– Gydytojau, šis laikotarpis, kai siaučia įvairūs virusai, yra didžiausias darbymetis mūsų imuninei sistemai?

– Imuninė sistema visada tų darbų turi, ypač žiemos metu. Bet šiuo atveju, kai turime naują virusą SARS–Cov-2, kurio imuninė sistema dar nepažįsta ir reikia išmokti su ja kovoti, tai jei atsirastų dar papildomų infekcijų, imuninei sistemai užduotis gali būti sunki. Kurį laiką tos infekcijos gali būti neadekvačioje organizmo kontrolėje. Jei jos pasireiškia vienu metu, ligos eiga ir išeitys gali būti blogesnės.

– Galima sakyti, kad virusai eikvoja mūsų imuninę sistemą ar tiesiog ją užima ir ji turi tvarkytis su viena problema, o ne su dviem?

– Pati imuninė sistema gal ir susitvarkytų su virusinėmis infekcijomis. Tačiau, tarkime gripo infekcijos atveju – dauguma simptomų yra ne todėl, kad pats gripas kažką daro kvėpavimo takuose, nors ir tai prisideda, bet karščiavimas, kaulų, sąnarių, raumenų, galvos skausmas, nuovargis – visa tai yra besivystančio imuninio atsako prieš gripą požymiai. Jei yra organizme keli virusai, tai net ne viruso gali būti padaryta žala, bet paties imuniteto, kai jis turi kariauti keliais frontais ir labai intensyviai. Imuninė sistema gali pakenkti to organo, dėl kurio kariaujama, funkcijai.

– Realu, kad pacientas gali šiuo metu užsikrėsti ir gripu, ir koronavirusu?

– Be abejo, kodėl gi ne.

Marius Strioga

– Nuo ko priklausys, kaip organizmas susitvarkys? Ar jis iškart kovoja su abiem infekcijomis vienu metu?

– Gripo virusą mūsų organizmas daugiau ar mažiau pažįsta. Vieni esame paskiepyti sezoninėmis gripo vakcinomis, kiti jau yra persirgę ir tam tikras imuninės sistemos atsakas jau yra. Žinome, kad kasmet gripo virusas mutuoja. Tačiau imuninės sistemos atmintis vis tiek yra ir jos ginklai, nors gal ir ne taip stipriai, bet veikia. 2009 metais, kai buvo kiaulių gripo nauja atmaina, labiausiai sirgo ir mirė jauni žmonės – paaugliai ir asmenys iki 35 metų. Taip įvyko dėl to, kad jie turėjo mažesnį arsenalą imuninės atminties atsako komponentų apskritai prieš įvairius gripo virusus. Savaime suprantama – mažesnė gyvenimo trukmė, jie natūraliai susidūrė su mažiau gripo virusų.

Kai pirmą kartą imuninė sistema susiduria su patogenu, tam, kad susidarytų adekvatus specifinis atsakas, reikia maždaug 2 ar net 4 savaičių. Per tą laiką virusas gali daug nuveikti, taip pat, kaip ir nespecifinis imuninis atsakas, bandydamas su juo susidoroti. Šiuo atveju imuninė sistema į gripo virusą, tikėtina, kad daugiau ar mažiau reaguos. Kai prisideda šitas naujas virusas, kurį mūsų kūnas nagrinėja ir į kurį specifinio imuninio atsako dar neturime, čia gali atsirasti 2 iššūkiai. Su vienu imuninė sistema tvarkosi, su kitu bando tvarkytis, imuninis atsakas yra pernelyg didelis, bendra reakcija gali būti sunkesnė. Tai pasireikštų kaip sunkesnė, mažiau kontroliuojama ligos forma. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad tam prieš koronavirusus tam tikrą imuninį atsaką turime, tai labiau būdinga šiaurės europiečiams, kur labiau cirkuliuoja šaltuoju metų laiku peršalimo ligos. T limfocitai sugeba atpažinti šį virusą. Iš dalies taip galima paaiškinti, kodėl pas mus nėra tokio didelio mirtingumo kaip pietuose.

– Kiek gripo vakcina paveikia mūsų organizmą? Ar galima sakyti, kad pasiskiepijus nuo gripo galima lengviau ištverti ir koronavirusą?

– Gripo ir koronaviruso virusai yra visai skirtingų grupių. Teigiamą poveikį gripo skiepas galėtų turėti tą, kad jei imuninė sistema sugebėtų adekvačiai kovoti su gripo virusu ir suvaldyti tą infekciją su jau turimais savo resursais, tai susirgus ir koronavirusu, organas turėtų mažesnį krūvį. Kita vertus, atsiradusi uždegiminė aplinka, susidariusi kovojant su gripo virusu, gali sukurti tam tikrą imunologinį triukšmą, kad imuninetas atkreiptų didesnį dėmesį ir į koronavirusą.

Gripas
Foto: Shutterstock

Kai koronavirusas tik patenka į organizmą, pirmoji grandis yra nespecifinis atsakas, vėliau jis pateikia informaciją organizmui ir į pagalbą ateina specifiniai kariai. Kurį laiką senyvo amžiaus žmonių imuninė sistema nereaguoja, kadangi senėjant yra nuolatinis uždegiminis procesas – tiek dėl senstančių ląstelių ir jų išskiriamų citokinų, tiek dėl kitų veiksnių. Kraujyje ir kituose audiniuose cirkuliuoja lėtiniai uždegiminiai citokinai. Kai ateina naujas sukėlėjas, kuris turi sukelti uždegiminį atsaką, jam reikia kur kas didesnį barjerą peržengti, kad jis atkreiptų dėmesį. Dėl to vyresnio amžiaus žmonių organizmas į koronavirusą reaguoja lėčiau.

– Kokia būtų šiame kontekste pneumokoko vakcinos nauda ir kam ji būtų?

– Pneumokokas yra pati dažniausia bakterija, kuri ypač vaikams sukelia visuomenėje plaučių uždegimą, vidurinės ausies uždegimą. Daugelis iš mūsų, kai užsikrečiame pneumokoku, nesusergame. Dauguma būna nešiotojais, nors jokių požymių neturi. Šitoks nešiojimas gali trukti iki keliolikos ar keliasdešimt mėnesių. Kai organizmas pradeda reaguoti į virusinę infekciją, išsiskiria uždegiminiai citokinai. Ši imuninio atsako pradžia kurį laiką padaro gleivines imlesnes pneumokokui. Tokiu atveju gali būti sudarytos palankesnės sąlygos įsisiautėti šiai infekcijai.

Labai dažnai, jei yra sunkesnis gripas ir vyresnis asmuo guli ligoninėje, yra skiriami antibiotikai, nors jie virusų ir neveikia, tačiau tai užkerta kelią antrinei bakterinei infekcijai. Jei žmogus jau serga gripo ar koronaviruso infekcija, pneumokokas gali įsisukti labai smarkiai ir gali sukelti infazinę infekciją. Ji gali virsti pneumokokiniu sepsiu ar meningitu, artritu. Tad pasiskiepyti pneumokoko vakcina būtų pravartu. Paskiepyti reikėtų vaikus ir asmenis virš 65 metų ar turinčius lėtinių ligų. Tačiau šiuo atveju ir plačiajai visuomenei, net ir mažesnės rizikos asmenims, jaunimui vertėtų pasiskiepyti pneumo konjjuguota vakcina. <...> Kai yra keli priešai, prieš kai kuriuos organizmą jau galima paruošti, kad jiems atėjus kūnas susitvarkytų lengviau. Tada bus galima didesnę resursų dalį ir visą dėmesį skirti tam, kuris yra naujas priešas.

Imuninė sistema
Foto: Shutterstock

– Kas nužudo pacientą, sergantį koronavirusu. Ar pats virusas, ar imuninės sistemos atsakas?

– Tik skrodimas jau galėtų detaliau pažiūrėti, dėl ko taip įvyko. Ir paties viruso sukeliami padariniai tai gali padaryti, bet didžiąja dalimi viską lemia imuninis atsakas. Reikia manyti, kad nuo šios infekcijos dažniausiai miršta, kaip ir, beje, nuo kitų virusinių infekcijų, turintys tam tikrų lėtinių ligų.

– Būna tokių atvejų, jog viename susibūrime buvę žmonės ir kartu bendravę su sergančiuoju reaguoja į virusą skirtingai – vieni užsikrečia, o kiti ne. Ar pats tas užsikrėtimo faktas priklauso nuo mūsų imuninės sistemos ar ne?

– Manau, kad taip. Kaip ir sakiau, vyresnio amžiaus žmonėms vystosi sisteminis lėtinis uždegimas. Labai priklauso ir nuo viruso koncentracijos, kiek jo pateko, nes viruso skaičius yra labai svarbu. Priklauso nuo imuninės sistemos statuso, galbūt net nuo receptorių, prie kurių virusas jungiasi. Taip pat, kiek žmogus jau buvo susidūręs su kitais – peršalimo koronavirusais. Daug veiksnių tai lemia. Bet savaime aišku, kad tiek paties viruso koncentracija, tiek jo gyvybingumas svarbu – jei čiaudo tiesiai į žmogų, virusas daug gyvybingesnis nei tuo atveju, jei jis kelias paras prabuvo ant kokio nors paviršiaus.

Asociatyvi nuotrauka
Foto: Shutterstock

– Tarp sergančiųjų yra labai daug besimptomių atvejų. Ką tai reiškia ir kaip taip gali būti?

– Tai reiškia, kad žmonėms nepasireiškia jokie simptomai. Nemažai simptomų, kurie pasireiškia, yra dėl imuninio atsako. Vėlgi, žiūrint, kiek į organizmą pateko viruso. Jei imuninė sistema tik jam patekus pradeda reaguoti ir palaipsniui su juo kovoja, tai irgi lemia simptomų nebuvimą. Bet didele dalimi lemia tai, kiek viruso pateko į organizmą. Mes turime daug virusinių infekcijų organizme ir nė nežinome apie tai. Yra ir imuninės sistemos ypatumai – flegmatikė, cholerikė, tad ir nuo to priklauso, kaip sureaguosime.

– Ne kartą esame girdėję frazę „pagerinkite imuninę sistemą“. Ką iš tiesų dėl jos galime padaryti? O gal galime bent jau nepakenktume?

– Ją geriausia kurti visada, ne tik tada, kai pandemija siaučia. Jei žalos pridaryta per keliolika metų, daug nepakeisi. Visų pirma, tai normali subalansuota, pilnavertė mityba. Į racioną reikia įtraukti 40 proc. daržovių, pačių įvairiausių. Lėtinio streso valdymas, miego ritmas išlaikytas, grūdinimasis, žalingų įpročių vengimas. Tačiau reikia prisiminti, kad vienų imuninės sistemos į virusus iš prigimties reaguoja adekvačiau ir operatyviau nei kitų. Jei labai norisi vartoti multivitaminus, galima tai daryti, bet nereikia susikurti iliuzijos, kad tai apsaugos nuo viruso. Gali būti, kad žmogus vartodamas vitaminus tiesiog jausis saugiau ir jaus mažiau lėtinio streso. Bet normaliomis dozėmis, o ne perdozuojant.