– Pradėkime nuo visiškai paprasto klausimo – ką mūsų kūne veikia kepenys?
– Galėčiau atsakyti visiškai paprastai – jos veikia viską. Dažniausiai jos ir vadinamos kūno laboratorija. Jos dalyvauja ir virškinant sunkesnes molekules, ir gamina beveik visus reikalingus baltymus, pašalina toksinus, susidoroja su vaistais, kurie metabolizuojami kepenyse.
– Jei į „Google“ paiešką įrašytume žodžius „kaip išvalyti“, tai tikriausiai paieškos langelyje atsidurtų ir žodis „kepenis“. Matyt, kad ir jūs susiduriate su pacientais, kurie nori pagerinti, pagreitinti kepenų veiklą. Bet ar tikrai jas reikia valyti?
– Jei į „Google“ įvestume kaip išsivalyti protą, būtų kur kas geriau... Yra netgi kelios klinikos, kurios užsiima tokiu „valymu“, kepenų, žarnyno ar nuo skiepų. Mūsų organizmas nėra panašus į vandentiekio vamzdį, kuris kuo nors apaugęs ir tuos nešvarumus reikia ištirpinti. Ne, kepenų valyti nereikia, reikia tik neužteršti. Valosi jos kuo puikiausiai pačios, be to, valo ir visą organizmą. Bet turime stengtis neapsunkinti joms gyvenimo.
– O kaip galime netyčia apsunkinti kepenims gyvenimą?
– Mano mylimas žodis – civilizacija. Tai, kas daro mus tingius, sočius, mieguistus, kažkiek apsvaigusius, nutukusius, apkrauna mūsų kepenis. Kepenų suriebėjimas – greitai pradėsime kalbėti ne tik apie nutukimo epidemiją, bet ir apie kepenų suriebėjimo epidemiją. Lygiai taip pat, kaip riebalai kaupiasi ant skruostų ir pilvo, taip kaupiasi ir ant kepenų. Tokiu atveju veikia kaip užsikimšęs filtras ir mechaniškai trukdo pratekėti visoms toms bjaurybėms, kurias nori pašalinti kepenys, ir visiems fermentams, kuriuos kepenys nori pagaminti.
Tokiu būdu ten prasideda įvairūs procesai, kurie baigiasi uždegimu. Taip nutinka dėl perteklinio medžiagų vartojimo, visų pirma, kalbame apie alkoholį. Taip pat ir per daug kaloringas, per daug riebus maistas. Kepenys gamina ir tulžį, kuri reikalinga riebalų virškinimui. Jei jos nuolat dirba ir yra nuolat perkraunamos, galiausiai jose atsiranda pakitimų. Svarbus ir vaistų vartojimas. Gydytojas, skirdamas vaistus, gali kontroliuoti, kaip smarkiai tai paveiks paciento kepenis. Bet tą, ką pacientai patys nusiperka, kontroliuoti labai sunku. Paradoksas, bet dažniausiai tie papildai, kuriuos žmonės perka ir geria tam, kad pagerintų kepenų veiklą, iš tiesų dar papildomai užkemša kepenis tuo, kuo nereikia.
– Koks būtų tas atvirkštinis receptas, kad pagerintume kepenų veiklą? Esu girdėjusi, kad brokoliai gerai padeda. Ar tikrai yra tokių produktų, kurie padeda? Nes, kaip supratau, papildai atkrenta.
– Nesakau, kad atkrenta visi papildai, tačiau dėl visko reikia pasitarti su gydytoju. Taip, yra nuostabių papildų, kurie padeda. O jei kalbame apie maistą, kuris padeda kepenims, tai yra antioksidantai. Jie apsaugo mūsų ląsteles, ne tik kepenų, bet ir kraujagyslių sieneles, smegenų ląsteles. Antioksidantai yra nesočiosios riebiosios rūgštys – žuvų taukai, augalinė mityba, daug skaidulų, gerosios bakterijos. Taip pat galbūt paprastasis margainis, iš jo išgaunamos medžiagos būtų puiki apsauga kepenims. Gali būti aliejaus pagrindu ar sėklos. Tačiau ir jūsų minėtas brokolis, morka, žuvies taukai kuo puikiausiai tinka.
– Vėlgi, tikriausiai nereikėtų galvoti tik apie vieną produktą ir visą mitybą paversti to produkto panacėja.
– Taip. Turime valgyti įvairų maistą ir tas brokolis ar morka padeda tik tol, kol nepradedame valgyti gabalo rūkytų lašinių ar 8 cepelinus. Jei prie tų 8 cepelinų, gabalo lašinių ir litro degtinės sugraušime morką ar brokolį, jie nieko nepadės.
– Kokie simptomai rodo, kad jau reikėtų susirūpinti kepenų būkle?
– Labai geras klausimas, nes kažkokių specifinių simptomų kepenų būklei nusakyti, neturime. Dažnai pacientams, kurie atėję sakydavo, kad jiems skauda kepenis, atsakydavau, kad jos skaudėti negali. Dabar taip nebesakau, nes bet koks paciento susidomėjimas savo sveikata yra sveikintinas. Tol, kol netampa liguistas. Todėl silpnumas, pablogėjusi odos būklė, pablogėjęs virškinimas, lėtinis nuovargis, nemalonus kvapas, gelta gali būti kepenų pažeidimo simptomas. Jei kalbame apie mažąją kepenų sesę tulžies pūslę ir tulžies rūgštis, tai skausmas dešinėje, šone, po valgio praėjus valandai ar dviem, jau rodo, kad reikia kažką daryti.
– Ar yra kažkokių tyrimų, kurie galėtų profilaktiškai parodyti kepenų būklę?
– Taip. Yra 2 tyrimai – vienas parodo, kaip jos atrodo, kitas – kaip gyvena. Labai paprastas tyrimas yra ultragarso tyrimas. Jo metu įvertiname kepenis, ar jos nesuriebėjusios, ar nėra pakitimų. Pats paprasčiausias tyrimas – kepenų fermentai, parodo, ar kepenys ne per daug apkrautos. Tada galime imtis vienokių ar kitokių priemonių.
– Ir ką tada daryti, jei jos pernelyg pavargusios?
– Tada susiimti ir pradėti „valyti“ kepenis – mažinti gaunamų kalorijų kiekį, didinti sunaudojamą energiją. Tai reiškia mažiau valgyti ir daugiau judėti. Peržiūrėti, ką valgome. Atsisakyti labai riebaus, gyvulinės kilmės, kepto maisto, apdorotos mėsos, pusfabrikačių. Taip pat atsikratyti masiškai naudojamų padažų. Ir apskritai, mano patarimas yra gaminti maistą patiems, valgyti sveikiau – brokolius, morkas, vaisius, geruosius riebalus. Galbūt pradėti vartoti tam tikrus papildus, kurie pagerina kepenų veiklą, bet dėl to tikrai rekomenduočiau pasitarti su gydytoju, o ne griebtis tinklinio marketingo būdu platinamų preparatų. Ir atsikratyti žalingų įpročių, tokių kaip alkoholis, rūkymas, per didelis kavos gėrimas, stresas, blogas miego režimas. Jei sugebėsime tai padaryti, apsaugosime ne tik kepenis, bet ir širdį bei smegenis.
– Viena žinomiausių kepenų ligų yra hepatitas – A, B ir C. Gal galėtume trumpai aptarti šią ligą ir pakalbėti, kuo skiriasi hepatitas A, B ir C?
– Dar yra D, E ir F hepatitai. Jų yra daug, tai virusinis susirgimas. Tai virusas, kuris labiausiai apsistoja kepenų ląstelėse, ten dauginasi ir sukelia uždegimą. Hepatitas B ir C plinta per labai glaudų kontaktą, dažniausiai lytiniu būdu arba per kraują, seiles, tačiau tam reikėtų ilgesnio kontakto. Hepatitas A plinta per nešvarias rankas, kaip maisto infekcija. Visi jie pasireiškia kaip ir kitos virusinės infekcijos – laužo kaulus, kyla temperatūra. Tik paskui dar pageltonuoji. Taip pažeidžiamos kepenys, nes virusas jose dauginasi ir žmogus patenka į ligoninę. Hepatitai tikrai yra pavojingi, gali išsivystyti negrįžtamos būklės, ypač, po hepatito C. Tai yra kepenų cirozė. Tačiau tikrai hepatitai nusileidžia jau minėtam kepenų suriebėjimui ir tam pačiam kepenų uždegimui.
– Kaip jie gydomi?
– Gydomi ligoninėje specialiais vaistais. Hepatitas A dažniausiai praeina ir nepastebėtas.
– Tikriausiai viena didžiausių žmonių baimių, kad geriami vaistai pakenks kepenims. Ar tikrai taip gali nutikti?
– Taip. Jei kalbame apie ilgalaikį vaistų vartojimą, dažniausiai pacientai sako, kad nenori vartoti vaistų, nes skauda kepenis. Kaip ir minėjau, kepenų skaudėti nelabai gali, bet susirūpinimas visada gerai. Tie vaistai, kurie perdirbami kepenyse, dažniausiai tai yra riebaluose tirpūs vaistai, vienaip ar kitaip apkrauna kepenis. Jei turime polinkį į kepenų ligas ar šiek tiek pažeistas kepenis, tas pats kepenų suriebėjimas, tai maždaug gramas per dieną tokio vaisto gali ženkliai pabloginti kepenų būklę. Lygiai taip pat kepenų suriebėjimas ir lėtinis uždegimas, dėl to, kad blogiau perdirbami vaistai, gali bloginti ir kitų ligų būklę, pavyzdžiui, diabeto, kraujospūdžio kontrolę, didina šansus numirti nuo insulto ar infarkto. Tad tiesa, kad vaistai apkrauna kepenis, bet visų pirma turime peržiūrėti, ką vartojame patys. Pavyzdžiui, paracetamolį ar ibuprofeną, kurių dozės labai greitai pasiekia vieną gramą per dieną – tai yra 2 tabletės ir gramas jau yra. Bet kuriuo atveju, kai gydytojai skiria vaistus ilgesniam laikui, periodiškai sekama kepenų būklė ir žiūrima, ar nepabloginsime kepenų veiklos.
– Jei dabar žmogus išsigando, kad su jo kepenimis kažkas negerai – ką daryti? Kreiptis į gydytoją ar stebėti save ir laukti kažkokių simptomų? Ar verta tirti savo kepenis?
– Taip, kadangi nėra specifinių simptomų. Jei turite bent vieną iš tų rizikos faktorių, apie kuriuos šnekėjome – bloga mityba, žalingi įpročiai, stresas ir tam tikrų medžiagų vartojimas, be abejo, pasižiūrėti, kas jose vyksta – reikia. Kaip bebūtų gaila, bet jau vaikai turi suriebėjusias kepenis ir jau vaikams būna nustatomi kepenų veiklos sutrikimai.
