„Kas čia per laiko kelionės, daktarėli? Kodėl mėnesiui atgal ir į priekį?“ Nes panelė Saulė, kaip ir kitos į mokyklas einančios panelės, rudenį pradeda miegoti ilgiau ir jų rytais neprisižadinsi. Kiekvieną mėnesį vis po valandą ilgiau ir vėliau. Iki pat Kalėdų, kai nekantriai laukdama dovanų po eglute, pagaliau atsikelia anksčiau. Bet tai atsitinka palaipsniui – po 2 minutes kasdien, kaip nesunku paskaičiuoti. O šį savaitgalį tai atsitiks staiga.
Mes staiga ryte iš spalio 24 atsidursime rugsėjo 24, o vakare iškart lapkričio 24. Aštuntą valandą ryto bus taip šviesu, kaip buvo šviesu prieš mėnesį. Bet čia dar pusė bėdos – keltis, kai šviesu, yra lengviau. Bet štai vakare iš mūsų pavogs mėnesį, nes šeštą vakaro sutems valanda anksčiau – bus tamsu kaip lapkričio mėnesio 24 dieną. Išmanieji telefonai pasuks laiką patys, o mūsų vidaus archajiškas saulės laikrodis (kai gamta kūrė žmogų, nebuvo nei android'o nei apple'o) gali ir užstrigti.
Kas atsitinka po kelionių laiku?
Sutrinka miegas. Jau ne kartą pasakojau apie serotoniną ir melatoniną: mūsų poną hormoną Dieninį ir poną hormoną Naktinį. Dieną saulės šviesos, aktyvaus judėjimo, smagaus bendravimo, skanaus ragavimo, gerų įspūdžių ir mylėjimosi metu išsiskiria serotoninas, jis mus daro aktyvius ir laimingus. Vakare, sutemus iš jo gaminamas melatoninas – jis mus daro apsnūdusius ir užtikrina miego kokybę. Peršokus mėnesiui į priekį melatonino gamyba vėluoja (niekas neperspėjo gamintojo apie paankstintą partiją), nespėja pasigaminti ir vakare, kai reikia miegoti, mes dar nesame apsnūdę, o kitą dieną neišsimiegoję keliamės nauju laiku.
Ką dėl to daryti: kuo daugiau laiko šį savaitgalį praleisti lauke. Kadangi miestuose siautėja nešiotojai ir rinkėjai – visi, atlikę pilietinę pareigą, į miškus ir laukus, saulės šviesos net ir pro debesis gaudyti, ponus Dieninį ir Naktinį maitinti.
Padaugėja nelaimingų atsitikimų. Dėl staigaus peršokimo per mėnesį žmonės jaučiasi sumišę, būna lėtesnės reakcijos, sunku susikaupti ir atlikti darbą. Nieko nuostabaus, organizmo laukia pojūčiai verti Alisos „Kuo toliau, tuo keisčiau“ posakio. Apie 10 procentų padaugėja avarijų, darbo našumas sumažėja, daroma daugiau klaidų.
Ką dėl to daryti: neskubėti. Laikas pasikeitė tik valanda, tad prisitaikysime greitai – per porą dienų. Tereikia tik iki trečiadienio atidėti pavojingą vairavimą, ketvirčio ataskaitas ir septinto aukšto balkono langų plovimą.
Pakrinka nuotaika. Laiko persukimas pablogina net rimtų ligų, kaip depresijos ir nerimo sutrikimų kontrolę. Ką jau kalbėti apie savaitgalio namų ruošos ir PMS'o išvargintą mamą, nuolat ankstyvu kėlimusi suerzintą dukrą, agresyvoką dėl testosterono stokos nutukusį tėtį ir, atvirkščiai, testosterono pertekliaus kamuojamą paauglį sūnų?
Ką dėl to daryti: leisti visiems pailsėti sekmadienį. Neapsikraukite namų ruoša, nekankinkite vaikų bažnyčia ir būreliais, daugiau laiko praleiskite lauke, minimaliai vakare naudokite išmaniąsias technologijas, paskutiniam momentui neatidėkite pasiruošimo pirmadieniui, o geriau eikite anksčiau gultis, nepaisant to, kad „ilgiau miegojote“ ryte. Poilsis ir ilgesnis pamiegojimas pagerins visų nuotaikas.
Padidėja apetitas. O taip. Miegas ir noras valgyti – kaip du besipešantys vaikai. Tik vienam parodysi mažiau dėmesio – jau kitas čiumpa ir savo, ir brolio dalį. Kai nepamiegam jaučiamės nelaimingi ir neaktyvūs. Tą pasąmoningai kompensuojame su dažnesniu ir gausesniu pavalgymu. Seniai įrodyta tiesa – kas neišsimiega – sunkiai kontroliuoja svorį.
Ką dėl to daryti: ir vėl – leisti sau pamiegoti ir prisitaikyti. Ir sekmadienio rytą išnaudokite kaip iš dangaus nukritusiai papildomai valandai miego, bet ir sekmadienį vakare savęs „neapvokite“ – eikite gulti laiku. O valgymui – griežtas režimas, jokių „ai, jei pagal vakar laiką, tai dar tik penkta, leisiu sau desertuko“.
Pablogėja širdies ir kraujagyslių ligų kontrolė. Pasukus laikrodžius visame pasaulyje registruojama daugiau insultų, infarktų, ritmo sutrikimų. Ne išimtis ir Lietuva. Kažkada su jaunaisiais gydytojais darėme mokslinį tiriamąjį darbą. Pasirodo, nei mėnulio fazės, nei savaitės dienos nedaro įtakos dažnesnio apsilankymo pas gydytojus, o štai laikrodžio rodyklės pasukimas stebuklingu būdu padidina PSDF lėšų vartojimą.
Ką dėl to daryti: mylėti save, savo artimuosius ir saugotis. Negąsdinkite pensininkų tėvų, kad atvešite jiems covidinių anūkų visai atostogų savaitei nuo pat pirmadienio. Neapkraukite sau ir jiems savaitgalio ir savaitės pradžios, kad nereikėtų širdžiai dažniau plakti dėl fizinio darbo ir adrenalino. Pasirūpinkite, kad močiutė turėtų vaistų nuo spaudimo, o senelis – savo širdies lašų.
Darote visa tai, bet vis tiek kasmet blogai jaučiatės? Kaip aš Jus suprantu. Mums su Jumis lieka dvi galimybės: nustoti sukioti laiką, arba keliauti į pietus, kuo arčiau pusiaujo, kur daugiau saulės ir mažiau dienos/nakties vyravimų.
Dėl antro, deja, nei Jums, nei sau kol kas neturėsiu patarimų ir pasiūlymų, o štai dėl pirmo – pritariu visomis keturiomis. Laiko sukiojimas buvo „atrastas“ ir „pritaikytas“ kaip energijos taupymo priemonė, kuri seniausiai nebepasiteisina. Anksčiau dėl šviesesnio ryto mažiau elektros buvo naudojama darbe ir pramonėje, dabar, kai mes ne taip priklausomi apšvietimo prasme nuo Saulės – ilgais vakarais prie televizorių, kompiuterių, gausiai lempų apšviestose patalpose energijos taupymo nebėra nei darbuose, nei namuose.
Tiesa, už vakaro elektrą labiau mokame patys, o ne mus įdarbinusios įstaigos. O dar už trumpesnius vakarus sumokame ir kitaip: dėl trumpesnių vakarų nebėra ir bendravimo, ilgesnio buvimo lauke, negauname saulės šviesos išėję pasivaikščioti po darbo. Energiją ir laimę nešančią, nemokamą saulės šviesą pakeičia brangi dirbtinė. Kiek dar kentėsime?
Tad, gerbiamieji valdantieji biurokratai, energijos magnatai ir lempų pardavėjai, nustokite, pagaliau, sukioti laiką savo labui mūsų ir sąskaitoms. Pasilikime su vasaros laiku, kai šviesesniais vakarais bus galima pabūti su šeima ir draugais, nes darbuose ar rytais, ar vakarais vis tiek visi sėdime po lempomis.
