Kaip jau ne kartą anksčiau sakiau, mes linkę iš viso informacijos srauto ištraukti vieną tiesą, kuri mums patinka, ir aplink ją susidėlioti saugių ir palankių sau mitų tvirtovę, nors likusi informacijos dalis griauna tą tvirtovę nuo pamatų. Vienas iš tokių – gerti alkoholį sveika. Esate tikras, kad vartojamas alkoholis gerina Jūsų sveikatą ir yra visiškai nežalingas? Nagi nagi, pasižiūrėkime.
Pirmas mitas – taurieji alkoholiniai gėrimai ilgina gyvenimą, o nuo alkoholio miršta tik geriantys bambalinį alų ir brendį pavadinimu „Brendis“. Jei gurkšnoji taip mano asmeniškai mėgstamą salos viskį ir supranti, kuo jis skiriasi nuo Speisaido gaminių, ankstyva mirtis tau negresia. Iš tikrųjų toks tyrimas buvo atliktas, ir tai yra labai geras ydingai atliktas medicinos mokslo pavyzdys. Seniai įrodyta, kad didesnes pajamas gaunantieji gyvena ilgiau. Bet ne dėl vartojamų gėrimų kainos, o dėl geresnės gyvenimo kokybės: jie įsigyja sporto abonementą, gydosi privačiose klinikose, gali nusipirkti inovatyvių vaistų, mažiau dirba, daugiau ilsisi, kokybiškiau valgo. Alkoholis čia niekuo dėtas.
Antra „patogi“ tiesa – visiems galima saugiai išgerti 3 alkoholio vienetus per dieną. Vienas mano kolega apsidžiaugęs pareiškė, kad tada kasdien gali tris butelius vyno išgerti. Mat tokie jo vienetai – buteliai. Deja. Visų pirma, dozė – tai 10 ml spirito. Arba 0,33 alaus, pusė bokalo vyno, keturiasdešimtinė taurelė stipriojo. Ir trys vienetai sveikiems vyrams bei du vienetai sveikoms žaviosios lyties atstovėms buvo leidžiami tik penkias dienas per savaitę, be teisės sukaupti juos vienai dienai ir išnaudoti vienu kartu kaip močiutės kaupiamojo indėlio pinigus. Ir tik su sąlyga, kad tą dieną turėjote fizinio krūvio. Tad, mielas anoniminis kolega, trys butelius vyno – apie trisdešimt vienetų – reiktų kažkaip išskirstyti bent į dvi savaites.
Trečias „patogus“ teiginys – kasdienis alkoholio vartojimas mažina šansą sutikti senatvėje poną Aloyzą. Taip, viena studija nurodo, kad mažėja Alzheimerio ligos rizika. Pasak jos, alkoholis išplauna toksinus iš smegenų skysčio. Be smegenų, mes dar turime kepenis, širdį, inkstus, o be atminties, – socialinį gyvenimą, šeimą, darbą, svajonių ir siekių. Mūsų galimybės rinktis – aštuoniasdešimties neprisiminti, kur tavo šlepetės, ar penkiasdešimties prisiminti, kaip vaikystėje norėjai būti kosmonautu, bet prisiminti tai gulint reanimacijoje.
„Na, čia jau daktarėlis nusišnekėjo.“ Nes ketvirtas dėsnis teigia: raudonasis vynas turi medžiagų, kurios naudingos širdžiai ir kraujagyslėms! „Keturi viename“: taurusis gėrimas, 2–3 vienetai per dieną, jokios silpnaprotystės ir saugo kraujagysles. Ką į tai, daktarėli? Ogi nieko. Vėl ištraukėme mažą tiesos dalelytę. Pavyzdžiui, ir meduje yra daug naudingų medžiagų, bet jos tampa bevertės dėl kartu gaunamo milžiniško cukraus kiekio. Taip ir su tamsiu, sodriu, aromatingu, svaraus skonio shirazu: jis tikrai turi resveratrolio – būtent šios medžiagos iš vyno teigiamai veikia mūsų kraujotaką. Tik tam, kad gautume bent kiek kliniškai reikšmingą dozę, mes turėtume išgerti apie 70–80... (dėmesio!) litrų raudonojo gėrimo. Ne per gyvenimą, o per dieną. Kuris norit pabandyti taip apsaugoti kraujagysles?
Penktas mitas – Europos kardiologai nurodo, kad kasdienis alkoholio vartojimas sukelia ankstyvos mirties nuo taip jų saugomos kraujotakos sistemos ligų riziką. O štai pamišusio savaitgalinio tūso iki visiško sąmonės praradimo kaip atskiros rizikos nenurodo. Trūksta įrodymų. „Patogi“ išvada – nenori mirti nuo infarkto, liuobk iki palaimingo žviegimo kartą per mėnesį. Sutinku. Visu šimtu procentų. Vėl ištraukėme mums mielą tiesos dalelytę – nemirsime nuo insulto ar infarkto. Nes tiesiog iki tokio amžiaus neišgyvensime: nukrisime nuo stogo, sušalsime pusnyje, paspringsime šokoladuku, paskęsime baloje. Kardiologai statistikos iš tokių tiriamųjų nesurenka: nėra iš ko rinkti.
Šeštas atsikalbinėjimas (pasufleruotas mano rezidentės) – alkoholis pagerina kognityvines funkcijas: lengviau vyksta kūryba, liejasi mintys, prisimenama užsienio kalba, padidėja darbingumas. Visiškai sutinku. Prie to paties galime pridėti ir vartojimą norint nusiraminti, po sunkios darbo dienos, atsipalaidavimo ir rekreacijos tikslais. Ir dar trečią pogrupį galime paminėti – kaip migdomuosius, norint nuslopinti, pabėgti nuo įkyrių minčių. Toliau – dėl drąsos, tada – nuo skausmo, o dar... O jau ir nebesvarbu. Tuomet jau ir agresija atsiranda. Visa tai yra mažiau ar labiau naudingi, nuo dozės priklausomi alkoholio efektai. Bėda ta, kad riba tarp jų tokia maža, jog, atrodo, norėjai nusiraminti, o jau šoki artimiausiame corner pube su nepažįstamu blondinu.
Aš šituo rašinėliu neraginu Jūsų nevartoti alkoholio visiškai (nebent pagaliau prisipažinsite sau, kad esate priklausomi ir kitaip negalite). Ir nemanau, kad MES plačiąja prasme sugebėsime jo atsisakyti. Tiesiog nustokime teisinti savo silpnybes ir priklausomybes nebūtomis gydomosiomis savybėmis. Nė vienas mokslininkas nepasakys, kad alkoholį vertėtų vartoti gydymosi ar prevencijos tikslais. Nė vienas. Išskyrus Vacį Maslionką, kurio vienintelio aš nuoširdžiai atsiprašau už šį tekstą.
Skanaus Jums ragavimo ir saiko visur: ir su informacijos srautu, ir su atsipalaidavimu.
Likite sveiki!
