Taigi, skiepų baubai.

„Skiepai sukelia autizmą“ – populiariausias mitas. Šiek tiek istorijos: back to 90‘s. Kelios šeimos norėjo prisiteisti pinigų iš skiepų gamintojų ir buvo tam pasamdę advokatų kontorą. Advokatams reikėjo įrodymų, jog skiepai pavojingi. Reikiamų įrodymų jie rado 1998 metais, kai vienas toks britas Andriukas atliko tyrimą su „net“ dvylika vaikų. Aštuoni iš jų, kaip nurodė jų tėvai, po skiepo keistai elgėsi. Tiesa, Andriukas pamiršo paminėti, kad tyrimą finansavo ta pati advokatų kontora, o dalis to aštuoneto tėvų buvo tie patys tuos advokatus pasamdę ieškovai. Vėliau buvo atlikti tyrimai su puse milijono vaikų, tyrimų meta-analizės su jau keliais milijonais mažųjų pacientų, kurie vienareikšmiškai teigia – vakcinos nesukelia autizmo. Bet antivakseriai vis dar kanonizuoja tą finansiškai suinteresuotą aštuonetą...

„Bet vaikų autizmo simptomai tikrai pasireiškia po skiepų“. Ne. Jie tiesiog tampa pastebimi 15-18 mėnesių, o kaip tik tada suleidžiami paskutiniai skiepai. Japonai net neskiepijo vaikų apkaltinta vakcina kelis metus – ir autizmo atvejų nemažėjo, o didėjo. Autizmo priežasčių ieškokime kitur.

Vakcinos nebuvo tirtos dėl saugumo“. O dėl ko jos buvo tirtos? Kodėl vis dar nėra saugios COVID'o vakcinos? Nes tiriama dėl saugumo. Kai tik tokie tyrimai „pagreitinami“ – turime problemų su vakcinų pašaliniais reiškiniais. Vakcinos nuolat stebimos, visi jų pašaliniai reiškiniai registruojami, visos būklės suvedamos į bendras šalių sistemas. Tai nuolatinis procesas ir būtent saugumo tyrimai niekad nesustoja. Tuo paremtas ir VAERS mitas.

Lina Zabulienė

„Būtent! Jei vakcinos saugios, kodėl išmokami milijardai pinigų kasmet?“ Nes taip veikia keista JAV teisinė sistema. Pigiau iškart sumokėti kažkokią sumą nei ilgai bylinėtis ir laimėti. Kaip sakydavo mano močiutė – „neliesi kako – nesmirdėsi“. Vieni pasinaudoja sistema išmokų gavimui, o kiti mumis – meluodami, jog visi tie pinigai už tylėjimą ir komplikacijų „išpirkimą“. Negi jei paduodate bomžui centų, darote tai todėl, kad esate jam skolingi, o ne vien tam, kad pagaliau atstotų ir neskleistų savo aromato aplink staliuką kavinėje.

„Skiepuose yra nuodų“. Filosofiškai – taip. Viskas yra nuodai, net vanduo gali būti pražūties priežastimi. Realiai – ne. Tam tikrų medžiagų ten yra dėl saugumo. Kaip acto agurkų stiklainyje: šiaip nieko gero, bet be jo agurkai supūtų. Formaldehido ir aliuminio pėdsakų ten gali būti, bet tokiomis dozėmis, kad reiktų susišvirkšti sau tūkstantuką – kitą vakcinų, kad gautume nors kokią nors apčiuopiamą dozę. Formaldehido pasigaminame ir patys, o aliuminio su maistu kasdien gauname 300 kartų daugiau. Gyvsidabrio ir jo junginio tiomersalio vaikų skiepuose nebėra nuo 1999 m. Plius nepamirškime – grynų elementų ir jų junginių – absoliučiai skirtingos savybės. Ir elementinis natris vandenyje dega ir taškosi, ir elementinis chloras naudojamas kaip cheminis dujinis ginklas, bet be jų bendro junginio NaCl (valgomosios druskos) mes neišgyventume.

Valerijus Morozovas
Foto: DELFI montažas / Shutterstock

„Niekas su skiepais nesuteikia garantijos“. Na, su garantija medicinoje apskritai sudėtinga. Ar turite garantinį lapą? Jūs gi gamintojai, turėtų būti garantinis iš gamintojo? Nėra. Nes žmogus – ne šaldytuvas, garantijos neturi. O skiepai, beje, garantuoja. Garantuoja šansą. Didesnį (iki 99 procentų) šansą nenumirti, neatsidurti ligoninėje, likti po ligos neparalyžiuotam, savarankiškam, su visomis galūnėmis, vaisingam, pagaliau. Bet taip pat atsiranda ir šansas pašaliniams reiškiniams ar komplikacijai. Bet tūkstančius, milijonus kartų mažesnis šansas nei susirgus ta liga, nuo kurios skiepijama.

„Va būtent! Ligų nebėra, o komplikacijos yra!“. Ir ligos yra, tik dėl skiepų labai suretėjo. Amerikiečiai dar neseniai džiaugėsi, kad išnaikino pas save tymus. Ups, antivakserių dėka 2019 metais nuo tymų JAV mirė 1282 žmonės. Nuo ligos, kuri gali būti visiškai sukontroliuota skiepų pagalba.

„Vakcinų imunitetas dirbtinis, jis žaloja, reikia persirgti liga, kaip sirgo mūsų seneliai, tada imunitetas tikras“. O dar reikia pradėti gerti vandenį iš Neries, vaikščioti su vyžomis, gimdyti laukuose per šienapjūtę ir gyventi juodai kūrenamoje gryčioje su gyvuliais už sienos, kaip protėviai darė. Vienas iš šimto vaikų su „nekaltais“ vėjaraupiais guli ligoninėje, vienas iš šimto su tymais – reanimacijoje. Poliomielito paralyžiuoti ir difterijos apnašo dusinami negali kvėpuoti, kokliušu sergantys kosėja iki kraujosruvų smegenyse. Hepatito skiepas apsaugo nuo kepenų, o žmogaus papilomos viruso nuo gimdos kaklelio, žarnyno, burnos vėžio. Kasmet nuo nekalto gripo miršta 650 tūkstančių žmonių pasaulyje, keliasdešimt Lietuvoje. Geriau persirgti, sakot?

„Užtat ligos nesukiša šimto iškart vienu metu, kaip skiepai“. Sukiša. Vos gimęs iš sterilių mamos įsčių vaikas kontaktuoja su dešimtimis tūkstančių antigenų. Mamos pilvas, akušerės rankos, nualpęs tėtis – visi jie nesterilūs. Ir vaiko imuninė sistema dirba ir susitvarko. O skiepo atveju – saugi ligos sukėlėjo dalelė, vietoje sunkios ligos – tėra lašas visų mikroorganizmų ir antigenų jūroje, kurioje kasdien maudosi vaikas. Tik dėl skiepų jis maudosi varlinyke, o ne išmetamas viduryje ežero.

Foto: Shutterstock

Čipai. Vakcinose yra čipai. Jie yra skirti valdyti žmones. Anksčiau tą daryti buvo sunku, todėl skiepijo piktais skiepais, kur likdavo randai – tai organizmas bandė šalinti čipus. Dabar, pagerėjus technologijoms, gamina mažus čipus, jie susijungia į vieną, kaip kosminiai reindžeriai, nukeliauja į smegenis ir tave valdo. 4G ryšio buvo per ilgos bangos, todėl čipą ne visada pagaudavo, o kai paleis 5G, kurio banga labai trumpa, tai užteks tik prieiti prie siųstuvo, kad tave užvaldytų Geicas su Musku. O kai žmonės susiprato nesiskiepyti – jiems pradėjo dėti čipus iškart į smegenis – testavimo dėl COVID‘o metu.

Dėl visos šitos pastraipos net nesiginčysiu. Čia tokia pat dovana skaitytojui, kaip Kamblevičiaus kalba laidai „Dviračio šou“ – turi likti neredaguota.

„Labai daug neigiamos informacijos apie skiepus, kodėl turėčiau tikėti, kad jų reikia?“ Neturite tikėti. Skiepai ir medicina, skirtingai nuo sąmokslo teorijų, pagrįsta ne tikėjimu. Pilna patikimos informacijos, kuri nuolat atnaujinama, pilna išsilavinusių specialistų, kurie gali Jums atsakyti į klausimus, nereikia patiems kirsti mokslo granito. O jau pasitikėti mokslu ar antivakseriais – Jūsų reikalas. Kaip sakė mažas, bet išmintingas Joda: nemokėti to, ko neišmokai turi.

„Skiepų pavojai yra realūs, gali būti esminiai ir visam gyvenimui, o kai kuriems – užbaigiantys gyvenimą“ – taip sako vienas iš lietuviškų tinklaraštinkų, pakankamai mėgėjiškai išvertęs anglakalbio savo bendraminčio minčių kratinį apie skiepų žalą. Taip, jie realūs, tačiau kur kas mažesni nei ligų, nuo kurių apsaugo. Jie gali būti esminiai dėl medicinos išsivystymo, kai karščiavimas po skiepo yra didžiausias mamos rūpestis, kol vaikas nenueina į darželį. O kai kuriems (nepasirinkusiems skiepų) gali būti ir užbaigiantys gyvenimą.