Bet, nepaisant viruso sklaidos, informacijos sklaida lieka nepakankamai kokybiška ir vis dar nesugebama valdyti jos srautų.

PGR tyrimo specifiškumas labai geras – šansai supainioti skirtingus virusus ir nustatyti ne tą virusą yra minimalūs. Tačiau tyrimo jautrumas šlubuoja: kas penktam sergančiajam nerandama viruso dalelių nosiaryklėje. Tad jei po kontakto atsirado simptomai, bet testas neigiamas – vis dar lieka 20 procentų tikimybė, kad „tai ne šiaip sau zzzzz“, kaip sakė meškiukas, ir reiktų elgtis atsargiai.

Užkrečiamumas. Teigiamas nosiaryklės PGR nereiškia, kad esate užkrečiamas. Taip, jis randa viruso genetinio kodo daleles, būdingas tik šiam konkrečiam sukėlėjui. Bet jis nenustato, ar tai gyvas, ar negyvas virusas. Atidarius duris rasti laiptinėje Petro šlapimo balutę yra nemalonu. Ir tai pakankamas įrodymas, kad Petras laiptinėje buvo (bent jau viena savo kūno dalimi). Bet tai nereiškia, kad Petras vis dar lieka laiptinėje ir kelia Jums pavojų.

Todėl vertinant užkrečiamumą ir riziką, taip pat svarbu žinoti kontaktus ir simptomus. Kontaktavote su sergančiu ir po kelių dienų sukarščiavote, nustatytas teigiamas PGR – labai jau mažas šansas, kad nesergate COVID‘u. Pakartojus tyrimą po poros mėnesių nuo ligos, kur kas didesnis šansas nustatyti buvusio viruso liekanas nei naują agresorių, todėl neracionalu darytis tyrimus pakartotinai.

Valerijus Morozovas

Visi kiti tyrimai (išskyrus greitąjį testą, kai kraujyje ieškomas antigenas) nenustato nei infekcijos, nei diagnozės. Nei bendras kraujo tyrimas, nei biocheminiai, nei plaučių rentgenas, nei antikūnų radimas, nei skonio ir uoslės praradimas, nei sugebėjimas sulaikyti kvėpavimą keliasdešimt sekundžių nėra infekcijos patvirtinimas.

Izoliacija nuo namiškių reikalinga. Gal ir nustebsite, bet viruso plitimas tarp šeimos narių, net gyvenančių tame pačiame bute, nėra šimtaprocentinis. Turėjęs kontaktą tėtis nebūtinai užkrės mamą ir vaikus, jei jam bus skirtas atskiras kambarys, su asmeniniais virtuvės rakandais ir rankšluosčiu, pravertu langu ir uždarytomis durimis, o į sanmazgą jis eis su kauke ir dezinfekcine servetėle rankoje iš anksto rėkdamas „deadman walking!“, kad namiškiai spėtų pasislėpti.

Kam reikia izoliacijos nuo šeimos? Kad nepamatytumėte sergančių vaikų. Kad nereikėtų jų registruoti ir kankinti nosiaryklės tepinėliais. Kad nereikėtų visai šeimai vietoje 2 savaičių sėdėti namuose pusantro mėnesio – pirmą kartą šeima izoliuojasi susirgus tėčiui, antrą kartą – po savaitės sukarščiavus mamai, o trečią kartą – dar po savaitės sukosėjus dukrai. Nepaisant persirgimo fakto, pagal galiojančias teisės aktus visi kontaktavę izoliuojami 2 savaitėms po paskutinio dokumentuoto kontakto.

Slaugymas su kauke. Jei tai trumpalaikis kontaktas, kai tėtis atneša paaugliui sriubos dubenį, pamatuoja temperatūrą, paduoda vaistų, išneša šiukšlės ir nusiplauna rankas – kaukė padės. Jei tai ilgalaikis kontaktas su mažu vaiku, žindymas ir miegojimas vienoje patalpoje – geriau dovanokite vaikui šypseną nei nešiokite kaukę, bus daugiau naudos.

Asociatyvi nuotrauka
Foto: Shutterstock

Maitinimas krūtimi sergant. Galima. Tik vėlgi, vertiname kontakto laiką ir artumą. Švarios rankos, nuplauta krūtis, kaukė ir greitas pamaitinimas neniurkant ir nebučiuojant vaiko – saugu. Pieno nutraukimas ir maitinimas iš tėčio rankų – saugu. Nereikia pieno nei virinti, nei šaldyti, nei švitinti mikrobangėje.

Maistas. Maisto reikia skanaus, įvairaus ir saikingai. Nei česnakas, nei citrina, nei vištienos sultinys, nei degtinė su pipirais, nei smirdantys prieskonių mišiniai negydo ir neapsaugo nuo COVID’o. Ir gliukozės ribojimas nenumarina badu nei vėžio, nei coronos. Maitintis reikia reguliariai ir sveikai.

Vitaminai. Grįžtame į pastraipą aukščiau, ten parašyta, kaip gauti visų reikiamų vitaminų. Nesugebate to užtikrinti ir vis dar valgote pigiausią batoną su pigiausiu majonezu? Nieko, studentavimo laikai kada nors baigsis.

Išimtis – vitaminas D. Jo visada ir visiems trūksta. Visi suaugę turėtų gauti po 4000 VV parai (gali būti ir savaitės vienkartinė dozė), paaugliai 2000 VV, vaikai, vyresni nei vienerių metų 800 VV, kūdikiams dozes nustato jų gydytojai.

Vitaminas C. Jei per dieną nesuvalgote obuolio ir svogūno, galite vartoti papildomai. Vienintelis svarbus aspektas: po vitamino C gali tekti pasukti galvą stengiantis atskirti dėl ko kosėjate, ar dėl viruso, ar dėl askorbo rūgšties sukelto rūgštingumo.

Gripas
Foto: Shutterstock

Papildai imunitetui. Labai nesiplėsiu, sakiau ne vieną kartą: norite pagerinti vaistinių apyvartą – perkate, norite pagerinti imunitetą – maitinatės, vaikštote, grūdinatės, miegate, mylite ir mylitės.
Išimtis – omega-3 riebiosios rūgštis. Kaip ir vitamino D, jų trūksta visiems. 1.5-2 gramai per dieną suaugusiems, 1 gramas vaikams. Jei gersite žuvų taukų pavidalu – pakoreguokite vitamino D dozes.

Pneumokoko ir gripo vakcinos nuo COVID’o neapsaugo. Kodėl tada visi skiepijasi? Kad nenumirtų nuo gripo ir plaučių uždegimo. O pandemijos metu – kad sumažintų savo šansą tempti karščiuojantį organizmą į polikliniką ar priėmimo skyrių.

Drėgmė ir vėdinimas. Taip ir dar kartą taip. Santykinė 60 procentų drėgmė mažina viruso plitimą oru. Bet, dėmesio, mažina plitimą, o ne žudo. Todėl patalpų drėkinimas nei pagydo, nei leidžia nesisaugoti. Nuolatinis aktyvus vėdinimas mažina virusų koncentraciją, bet neišsiurbia jų visų iš kambario. Kokį drėkintuvą įsigyti? Bet kokį. Pats paprasčiausias, pasižymintis puikia savireguliacija ir minimalia kaina – šlapias rankšluostis ant radiatoriaus.

Gleivinių drėkinimas – tas pats. Gera vieta sausa nebūna. Sveikos gleivinės – drėgnos gleivinės. Jų drėgmė tiesiogiai priklauso nuo aplinkos drėgmės, tad patalpų oro drėkinimui dar vienas pliusas. Nepavyksta natūraliai – paprasčiausio vandeniu praskiesto aliejaus papurškimas į nosį puikiai suveiks. Galima brangų nusipirkti vaistinėje, galima pasigaminti pačiam – efektas vienodas.

Nuolatinis nosies plovimas su vandeniu. Čia kaip kam. Man nepatinka. Sūrus vanduo sausina ir dirgina gleivines, didelis vandens kiekis nuplauna gleives, tad dažnai daro meškos paslaugą. Jei praplovus nosį palengvėja kvėpavimas ir pagerėja savijauta – pirmyn. Jei niekas nesikeičia arba blogėja, pavyzdžiui, bėga ašaros, niežti, kosčiojate – palikite jūros vandenį jūros gyvūnams.

Plovimas mažina virusų kiekį nosyje, o kuo daugiau virusų, tuo sunkiau sergi. Ne visai taip. Kuo sunkiau sergi, tuo daugiau virusų išskiri per nosį. Analogija: jeigu dažnai lakstai į tualetą, dar nereiškia, kad daug valgai. Todėl nosies plovimas jau susirgus tikrai nepalengvins išeičių. Kaip ir dažnas tualeto bakelio nuleidimas neleis pajausti sotumo jausmo.

Rūkymas apsaugai nuo COVID‘o. Gali būti, kad rūkymo sukeliamas uždegimas gali sumažinti plaučių pažeidimo riziką sergant koronavirusu. Bet padidina riziką susirgti bakteriniu plaučių uždegimu, lėtiniais bronchitais ir vėžiu, trumpina gyvenimo trukmę ir didina šansą numirti nuo infarkto. Rinktis Jums.

Didžioji dalis mūsų persirgs šiuo virusu anksčiau ar vėliau ir persirgs lengvai. Neužkrėsti artimųjų ir apsaugoti save – štai esminė užduotis. Kad ir kokių priemonių imsitės – galvokite ir darykite viską saugiai.