Profesorius tikina, kad sakyti, jog įveikėme virusą – per anksti. Jis pabrėžia, kad iki dabar neturime veiksmingų įrankių visuomenės imunitetui sudaryti.
„Kalbėti, kad mes įveikėme gamtą, reikia labai atsargiai. Kai tik pradedame taip kalbėti, iš karto kažkas atsitinka. Aš būčiau atsargesnis ir pacituočiau ministrą Aurelijų Verygą: „Jeigu norime, nusiimkime kaukę, bet turėkime ją kišenėje“, turėkime kišenėje švarią, paruoštą naudojimui kaukę, todėl, kad karantinas yra kompromisas. Kompromisas epidemiologinės situacijos su visuomenės gyvenimo situacija. Ten, kur mes buvome kovo mėnesį, kai iš tiesų buvo realus pavojus koronaviruso išplitimui Lietuvoje, kas vėliau ir pasitvirtino, tada mes mažiau žinojome, nei žinome dabar, todėl buvome ir mažiau pasiruošę, nei esame dabar.
Reikėjo labai griežtų administracinių priemonių, kad situaciją suvaldytume, o tai ir atsitiko, tačiau šiandien mes neturime švęsti pergalės – pergalės nėra. Kalbant apie epidemiologijos dėsningumus, infekcijos šaltinis, viena iš trijų kertinių šakų, jis egzistuoja Lietuvoje. Taip, susirgimų Lietuvoje turime mažiau, bet jų turime, o tai reiškia, kad virusas cirkuliuoja, nors plitimo keliai yra gerokai suvaldyti per karantiną. O mes išmokome dėvėti kaukes, išmokome dezinfekuoti rankas, valdyti srautus, daug išmoko tiek profesionalai medikai, tiek visuomenė. Tie infekcijos plitimo keliai šiandien yra gerokai apriboti, tačiau mes iki dabar neturime veiksmingų įrankių visuomenės imunitetui sudaryti“, – aiškino V. Usonis.
Usonis: grėsmė egzistuoja, pavojus yra
Tiesa, kaip sako profesorius, rūpintis savimi turime kiekvienas, nereikia laukti kažkokių draudimų, įsakymų iš valdžios ar pareigūnų.
„Turime suprasti, kad grėsmė egzistuoja, pavojus yra. Mes nesame saugūs ir turime išmokti panaudoti visą sukauptą patirtį, ką išmokome per tris mėnesius – ir kontrolę, ir dezinfekciją, ir daug kitų dalykų. Juk tai yra mūsų atsakomybė, nes egzistuoja rizikos grupės. Jeigu žmogus priklauso rizikos grupei, tai yra jo sprendimas, ar gali eiti ten, kur yra didesnė galimybė užsikrėsti, ar gali eiti ten, kur yra dideli žmonių susibūrimai, ar gali skristi lėktuvu.
Juk ne pareigūnas turi tai leisti arba neleisti, mes patys turime išmokti tą pamoką, mes turime prisiimti atsakomybę. Jeigu visa tai įvyks, suvaldysime infekciją, bet suvaldysime tik tada, kai pasieksime reikiamą visuomenės imuniteto lygį“, – tikina profesorius.
Nežinome, kas bus rudenį
Paklausus, kas vis tik nugalėjo virusą – visuomenė ar valdžia – laidos pašnekovas tikino, kad priešinti šių sąvokų nereikėtų.
„Aš negalėčiau atskirti valdžios nuo visuomenės. Valdžia yra mūsų rinkta, tai yra mūsų atstovai, nedarykime priešpriešos. Tiesiog yra viruso plitimo dėsningumai. Vasaros sezonas yra tas laikas, ką mes žinome apie kitus virusus, kad jų aktyvumas būna mažesnis, įskaitant koronaviruso šeimos virusus. Galbūt taip yra ir dabar, bet neabejotinai yra ir tai, ką minėjau – svarbu išmokti gyventi tokiomis sąlygomis, kai šalia mūsų yra virusas ir kai bet kuriuo momentu galime užsikrėsti“, – sako profesorius.
Jis pabrėžia, kad dar nežinome, kaip virusas sureaguos į dabartinius pokyčius, taip pat nežinome, kas nutiks rudenį ar žiemos mėnesiais.
„Ateis ruduo, ateis žiema ir mes dar nežinome, kas bus. Dar nepraėjo metai nuo koronaviruso susirgimų pradžios, mes dar nežinome, kaip virusas elgsis rudens ir žiemos mėnesiais. Lyginant su ankstesniais, jis turėtų suaktyvėti, o kiek suaktyvės, dar šiandien nežinome, bet sukaupę patirtį, turime būti pasiruošę, kad jeigu reikės, visi laikysimės nurodytų priemonių dėl saugumo“, – sako profesorius.
Simptomų daugės
Paklausus, ar realu, kad atsiras ir naujų koronaviruso simptomų, profesorius sako, kad tai yra natūralus etapas – kuo daugiau sužinome apie ligą, tuo daugiau atsiranda ir jos formų bei simptomų.
„Gali būti, labai realu. Nieko nuostabaus tame nėra, nes kasdien pasaulyje vis daugiau žmonių perserga šia infekcine liga.
Jeigu pradžioje mes matėme tik dažniausias ligos formas, tai kasdien daugėja sergančiųjų, todėl matome įvairesnes formas. Taip, kaip būna kalbant apie bet kurios kitos ligos pažinimą“, – sako V. Usonis.
„Aš manau, kad tai yra normalaus ligos pažinimo etapas“, – pridūrė profesorius.
