Pasirodo, net jei erkė ir yra infekuota Laimo ligą sukeliančiomis borelijų bakterijomis, jei elgsitės tinkamai, nebūtinai susirgsite. Labai svarbu erkę kuo greičiau ištraukti, o traukiant – nesuspausti jos pilvo, kuriame būtent tūno pavojingos bakterijos.
Baltijos šalių gyventojams erkių platinamos ligos – Laimo liga ir erkinis encefalitas – ypač aktualios, nes šiame regione ypač didelis paplitimas. Šįkart laidoje – išsamiai apie Laimo ligą.
Šeimos gydytojas V. Morozovas infektologės L. Jančorienės paklausė, ar žmonėms patiems skubėti išsitraukti įsisiurbusią erkę, ar geriau kreiptis į specialistus.
„Kai kuriais atvejais, trukmė, kiek erkė buvo įsisiurbusi, gali nulemti užsikrėtimą. Tai šiuo atveju, jei kalbame apie Laimo ligą, kuo ilgiau erkė siurbia kraują, kuo ilgiau yra prisisiurbusi, tuo yra didesnė Laimo ligos rizika, jei ta erkė yra infekuota. Todėl operatyvus jos pašalinimas vos tik pastebėjus yra tikrai labai racionalus“, – sakė prof. L. Jančorienė.
Gydytojai laidoje pasakoja, kai erkė būna prisisiurbusi, ilgainiui ji, paprastai tariant, atpila, tuo pat metu ir savo pilvo turinį, o būtent ten ir tūno borelijos, kurios sukelia Laimo ligą.
Jei traukiant erkę bus suspaudžiamas jos pilvas, bakterijos gali patekti į žaizdą ir taip sukelti ligą.
Infektologė prieš bandant ištraukti erkę pincetu, pataria pirmiausia gerai nusitaikyti, suimti erkę kuo arčiau žmogaus odos ir traukti į viršų, statmenai odai.
Profesorė L. Jančorienė priduria, kad ne visi įkandimai ir paraudimai gali būti dėl erkių, nemalonūs odos sudirgimai gali atsirasti ir dėl kitų vabzdžių.
„Jeigu tai savaime nepraeina ir žmogus dar mato, kad ant odos išbėrimai keičiasi, dėmė plinta, oda paraudusi, gali būti, kad tai pirmoji Laimo ligos stadija“, – sakė gydytoja.
Vienas pirmųjų Laimos ligos simptomų – migruojanti eritema (raudonė).
Kada visgi reikėtų sunerimti?
Profesorė sako, kad įsisiurbus erkei, reikia laiko, kad pasidaugintų tam tikras sukėlėjo kiekis.
„Vos tik erkei įkandus, Laimo boreliozės būti negali. Jeigu žmogus pastebėjo įkandimą ir jei matė, kad tai erkė ir po to jis toje vietoje jaučia niežulį, paraudimą, patinimą, atsirado guzelis, tai visiškai nereiškia, kad tai yra Laimo liga, tai yra normali reakcija į įkandimą. Tokiu atveju galima patepti specialiais balzamais, kokiais nors raminančiais tepalais, – pataria infektologė.
– Bet jei praėjo savaitė arba daugiau ir žmogus praktiškai pamiršo tą įkandimo vietą ir pastebi, kad atsiranda besiplečiantis paraudimas, kuris dažniausiai būna be niežulio, be skausmo, be kažkokių kitų lydinčių simptomų, tai tikrai gali būti Laimo simptomas - migruojanti eritema, pirmoji Laimo ligos stadija.“
Jei Laimo ligos simptomai akivaizdūs ir žmogus netgi matė erkę, kuri galėjo įkasti ar buvo įsisiurbusi, tyrimas nėra reikalingas. Gydytojas nustato diagnozę ir paskiria gydymą antibiotikais.
„Dėl karantino išpopuliarėjus nuotolinei konsultacijai tikrai užtenka nuotraukos, jos būna pakankamai aiškios ir jei buvo įkandimas, tai tikrai galima diagnozuoti Laimo ligą“, – laidoje akcentuoja šeimos gydytojas V. Morozovas.
Gydytoja prof. L. Jančorienė sako, kad tyrimai reikalingi retesniais atvejais, kai borelijos pažeidžia periferinę nervų sistemą.
„Dažniausiai pažeidžiami pečių juostos raumenys, žmogui ima reikštis tokie, kaip sakome, vasaros radikulitas, staiga atsiranda labai stiprūs skausmai, besileidžiantys į kojas (sunku judėti); ypatingai pabrėžiama, kad tie skausmai labai stiprūs naktį, tada reikėtų pagalvoti apie Laimo ligą, kuri yra pažeidusi periferinę nervų sistemą. Tokiu atveju reikėtų pasinaudoti laboratoriniais tyrimais“, – aiškina infektologė.
Gydytoja sako, kad norint diagnozuoti neuroboreliozę, būtinai turi būti atliekama stuburo punkcija, paimti smegenų skystį ir jį ištirti.
Profesorė sako, neretai pacientai papasakoja, kad jiems buvo įkandusi erkė ir, nors žmonės ir gerai jaučiasi, neatsirado jokių simptomų, savo nuožiūra atlieka tyrimą.
„Mano akimis žiūrint, toks veiksmas visiškai nepateisinamas, nes mes negydome tyrimų, gydome pacientą ir Laimo liga pirmiausiai diagnozuojama kliniškai, kai yra būdingi ligos požymiai ir tada gali antrinti kažkokie laboratoriniai tyrimai, tuomet galime spręsti dėl gydymo taktikos“, – sako profesorė.
Visą pokalbį su šeimos gydytoju V. Morozovu ir Santaros klinikų infektologe prof. L. Jančoriene žiūrėkite laidos įraše.
