- Nuo ko priklauso mūsų protinė veikla ir gebėjimas mąstyti, greitai apdoroti informaciją? Ar tokie gimstame, ar tai paveldima?

- Jei klausiate apie intelektą, protines savybes, šiuo metu mokslininkai sako, kad didelę dalį lemia genetika. Apie 60 proc. mūsų intelektas priklauso nuo paveldėjimo. Likusieji procentai priklauso nuo socialinės aplinkos. Tai reiškia ne tik nuo mūsų pastangų, bet ir nuo to, kaip augome, kokioje aplinkoje augome, ypač vaikystėje.

- Yra manoma, kad pirmi dveji metai padaro didžiulę įtaką vaiko raidai. Ar jau yra kokie nors tyrinėjimai, kiek vaikystė yra svarbi šiuo klausimu?

- Taip, yra vadinami kritiniai periodai. Pirmasis periodas yra tada, kai vaisius dar motinos įsčiose, vystosi mūsų nervų sistema. Pirmą nėštumo pusę vyksta neurogenezė, gaminami neuronai. Įsivaizduokite konvejerį, kuris gamina po 6-7 tūkstančius neuronų per minutę, nes jų reikia pagaminti apie 100 milijardų. Mažiausia paklaida ir jau turime defektus. Antrame nėštumo periode vyksta kitas procesas, kai neuronai nukeliauja į jiems skirtas vietas, tai jau genetika. Tarp savęs jie pradeda kurti funkcinius ryšius, vadinamas sinapses. Tuo metu yra labai svarbu, ką veikia, kur yra, kuo domisi, apie ką kalba būsima mama.

Kęstutis Skauminas
Foto: Delfi

- Ką patartumėte šiai būsimai mamai? Kai kurios besilaukdamos skaito intelektualias knygas ir klausosi Bethoveno. Ar iš tiesų tai gali padaryti įtaką?

- Jei kalbėtume apie mokslą, tai tokius dalykus labai sunku įrodyti. Tyrimai, kurie daromi, labai sunku juos perkelti iš laboratorijų ir taikyti realiame gyvenime. Taip, yra tokių duomenų, kad tam tikri garsai, muzika, tėvo balsas. Bet įrodyti tai labai sunku.

- Na, blogiau nuo to nebus.

- Tikrai nebus. Svarbu mažiau kištis į tuos procesus pirmą nėštumo pusę. Nervų sistema vystosi tiek, kiek jai duodama patirčių, kiek jai duodama impulsų kurti naujas jungtis. Neuronai kuria nuolatines neuronų jungtis, kurios yra sąlygotos genetiškai ir dėl to mažai ką padarysime. Kitos jungtys formuojamos ne nuolat, gali būti išformuojamos. Tokie neuronai laukia tam tikrų patirčių ir tada atsiras jungtys. Jei žmogus nesinaudoja tam tikromis jungtimis, jos išformuojamos. Kitas kritinis laikotarpis yra paauglystė, kai baigia formuotis ryšiai tarp atskirų smegenų jungčių, susijusių su savo sprendimų priėmimu, pasekmių numatymų ir pan.

- Jei tokios jungtys atjungiamos, ar gali išsivystyti patologijos ir ligos?

- Taip. Tai, ką minėjau, yra fiziologinis procesas, geroji naujiena mums visiems – neuroplastiškumas. Smegenys gali keistis ir tai gali vykti iki gilios senatvės. Tai, ką jūs paminėjote, jau yra patologiniai procesai, neurodegeneraciniai. Jie padaro įtaką ląstelių komunikacijai ir tada turime įvairias paskemes, neurologines, kaip demenciją, viena iš jų yra Alzheimerio liga.

Foto: Shutterstock

- Kas labiausiai žaloja nervų sistemą? Vienas iš tragiškesnių pasekmių, ką matome Lietuvoje, kai vaikas gimsta su alkoholiniu vaisiaus sindromu. Kas dar moteriai itin žalinga ir gali pakenkti neurologiniu atžvilgiu?

- Jūs teisi. Alkoholis, narkotinės, toksinės medžiagos, stresas, netgi moters socialinis statusas padaro įtaką intelektui.

- Žmogus, bėgant metams, dėvisi. Kaip keičiasi smegenys, ar jos sensta?

- Kaip ir visas organizmas. Kartais sakau savo pacientams – kūnas atskirai nuo galvos nevaikšto. Dažnai užmirštame, kad demencija ir kiti neurologiniai sindromai nėra tapatūs senatvei ir jie nebūtinai turi egzistuoti. Įdomus klausimas, kodėl žmonės sensta skirtingai. <...> Yra nemažai atlikta tyrimų šiuo klausimu ir viena hipotezė yra patvirtinta – sėdimas gyvenimo būdas. Tai patvirtintas veiksnys, kuris, kaip rodo statistika, padaro įtaką, kad išsivystytų vienokia ar kitokia smegenų, nervų sistemos sutrikimai, demencijos ir t.t. Tie, kurie fiziškai aktyvūs, jų nervų sistema veikia geriau. Kitas klausimas – ar tie, kurie visą gyvenimą praleido sėdėdami, dabar nieko nebegali padaryti? Gali. Fizinis aktyvumas, 20 minučių aktyvi mankšta du kartus per savaitę ir jau yra skirtumas tarp tų, kurie to nedaro. Jei jau ištiko žmogų liga, demencija, galima ir jiems padėti su fiziniu aktyvumu. Liga nepagydoma, bet ligos eigai didelę įtaką padaro fizinio aktyvumo buvimas arba ne.

- Ar yra tyrimų, kurie įrodo, kad protinė veikla, kryžiažodžiai, šachmatai, žaidimai ar bendravimas turi įtakos mūsų senėjimo procesui?

- Buvo atliktas tyrimas, tiriamieji jame buvo padalinti į 2 grupes: jaunesni nei 35 ir vyresni. Vertino jų pažintines funkcijas. Gautas rezultatas parodė, kad vyresnių nei 35 metų žmonių kognityvinės funkcijos buvo blogesnės nei jaunesnių. Po to, kai buvo atlikta tyrimų metaanalizė, paaiškėjo, kad beveik absoliučia dauguma atvejų, patys tyrėjai yra jauni žmonės. Tai reiškia, kad jie aktyvesni yra antroje dienos pusėje ir jie tuos tyrimus darė antroje dienos pusėje. O vyresnio amžiaus žmonėms antroje dienos pusėje norisi poilsio. Tą patį testą perkėlė į rytines valandas ir pamatė, kad rezultatai gali skirtis. Ar gali protinės veiklos nebuvimas padaryti įtaką smegenų ligoms? Taip. Pavyzdžiui, JAV Alzheimerio asociacija yra paskelbusi, kad privalomas yra pradinis mokymas, taip pat labai svarbi yra mokymosi kokybė. Išsilavinimas, protinė veikla mažina šios ligos tikimybę. Duokite smegenims iššūkių, sudominkite jas. Tai labai individualu – kam įdomu žaidimai, kam įdomu užsienio kalba ar kita veikla. Aktyvus, sąmoningas naudojimasis smegenimis gali sumažinti riziką susirgti demencija.

Foto: Shutterstock

- Ar tam tikros gretutinės ligos gali paskatinti protinės veiklos suprastėjimą?

- Gali. Viena iš dažniausių demecijos priežasčių yra kraujotakos sutrikimai, pavyzdžiui, išeminis insultas. Jo rizikos veiksniai jau seniai nustatyti, tai yra viršsvoris, cukrinis diabetas ir padidintas kraujospūdis. Visi šie trys dalykai susiję gyvenimo būdu, kurį pasirenkame patys. Todėl kartais sakau, kad mirštame dėl to, jog patys tą pasirenkame. Pagal Pasaulio sveikatos organizaciją, 51 proc. lėtinių ne infekcinių ligų, tai yra ir insultas, infarktas, navikiniai susirgimai, diabetas, priklauso nuo gyvenimo būdo.

- Kaip alkoholis veikia smegenis? Ar tas žmogus, kuris mėgdavo išgerti, senatvėje turės didesnę riziką sirgti įvairiomis ligomis?

- Statistinių skaičių neįvardinsiu. Bet, žinoma, mes, gydytojai, turime tyrimus, pavyzdžiui, funkcinis smegenų magnetinis rezonansas, paprastas smegenų rezonansas. Iš esmės, atliekant šį tyrimą, mėgėjus nemažai išgerti galima iškart pamatyti. Atrofiniai smegenų pokyčiai net vaizdiškai matomi. Be abejo, kalbame apie toksines dozes.

- Mityba – ar yra kokia nors dieta, kuri pagerina smegenų būklę? Ar tiesiog pasirenkime sveiką mitybą ir smegenų būklė bus geresnė?

- Aš rinkčiausi pastarąjį variantą. Gera kardiovaskulinės sistemos ir viso organizmo būklė tikrai pagerina ir smegenų būklę. Ir atvirkščiai. <...> Gliukozė yra greičiausias būdas suteikti smegenims energijos. Bet tai nėra sveikiausias būdas, geriau yra pailsėti. Yra ir terminas, kurį vartoja neuromokslininkai – tai sveikų smegenų dieta. Ji neapsiriboja mityba, tai yra daug komponentų, kurių tarpusavio sąveika lemia, jog jūsų smegenys turės šansą ilgiau būti sveikos. Fizinis aktyvumas, protinis aktyvumas – ne tik protinis darbas, bet ir proto mankšta, šachmatai, matematika. Bet taip pat nustatyta, kad smegenims reikia bendravimo ir ne tik elektroninėje erdvėje. Dar pasirodo, kad reikia savirefleksijos, kadangi informacijos gauname labai daug, o laiko apmąstyti neturime. Miegas, jo higiena, kokybiškas miegas yra itin svarbus. Miego sutrikimai ilgainiui gali padaryti įtaką demencijai.

Smegenys
Foto: Shutterstock

- Yra daugybė žmonių, kurie miega po 5-6 valandas. Ar taip irgi galime sau pakenkti?

- Miego trukmė irgi yra vienas iš komponentų. Kokybiškas miegas prasideda nuo kokybiško poilsio. Negali žmogus iššokęs iš šiuolaikinio gyvenimo traukinio čia pat kristi ir užmigti. Galų gale yra duomenų, kad smegenys miego metu daugiausiai dirba su ta informacija, kuri patenka per paskutines 45 minutes. Miego higiena prasideda nuo to, kaip pasiruoši miegui. Jau nekalbu apie technologijas, kurias žmonės nešasi į lovas ir stimuliuoja smegenis.

- Neretai vyresnio amžiaus žmonės sako, kad nebenori mokytis ir jiems nebereikia naujovių. Ar tikrai vyresniame amžiuje taip sudėtinga priimti ir įsisavinti naujus dalykus? Jei močiutė sako, kad tikrai nebenori mokytis kažko naujo, ką anūkas jai gali pasakyti?

- Fiziologiškai galima teigti, kad bėgant metams pablogėja kraujota, metabolizmas, gal procesai ne taip greitai vyksta. Bet, manau, kad nenorėjimas mokytis yra psichosocialinis reiškinys, kai žmogus nemato reikalo kažką keisti gyvenime. Ir problema čia ne tiek smegenų, kiek socialinė, nes žmogus jaučiasi nereikalingas. Mokymosi procesas reikalauja dėmesio. Jei jo nėra, smegenyse niekas nesikeičia, nes jos nepastebi tos informacijos. Galima sakyti, kad galbūt vyresniame amžiuje yra mažiau energijos sukaupti dėmesį, bet jį galima sužadinti. Pavyzdžiui, parodykite smegenims ką nors naujo. 3 pagrindiniai dalykai, kurie sužadina smegenis: esmė, nauda ir prasmė. Ir mokytojams tą patį galiu pasakyti. Jei vaiko ar senjoro smegenys nežino, kokia prasmė visa tai daryti, kaip tai siejasi su visu tuo, ką darau, kam tai panaudosiu, jos labai nenorės mokytis. Galbūt senjorai, kurie nenori mokytis, neranda to mokslo prasmės.

Foto: Shutterstock

- Nuo ko galima pradėti jau dabar, kad padėtume pamatus savo sveikesnei senatvei?

- Visų pirma – judėjimas. Mūsų protėviai šimtus tūkstančių metų judėjo. Liaukitės naudotis liftais ir statykite automobilį toliau nuo darbo vietos, kad būtų proga pasivaikščioti. Dirbkite sode. Jei jums virš 70 – vaikščiokite. Kasdien po valandą vaikščiojimo, įrodyta, kad veikia kognityvines funkcijas. Antra – duokite darbo smegenims. Tai neturi būti stresą varantis žingsnis, bet kažkas, kas sudomintų smegenis. Trečia – atsakykite sau į klausimą, kokia jūsų gyvenimo prasmė. Jei ją matysite, niekada nepritrūksite motyvacijos kažką keisti.