Dažnai pacientai pas gydytojus atvyksta užleidę ligą ir dažnai tai vyksta su stemplės vėžiu. Kodėl taip įvyksta, ar pacientai nejaučia simptomų ir dėl to nesupranta, kad jie delsia?
Stemplės vėžys, kaip ir daugelis kitų vėžių, kliniškai yra nebylus, sako gydytojas A. Krasauskas.
Pradinėse stadijose vėžys nesukelia specifinių simptomų. Dažnai žmonės vėžio simptomus pastebi tik tada, kai pojūčiai trukdo gyventi. Tokiu atveju pacientams būna nustatoma trečia arba (retai) antra stadijos.
Kaip sako gydytojas, antra, trečia onkologinės ligos stadijos atrandamos retai, dažniausiai atsitiktinai.
„Todėl labai aktualu atkreipti dėmesį į kažkokius organizmo, savijautos pasikeitimus“, – sakė krūtinės chirurgas.
Kalbant apie stemplės vėžį, juo susirgę pacientai krūtinėje pajunta nemalonius pojūčius, ypač ryjant maistą.
„Jau tada reikia kreiptis į gydytojus, kad būtų atliekami tyrimai, šiuo atveju, elementariausias ir informatyviausias yra fibrogastroskopija, kuri taip pat atliekama, kai yra apžiūrimas skrandis, – sakė NVI gydytojas.
– Šiuo atveju žmonės kreipiasi pavėluotai, nes rijimas yra šiek tiek sutrikęs, žmogus galvoja, gal praeis, išgers vaistų, vandens. Ir taip praeina mėnuo, du, trys ir kai jau visiškai maistas nebegali praeiti pro stemplę, netgi trintas, tada jau pacientai kviečią greitąją medicinos pagalbą, gydytojai žiūri, kas atsitiko. Paskui pacientas pasisveria, pamato, kad neteko 20 ar net daugiau kilogramų ir ligos stadija jau 3-4. Tai būna susiję ir su socialinėmis problemomis, ypač vyresnio amžiaus vyrai bijo kreiptis į medikus. Jeigu žmona nepagriebia už pakarpos, neatveda pasitikrinti, tai jis ir sėdės kamputyje, kad jo neliestų.“
Chirurgas sako, kad baimė eiti pas gydytojus yra susijusi ir su savigyda.
„Pradeda vadovautis kaimynų patarimais, taip neva pasigydo, neina tikrintis ir tai pablogina situaciją, nes neaišku, kaip gydoma ir kokia liga yra gydoma. Savalaikis kreipimasis suteikia geresnę galimybę anksčiau nustatyti onkologinį susirgimą, o kuo anksčiau nustatomas onkologinis susirgimas, tuo efektyvesnis jo gydymas ir rezultatai geresni“, – sako A. Krasauskas.
Kaip sakė gydytojas, yra dviejų rūšių stemplės vėžys: plokščiųjų ląstelių ir liaukinis vėžys.
„Plokščiųjų ląstelių vėžys nuo seno yra žinomas kaip rūkorių ir gausiai vartojančių alkoholį vyrų susirgimas. Dažniausiai tokie pacientai yra išsekę ir atvyksta pas mus iš tikrųjų simptomams pasireiškiant“, – pasakojo medikas.
Kaip sakė NVI gydytojas, kalbantis su pacientais, paaiškėja, kad simptomus jie neretai kenčia pusė metų ar net daugiau. Tik jau kai jau jaučiasi labai blogai, patenka į ligoninę.
„Tačiau dabar daugėja kitos formos – liaukinio stemplės vėžio susirgimų, taip pat stemplės ir skrandžio jungties. Ši forma yra mūsų amžiaus rykštė, kadangi jos priežastis yra bloga mityba, t. y. gausus, blogai virškinamo maisto vartojimas ir pasyvumas, t. y. pavalgius gulima, – sako gydytojas.
– Tai skatina apatinės stemplės dirginimą ir tai sukelia šį vėžį. Tik šiuo atveju šiek tiek anksčiau pasireiškia simptomai ir šios rūšies vėžys dažniau operuojamas, dažniau pasitaiko 1-2 stadijos.“
Kaip sakė chirurgas, stemplės operacijų nėra atliekam daug. Lietuvoje stemplės vėžiu suserga apie 150, o iki 20 proc. pacientų gali būti operuojami.
Plaučių vėžio simptomų taip pat galime nejausti. Ar galima atlikti kažkokius tyrimus ir ką reikėtų daryti norint žinoti savo plaučių situaciją?
Gydytojas A. Krasauskas sako, kad labai retai centrinis vėžys, kuris anksti užspaudžia bronchus arba sukelia plaučių uždegimą, pasireiškia simptomais.
„Todėl pagrindinis dalykas kalbant apie plaučių vėžį, yra profilaktinis tikrinimas. Ypatingai atkreipiamas dėmesys į žmonės, kurie priklauso rizikos grupei, tai, be abejonės, daug rūkantys, dirbantys dulkėtoje aplinkoje <...>, dirbantys su chemikalais, todėl sistemingo tikrinimosi metu vėžį galima nustatyti dar pradinėse stadijose“, – sakė NVI gydytojas.
Visą pokalbį žiūrėkite laidos „Delfi diena" įraše.
