Kokie dar rodikliai, be savižudybių skaičiaus, parodo, kokia lietuvių psichinė sveikata?

Priklausomybė nuo raminamųjų yra didelė problema. Ji buvo ignoruota pastaruosius 15 metų ir šiuo metu turime labai daug vyresnio amžiaus žmonių, kurie šiais vaistais piktnaudžiauja. Jiems gydymas irgi turi būti prieinamas. Vienas iš rodiklių toks ir yra. Laimės indeksai – jie irgi iš dalies rodo psichikos sveikatos būklę, bet tai daugiau subjektyvūs žmonių lūkesčiai išsipildymo ar neišsipildymo rodiklis. Tačiau tai nėra tas struktūrinis veiksnys, kuris nuolat labai svarbus. Kitas veiksnys, kuris tikrai svarbus, yra atsparumas, sugebėjimas įveikti sunkius laikotarpius ir prisitaikyti prie pasikeitusių gyvenimo aplinkybių. Tyrimai rodo, kad jaunų žmonių atsparumas yra geresnis nei vyresnės kartos. Turiu omenyje 60+ kartos ir ypač vyrai yra labai pažeidžiami. Tarp jų savižudybių yra daugiausiai. Rytų Europoje ši grupė irgi išsiskiria. Tarp jų yra labai daug piktnaudžiaujančių alkoholiu ir nesaugančių savo sveikatos.

Kiek nuo mūsų psichinės sveikatos priklauso fiziniai dalykai ir ligos?

Fizinė sveikata su psichine sveikata yra labai susijusi. Sąryšis tarp psichinės ir fizinės sveikatos labai gerai ištyrinėtas cukrinio diabeto atveju. Yra žinoma, kad žmonės, kurie serga sunkiais psichoziniais sutrikimais, šizofrenija, turi žymiai didesnį polinkį cukriniam diabetui. Kalti ne tik genai, bet ir aplinkos veiksniai, tokie kaip rūkymas, mažas judrumas, sėdimas gyvenimo būdas, labai nereguliari ir neteisinga mityba. Dėl savo psichikos ligos šie žmonės dažnai praranda įgūdžius, kaip gaminti šiltą maistą, kaip suskaičiuoti kalorijas. Nežino, kaip reguliariai maitintis. Kartais labai mėgsta saldumynus. Esame stebėję, kad tokie pacientai visą savo pensiją išleidžia nusipirkti brangiems šokoladams. Dėl to formuojasi cukrinis diabetas. Kitas dalykas yra alkoholis, kuris tarsi padeda nusiraminti. Bet riba labai pavojinga, nes fizinė sveikata nuo to labai blogėja.

Ilgėjausi jos meilės.
Foto: Shutterstock

Šiek tiek palikime rimtas psichines ligas, dėl kurių atvažiuojama į ligoninę, ir pakalbėkime apie paprastesnes. Nerimo sutrikimai, panikos atakos – kaip jie išsivysto?

Nerimo sutrikimai gali būti kaip reakcija į nenormalias aplinkybes. Kita grupė nerimo sutrikimų yra susiję su reagavimo būdu, kurį mes išmokstame vaikystėje ir ypač paauglystėje. Kai kurios baimės, kad, pavyzdžiui, sustos širdis ar susirgs kokia nors liga, ar bijo aukščio, tai jau sutrikimas, kurį pirmiausiai turėtų gydyti šeimos gydytojas ir psichologas ar psichiatras.

Kita vertus, mūsų sveikatos sistema ne visada jautriai reaguoja į tuos žmones, kurie turi asmenybės sutrikimų. Kalbu apie ilgalaikius charakterio bruožus, tokius kaip narcisiztinis asmenybės sutrikimas ar emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas. Iš vienos pusės tie žmonės nori dėmesio ir nori daug tyrimų, bet vėliau, gavę atsakymą, labai nusivilia, nes gydytojai pataria kreiptis į psichiatrą.

Paminėjote narcisizmą, ar tai psichinė liga?

Taip. Asmenybės sutrikimas, kuris susiformavęs per keletą dešimtmečių, kai žmogus save supranta ir kitus žmones sugeba suprasti labai ribotai. Dažniausiai tenkina tik savo poreikius panaudodamas kitus žmones, idealizuoja save ir nuvertina kitus. Paprastai tam žmogui būna labai baisu, kad jį paliks ir tai priveda prie labai rimtų krizių, kai tokie žmonės, patyrę išsiskyrimą su partneriu, žudosi ar grasina tai padaryti.

Arūnas Germanavičius

Ar prie narcisizmo galima šalia dėti ir sociopatiją ir psichopatiją?

Tai sinonimai.

Ir kol kas nei psichopatai, nei sociopatai, nei narcisizmo sindromą turintys žmonės nėra nemokamai gydomi?

Ne, nėra.

Koks yra požiūris tarp pačių medikų ir specialistų? Ar nėra taip, kad gydytojai yra linkę išrašyti vaistų, gydyti medikamentiškai ir į psichoterapeutus žiūri kaip į kalbėtojus?

Tai didžiulė problema visame pasaulyje, ne tik Lietuvoje. Psichiatrija yra labai specializuota, bent 20 jos rūšių. Lietuvoje nėra kai kurių krypčių, pavyzdžiui, pagyvenusių žmonių. Labai svarbi kryptis vakaruose, kuria buvo šiek tiek piktnaudžiaujama, yra biologinė terapija. Ji apima gydymą vaistais, kitais metodais, pavyzdžiui elektros impulsų terapija, vadinamasis elektrošokas.

Ar ji dar taikoma Lietuvoje?

Taip, tai vienas iš efektyvių pačių sunkiausių sutrikimų gydymų metodų. Su pilna narkoze, priežiūra.

Mergina tokios dramos niekam nelinkėtų.
Foto: Shutterstock

Nuolat girdime frazę, kad širdies ir kraujagyslių ligos šienauja lietuvius. Bet, kai susėdame prie vieno stalo su kardiologais ir nagrinėjame, iš kur jos atsirado, kalbame apie stresą, apie tuos pačius psichinius sutrikimus. Ir dabar sakome – labai brangu gydyti psichines ligas, bet, jei imtume tvarkyti šią sistemą, ar galų gale tai atsipirktų šaliai?

Labai džiaugiuosi šiuo klausimu. Žmonės patirdami stresą, patiria arterinės hipertenzijos epizodus, patiria aritmijas ir mechanizmai, dėl ko tos ligos išsivysto, yra labai glaudžiai susiję su psichikos sveikata. Užkirsdami kelią, pavyzdžiui, depresijai ar nerimo, nemigos sutrikimams, galėtume labai smarkiai prisidėti prie širdies ir kraujagyslių sistemos išsaugojimo. Kitas dalykas, jei žmogus vyresnis ir jam turi būti gydoma širdis, labai svarbus bendradarbiavimas, nes moksliniai tyrimai rodo, kad antidepresantų vartojimas ir kartu paskirta psichoterapija gali ženkliai sumažinti vaistų nuo kraujospūdžio dozes ar tą poreikį gydyti vaistais įvairias širdies ligas.

Foto: Shutterstock

Žmogaus sveikata didžiąja dalimi priklauso nuo jo paties. Kada jau tikrai reikia sunerimti ir kreiptis į gydytojus?

Labai svarbus asmeninis rodiklis yra energijos lygis. Paprastai žmogus visada tą jaučia ir motyvacija, energijos lygis yra vienas iš svarbesnių veiksnių. Nuotaika labai subjektyvus dalykas ir dažnai priklauso nuo metų laikų, tarpusavio santykių. Kitas svarbus aspektas yra miegas. Jei jis reguliarus, tai miego sutrikimams pasireiškus reikėtų kreiptis gydytoją ir pasakyti, kaip miegą sureguliuoti ne vaistais. Taip pat reikia sunerimti, jei atsiranda kažkokie fiziniai simptomai dėl tam tikrų situacijų. Jei pakalbėjus su viršininku atsiranda galvos skausmai ar nugaros skausmas, tai žmogus turi polinkį į psichomatinius sutrikimus ir reikia didinti atsparumą stresui.

Kaip jį didinti? Ką galime patys padaryti, kad psichikos sveikata būtų kuo geresnė?

Pirmiausia tai žmogaus gebėjimas džiaugtis yra vienas iš svarbių dalykų. Svarbu džiaugtis net visai smulkmenomis, savo aplinka, gamta, artimaisiais, knygomis. Taip pat psichohigiena, kai dienos pabaigoje ar vakare pergalvojame įvairius įvykius, žmones, su kuriais susitikome ir suprasti tų įvykių reikšmę, ką toje situacijoje padarėme ne taip, kur galėjome reaguoti kitaip. Vėliau gal ir atsiprašyti to žmogaus ir priimti kitą poziciją. Ir, aišku, savo kūno stebėjimas, kur skauda, kokie raumenys susitraukę. Atsparumas stresui priklauso ir nuo fizinio pasirengimo.

Reikia didinti gebėjimą suprasti, ką stresinė situacija mums suteikia. Anksčiau būdavo rekomendacijos vengti stresinių situacijų. Dabar neturime prabangos užsidaryti nuo žmonių ir nedaryti rizikingų veiksmų. Kitas aspektas, yra žmonės linkę per daug rizikuoti. Tad kai kuriems reikia sustoti, palaukti ir nedaryti rizikingų veiksmų. Tada būtų padidintas atsparumas stresui.