tikimybė, kad pavyks visiškai pagyti, yra labai menka.
