„Plaukuotumui įtakos gali turėti labai daug priežasčių. Pagrindinė – žmogaus gymis. Šviesesnio žmogaus plaukuotumas dažniausiai mažesnis, nei tamsaus. Plaukuotumas priklauso ir nuo kilmės. Kai kurių regionų moterys turi labai nedidelį plaukuotumą. Žinoma, plaukuotumas priklauso nuo lyties. Vyrai plaukuotesni negu moterys. Dar plaukuotumui įtakos turi genetika“, – teigė gydytoja M. Petravičiūtė.
Visgi, endokrinologės teigimu, atsiradęs neįprastas plaukuotumas dažną verčia sunerimti, pirma dėl estetinių priežasčių.
„Moterys dažniausiai kreipiasi į endokrinologą būtent dėl atsiradusio vyriško tipo plaukuotumo, kai plaukai pradeda augti ant viršutinės lūpos, smakro srityje“, – sakė gydytoja.
Želia plaukai šiose vietose? Vertėtų apsilankyti pas gydytojus
Vyriškas plaukuotumas, dar kitaip hirsutizmas – padidėjęs moters plaukuotumas tose kūno vietose, kurioms paprastai būdingas ilgųjų plaukų nebuvimas. Gydytojos teigimu, šis plaukuotumas matuojamas pagal keturių balų sistemą, siekiant išsiaiškinti, ar moteris tikrai turėtų sunerimti dėl atsiradusių plaukelių.
„Yra tokia supaprastinta balų sistema: tam tikrose vietose augančių plaukelių gausą vertiname nuo 0 iki 4. Tos vietos yra: viršutinė lūpa, smakro sritis, krūtinės bei spenelių sritis, viršutinė pilvo dalis, apatinė pilvo dalis. Ypač dėmesys atkreipiamas į vidurinę pilvo liniją, taip pat į šlaunis, plaukuotumą vidinėje šlaunų pusėje. Atkreipiamas dėmesys ir į plaukuotumą tarp vidinės peties dalies ir alkūnės – žasto, bei vertinamas plaukuotumas nugaros apatinėje dalyje ir ties sėdmenimis“, – sakė endokrinologė.
Anot M. Petravičiūtės, išaugus juodiems, aiškiai matomiems plaukeliams ten, kur jų anksčiau nebuvo, verta apsilankyti pas gydytojus, kadangi jie gali įspėti apie rimtus sveikatos sutrikimus.
Kas gali sukelti neįprastą plaukuotumą?
„80 proc. hirsutizmo atvejų atsiranda dėl policistinių kiaušidžių sindromo. Policistinis kiaušidžių sindromas susideda iš kelių diagnostinių kriterijų: padidėjusio vyriško hormono kiekio organizme, kiaušidėse susidariusių cistų, ovuliacijos ir mėnesinių sutrikimų. Mėnesinės gali visai išnykti arba būti labai retos. Ovuliacija gali nebevykti, – teigė endokrinologė.
– Atsiradęs navikas taip pat gali būti neįprasto plaukuotumo priežastimi. Navikui gaminant vyrišką hormoną, moterį gali kamuoti aknė, seborėja. Navikas gali sukelti ne tik neįprastą plaukuotumą, moterims gali pasireikšti ir kitas simptomas – vyriškas plikimas. Visgi, taip nutinka labai retai.“
Gydytoja laidoje akcentavo, jog hirsutizmą sukelti gali ir sutrikusi skydliaukės funkcija, dėl kurios taip pat gali slinkti plaukai: „Sutrikusi skydliaukės funkcija – hipotireozė gali nulemti ne tik hirsutizmą, bet ir plaukų slinkimą. Hipotireozės atveju plaukų augimas sulėtėja, plaukų augimo ciklas sutrinka, prasideda plikimas.“
Anot gydytojos, labai retai, bet visgi pasitaiko, kad hirsutizmą sukelia ir endokrininės ligos.
„Padidėjęs augimo hormono kiekis taip pat gali tapti hirsutizmo priežastimi. Jeigu vaiko organizmas gamina per daug augimo hormono, vaikas gali užaugti labai didelis, tačiau kai suaugusio žmogaus organizmas gamina per daug šio hormono, didėja vidaus organai, didėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, – teigė M. Petravičiūtė.
– Kita labai reta priežastis, kurios simptomu gali būti padidėjęs plaukuotumas – kušingo sindromas. Tuomet antinksčiai gamina perteklinį kortizolio, streso hormono, kiekį. Tokį sindromą turintys žmonės atrodo specifiškai. Jiems rizika nutukti didesnė, atsiranda raudonos strijos.“
Įgimta antinksčių hiperplazija yra dar viena plaukuotumo priežastis. Pasak endokrinologės M. Petravičiūtės, tai genetinė liga, kai plaukuotumas gali pasireikšti ankstyvame amžiuje, nuo 20 metų. Tiesa, gydytoja sakė, jog tokių moterų skaičiuojama tik apie 5 proc.
„Žinoma, plaukuotumas priežasties gali ir neturėti. Toks plaukuotumas pasireiškia 5-20 proc. žmonių, jį gydyti sunku, nes nėra tikros priežasties“, – pripažino endokrinologė.
Hirsutizmą galima įveikti lazeriu?
Gydytojos teigimu, kai priežasties, kodėl plaukeliai auga, nėra, vienintelis gydymo būdas yra lazeris, fotoepiliacija arba elektroepiliacija.
„Žinoma, plaukeliai gali ataugti, tai priklauso nuo jų struktūros. Ataugimas priklauso nuo plaukelio biologijos, jeigu plaukas „jautresnis“ – gali greičiau ataugti. Tokiu atveju dažniausiai nėra skiriamas gydymas tabletėmis, siūloma gydyti išoriškai, kadangi tai yra estetinė problema, – teigė endokrinologė.
– Kitais atvejais būtina gydyti pagrindinę ligą, pavyzdžiui, policistinių kiaušidžių sindromą. Gydant svarbu žinoti, ar moteris nori pastoti, ar ne. Nuo to priklauso gydymo būdai. Gali būti skiriamas gydymas kontraceptinėmis tabletėmis. Norint įvertinti tokio gydymo efektyvumą, reikia laukti pusę metų. O tai yra tikrai nemažas laiko tarpas, dėl to galima bandyti plaukelių šalinimą lazeriu, nors iš pradžių tai gali būti neefektyvu.“
Anot gydytojos, siekiant įveikti plaukuotumą, gali padėti ir gyvenimo būdo pakeitimas.
„Mes, endokrinologai, žmones jau erzinam sakydami, kad sveikas gyvenimo būdas gali padėti išvengti ligų, simptomų, tarp jų ir hirsutizmo. Kartais hirsutizmas gali atsirasti nutukus, pavyzdžiui, policistinį kiaušidžių sindromą turinčios moterys linkusios į nutukimą. Dėl to rekomenduojama mažinti svorį. Gydant pirmiausia atkreipiamas dėmesys į gyvenimo būdo keitimą, kadangi sutrikus hormonams ir dar prisidėjus antsvoriui, kūne padidėja insulino kiekis. Insulinas pradeda nebeveikti taip, kaip turėtų. Jis suaktyvina fermentą, kuris paverčia testosteroną aktyviu ir skatina plaukelių augimą, dėl to gali išsivystyti hirsutizmas“, – sakė gydytoja.
