Nors vitaminai dažnai atrodo visai nekaltas ir grėsmės nekeliantis preparatas, bet kūne jų ilgalaikis per didelis kiekis gali sukelti ir labai liūdnas pasekmes.

„Kalbėti apie šį konkretų atvejį (mirtį Londone – aut. past.), aišku, dar negalime, nes neaišku, ar ten buvo tik vitaminai, ar buvo kažkas daugiau, kokių nors mikroelementų, kalio, kalcio, magnio, geležies, kurie suleisti į veną didesnėmis dozėmis irgi gali turėti įvairias pasekmes“, – kalbėjo dr. M. Strioga.

Tad kas apskritai yra maisto papildai?

Pasak pašnekovo, oficialiai patvirtintų vitaminų iš viso yra 13 ir jie turi atitikti 3 kriterijus: tai organizmui turi būti būtina medžiaga – organizmas be jos negalėtų išgyventi, taip pat ji reikalinga organizmui labai mažais kiekiais ir jos organizmas pats negamina arba, jei ir gamina, tai nepakankamai. Būtent šie 3 faktoriai apibrėžia vitaminus.

Marius Strioga

Vitaminus galima suskirstyti į tirpius riebaluose ir tirpius vandenyje. Riebaluose tirpūs yra vitaminas A, D, E ir K, o vandenyje tirpūs yra visi B grupės vitaminai ir vitaminas C.

„Perdozuoti vitaminų yra ganėtinai sudėtinga, ypač, jei kalbame apie vandenyje tirpius vitaminus. Kad būtų staigus jų perdozavimas ir kad tai sukeltų staigius sveikatos sutrikimus, tai turėtų būti itin didelės dozės“, – pasakojo gydytojas.

Vitamino C, kaip ir visų tirpių vandenyje vitaminų perteklius, yra išskiriamas iš organizmo lauk. Tačiau, jei pastarojo ilgą laiką vartojama per daug, gali formuotis oksalatiniai akmenys inkstuose.

„Kita situacija yra su riebaluose tirpiais vitaminais – A, D, E ir K. Kadangi jie tirpūs riebaluose, jie kūne yra kaupiami. Vitaminas A ir K yra daugiausiai kaupiami kepenyse, o E ir D yra kurį laiką kaupiami riebaliniame audinyje. Vieni iš pavojingiausių, bet juos taip pat reikėtų vartoti ilgą laiką ir didelėmis dozėmis, tai yra vitaminas A ir D. Ilgalaikis vitamino A vartojimas didelėmis dozėmis ir ypač vaikams gali pažeisti kepenis, jos gali randėti ir viskas gali baigtis kepenų transplantacija“, – kalbėjo dr. M. Strioga.

Asociatyvi nuotr.
Foto: Shutterstock

Vis dėlto, jeigu vitaminai vartojami rekomenduojamomis dozėmis, gydytojas ramina – tikrai nieko blogo neatsitiks.

„Bet vėlgi, klausimas, kiek reikia vartoti papildus. Norint gauti visų vitaminų ir mikroelementų, svarbiausia yra subalansuota mityba. Vegetarams ir veganams anksčiau ar vėliau pritrūks vitamino B12, gali pritrūkti geležies. Jei valgoma pakankamai daržovių, vaisių, mėsos ir žuvies, vitaminų ir kitų medžiagų bus gaunama pakankamai“, – sakė pašnekovas.

Be to, įdomu tai, kad gauti iš natūralių medžiagų, vitaminai bus veiksmingesni nei nusipirkti vaistinėje.

Kodėl? Gydytojas paaiškina: tam, kad vitaminas veiktų, jis šalia turi turėti ir kitų įvairių medžiagų molekulių. Sintetiniuose vitaminuose bus tik konkreti medžiaga, bet visų asistentų, kurie yra natūraliuose šaltiniuose ir padeda įsisavinti vitaminus, nebus.

Vasarą papildomai gerti vitaminų nereikia

Gydytojo teigimu, šiltuoju metų sezonu kada prisireikia vartoti maisto papildus.

Vitaminai ir daržovės
Foto: Shutterstock

„Gegužės-rugsėjo mėnesiais retai kada reikia vartoti vitaminus papildomai. Juos galima vartoti spalio-balandžio mėnesiais. Aišku, yra tam tikri atvejai, kai vitaminus vartoti būtina. Pavyzdžiui, nėsčiosios pirmaisiais mėnesiais būtinai turi vartoti folio rūgštį“, – patarė dr. M. Strioga.

Taip pat kartais maisto papildus pravartu epizodiškai vartoti vyresnio amžiaus žmonėms šaltuoju metų laiku. Dažniausiai tam labiausiai tinkami multivitaminai.

„Kitas dalykas, mūsų geografinėje zonoje gyvenantiems žmonėms labai dažnai trūksta vitamino D. Bet ir šiuo metu jo vartoti nereikia, nes užtenka kasdien 10-15 minučių pabūti saulėje, tik, svarbu, ne pačioje kaitriausioje. Net ir per pridengtą odą, kiek lieka nuoga rankų, veido oda, to pakanka, kad pasigamintume reikiamas vitamino D atsargas“, – sakė gydytojas onkoimunologas.

Šaltuoju sezonu vitamino D tikrai gali trūkti, tačiau prieš pradedant jį vartoti, dr. M. Strioga pataria pasidaryti tyrimą ir tiksliai sužinoti, kokia jo stoka organizme.

„Pavyzdžiui, ar kažkada tyriausi, tai mano organizme šio vitamino buvo net ir šiek tiek per daug. Jei vitamino D per daug, galima prieiti ir iki osteoporozės, jis gali padaryti ir kitą didelę žalą“, – perspėjo pašnekovas.

Foto: Shutterstock

Kai kurios siūlomos medžiagos – ne tik nereikalingos, bet ir pavojingos

Pasak gydytojo, yra sukurta įvairių medžiagų, kuriomis piktnaudžiaujama ir iš jų daromas verslas. Pavyzdžiui, vitaminas B17 – amigdalinas.

„Jis siūlomas žmonėms gydant vėžį, šios medžiagos daug yra persikų, abrikosų kauliukuose, taip pat karčiuosiuose migdoluose, kurie JAV net uždrausti, – perspėjo gydytojas onkoimunologas.

– Amigdalinas tiesiog uždusina audinius, nes neleidžia audiniams panaudoti deguonies. Mitochondrijose užblokuojamas fermentas, galiausiai ląstelės dūsta. Taip, buvo tokia teorija, kad jis kenksmingas tik vėžinėms ląstelėms, tačiau tai nėra tiesa. Bet toks mitas paplitęs tarp onkologinių ligonių ir jie perka B17, nors tai net ne vitaminas, jis neatitinka visų reikalavimų. Dėl jo gali būti net ir mirtinos komplikacijos.“

Todėl taip vadinamo „vitamino“ B17 ne tik neverta pirkti – jį vartodami rizikuojate smarkiai pakenkti savo sveikatai.

Vartojant vitaminus be paskyrimo galima ir skaudžiai prisižaisti

Pasirodo, vitaminai yra susiję vieni su kitais – gydytojas pasakoja, kad, pavyzdžiui, vitaminas C svarbus vitamino E veiklai, o pastarojo veikla svarbi vitaminui A.

„Bet vitaminas C yra svarbus visoms ląstelėms, taip pat ir imuninei sistemai. Daug kartų yra kalbėta, kad imuninė sistema nėra atskira organizmo dalis. Kartais vitaminas C leidžiamas reanimacijoje gulintiems pacientams, kuriems yra sepsis. Duomenys yra prieštaringi, vieni teigia, kad jis tikrai prisideda prie geresnių išeičių, yra duomenų, kad ne, – pasakojo dr. M. Strioga.

– Bet, ką reikėtų žinoti, jei vartojama per daug vitamino C, taip pat kaip ir A, E, jie pradeda skatinti laisvųjų radikalų susidarymą, tai reiškia, gali net skatinti vėžinius susirgimus.“

Tad jei vartosite papildus, bet nesilaikysite sveikos mitybos principų, galiausiai vėl pritrūksite vitaminų.

„Jei suleidote į veną vitaminų – negalvokite, kad jų užteks ilgam. Jei buvo kažkokios priežastys, dėl ko jų trūko, o tu ir toliau jų negausi natūraliais būdais, jų ir vėl pritrūks. Geriausia investuoti į tai, kad būtų pakankama mityba. Viskas, ką atstatysite intraveniniais kokteiliais, bus labai laikina, jei nepakeisite mitybos, – sakė gydytojas.

– Aišku, nekalbu apie įvairias ligas, kai gydytojas pasako, kad būtina vartoti daugiau vitaminų. Bet siūlau gauti vitaminus su maistu, o šaltuoju metų laiku galima trumpam pavartoti multivitaminų.“

Daržovės
Foto: Adobe Stock

Smarkiai pakenkti gali net ir visai nekaltai atrodantis kalis. Jei šios medžiagos per daug – ne tik apkraunami inkstai, bet viskas gali baigtis net ir širdies ritmo sutrikimais. Jei kalio per mažai – tai taip pat gali sukelti širdies ritmo sutrikimus.

„Jei nėra tam tikrų mikroelementų trūkumo ar pertekliaus, o žmogus bando tą koreguoti, gali išbalansuoti visą elektrolitų sistemą. Vieno elemento daugėjant, organizmas kitą mažins. Nežinant kada ir dėl ko vartoti vitaminus tai gali greitai pakenkti“, – perspėjo gydytojas.

Tad, jei kamuoja silpnumas, bloga savijauta, geriausia pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Galbūt tai netgi praneš apie endokrinines ligas.

Ar galime sustiprinti savo imunitetą greitais būdais?

Gydytojas į šį klausimą taip pat atsakė klausimu: „ką reikia daryti, jei nori turėti gražų kūną? Sportuoti ir sveikai maitintis. Bet, jei nori kad taip būtų, į tai reikia investuoti nuolat. Aišku, galima pasigražinti prieš vasarą, o vėliau sudribti. Bet tai irgi nebus į naudą kūnui. Taip pat yra ir su imunine sistema.“

Foto: Shutterstock

Norint turėti normaliai funkcionuojančią imuninę sistemą, į ją reikia investuoti nuolat. Ir stebuklų, pasak gydytojo, čia jokių nėra: svarbu subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, lėtinio streso bei žalingų veiksnių vengimas ir saikingas grūdinimasis. Tai viskas, ką gali padaryti dėl imuninės sistemos.

Fizinis aktyvumas, pabrėžia gydytojas, labai svarbus, o ypač vyresniame amžiuje, nes tai moko organizmą reaguoti į įvairias grėsmes.

„Ten pat yra ir vitaminai – jei bus pilnavertė mityba, bus ir pakankamai vitaminų. Žmonės gyveno ilgą laiką ir be vitaminų, kol jie nebuvo atrasti“, – sakė dr. M. Strioga.

Kaip teigė pašnekovas, vienų imuninė sistema natūraliai stipresnė, o kitų silpnesnė.