– Ar vaikams užtenka 2 kūno kultūros pamokų per savaitę?
– Ne, be abejonės, neužtenka. Jei tai būtų ne pamokos, bet aukštos kvalifikacijos specialistų konsultacijos, kineziterapeutų, per tas 2 savaites galima nepraleisti vystymosi kažkokių sutrikimų, patikrinti visą raumenų sistemą, juos truputį aktyvuoti. Bet apie optimalų fizinį krūvį per 2 kūno kultūros pamokas per savaitę nėra nė ką kalbėti. Optimalus krūvis būtų bent valanda per dieną.
– Tai iš principo tokių pamokų užtektų tik tam, kad sužinotume, ką vaikas blogai daro, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, ką stiprinti ar atpalaiduoti.
– Taip. Dabar ateina vaikai pas kineziterapeutus ar kitus gydytojus, kai jau būna labai apleisti atvejai. Raumenys sutrumpėję, nekoreguojama laikysena. Kai pakitimai jau negrįžtami.
– Galbūt tada geriau sporto būreliai.
– Žinoma. Jei šnekame apie iki–mokyklinio amžiaus vaikus, tai jiems reikia žaisti, o paskui, kai atsiranda disciplina, galima vesti į kažkokį sporto būrelį. Bet reikia žiūrėti, kiek kvalifikuotas treneris, koks jo požiūris. Jei treneris orientuotas tik į rezultatą, tai sveikatos nežiūrės. Jei vaikas fiziškai silpnas, reikėtų pradėti nuo baseino. O jei vaikas vikrus, energingas, gali eiti ir į krepšinio, ir į karate būrelį. Svarbu, kad patiktų vaikui.
– Kai pacientams pasakau, kad vaikui reikėtų padirbėti su laikysena, dažnai išgirstu atsakymą, kad tėvai kartu su vaiku eis į baseiną, tačiau 1 ar 2 kartus per savaitę.
– Vėlgi, jei šnekame apie baseiną ir plaukimą, kai siekiamas plaukimo rezultatas, tai veikla yra intensyvi. Bet, jei einame į baseiną šiaip paplaukioti, tai yra palengvinta veikla. Vandenyje patenkame kaip į nesvarumo būklę. Kaulai gauna mažesnę apkrovą, viską atlikti lengviau. Daugeliu atveju tai labiau reabilitacinė priemonė. Didesnės apkrovos raumenims ir kaulams, kas yra labai svarbu, kad kauptųsi kalcis ir jie tvirtėtų, tai to nėra. Baseiną geriau derinti su kitomis sporto šakomis, kur yra šuoliai, atatranka, o vanduo būti atsigavimo priemonė.
– Negaliu nepaminėti batuto, kuris yra ganėtinai prieštaringai vertinamas. Tai yra geras sportas ar pavojingas?
– Vaikų traumatologai pasakytų, kad rizika tikrai labai didelė. Bet ji dažniausiai būna rizikinga būna dėl apsaugų nenaudojimo, vaiko nepriežiūros. Iš tiesų, batutas yra labai gera priemonė fizinei veiklai. Jei vaikas saugiai šokinėja, tai viskas labai gerai, nes vaikams dažniausiai tai patinka. Bet, jei nesaugu ar vaiko prastesnė koordinacija, charakteris agresyvus, reikia į tai žiūrėti atsargiai, nes traumos labai sunkios.
– Teko susidurti su šeimomis, kurių vaikai turi susikaupimo, adrenalino, agresijos problemų. Kai jie visa tai palieka sportuodami, su jais tampa lengviau susitarti. Jūs tą pastebėjote, galite pritarti ar paneigti?
– Taip, karate treneriu dirbu 22 metus. Patenka vaikų ir hiperaktyvių, ir kitų kaip tik prislopintų, nejudrių. Bet koks kryptingas darbas, kai ugdomas susikaupimas ar drausmė, duoda rezultatus. Bet ne visais atvejais. Jei sunkesnis atvejis, su vaiku reikia dirbti individualiai, nes grupėje gali kelti chaosą. Bandyti, žinoma, galima. Galbūt kažkuriems prireiks keleto individualių treniruočių.
– Ir priėjome prie tos minties, kad labai dažnai tėvai galvoja, jog atiduos vaiką ir treneris juo pasirūpins. Tada rezultato negauna, visi nepatenkinti ir pikti. Ar užtenka vaiką atiduoti ir po to atsiimsi sveiką?
– Reikia žiūrėti, kiek kartų per savaitę vaikas būna tame būrelyje, dažniausiai tai būna labai trumpai. Geriausias rezultatas, jei treneris ir tėvai bendradarbiauja, atliekami namų darbai. Pavyzdžiui, aš, kaip karate treneris, visada rekomenduoju vaikams namuose atlikti mankštą. O treniruotėse su kitais jie susirenka pakonkuruoti su kitais, pabendrauti ir atlikti tas užduotis, kurių vienas atlikti negali.
– Po karantino pasipylė daugybė nutukusių vaikų, su pablogėjusia laikysena, raumenų darbu. Pagrindinis pasiteisinimas, kad buvo karantinas ir nebuvo būrelių. Bet juk tėvai turi irgi būti pavyzdys.
– Dabar yra laikmetis, kai sportinė veikla konkuruoja su maloniais, pasyviais užsiėmimais. Kai pradėjau dirbti treneriu, dar nebuvo tiek daug kompiuterių ir telefonų arba internetą buvo galima įsijungti tik namuose. Dabar internetas pasiekiamas visur, vaikai visada rinksis tą veiklą, kuri įdomesnė ir lengvesnė. Netgi nereikia karantino. Kai paklausiu tėvų, kodėl vaikas neatėjo į treniruotę, man atsako, kad jis žaidė su telefonu. Tėvai į tai neatsakingai žiūri. Pats turiu dukrą ir stengiuosi, kad bent valandą per dieną ji būtų judri ir užsidirbtų tą laiką pažaisti su kompiuteriu. Dažniausiai suaugę žiūri laidas, kuriose ieško pasiteisinimų, kad koks nors sportas netinkamas, kad kas nors pavojinga ir panašiai. Tada tuos argumentus naudoja tam, kad pateisintų savo mažą fizinį aktyvumą.
– Patogios tiesos. Daržovės su nitratais, batutas pavojingas, žuvys su švinu, vaisiai nupurkšti. Kitas klausimas, ko reikėtų tėvams paklausti trenerio kiekvieną kartą, kai pasiima ar atveda vaiką?
– Galėtų paklausti, kur silpnesnės vietos, ką galėtų padaryti namuose savarankiškai. Galbūt reikėtų dar vieno specialisto, kuris truputį pakoreguotų ydas, ko negali padaryti treneris bendroje treniruotėje. <...> Kartais ateina tokios grupės vaikas, kuris fiziškai yra labai prastos būklės, į konsultaciją su tėvais, jam tiesiog duodi namų programą, ką kasdien reikia padaryti su tėvais, kokią mankštelę. Tai yra tėvų atsakomybė, nes vaikų mąstymas nėra kritiškas, jie galvoja, kad problemos išsispręs savaime. Bet augant, praleidus tą auksinį tarpsnį, kai vyksta fizinė ir psichinė raida, kartais tas aplaidumas duoda nepataisomus dalykus. Pavyzdžiui, susiformuoja krūtinės ląsta ne taip, kaip turėtų. Stuburas taip pat. Vaikas neišsivysto taip, kaip jam duota genetiškai.
– Juo labiau, kad vaikai yra plastiški ir tuos rezultatus gali pasiekti daug lengviau nei suaugus.
– Būtent. Paskui nepakeisi, kaip susiformuoja griaučiai, kelių forma, pėdos, pečių juosta. Bus labai sunku koreguoti.
– Ir kaip visada, laidos pabaigoje palinkėjimai žiūrovams.
– Rūpinkitės savo sveikata ir, kaip sako, jei norite būti bosas, būkite bosu pirmiausia sau. Visi žinome, ką reikia daryti, bet nedarome. Tai suimkime save ir pradėkime sau vadovauti.
