Liga pasireiškia ir vaikams
Kaip laidoje sakė prof. M. Miglinas, pasaulyje arterine hipertenzija serga beveik 2 milijardai žmonių, o Lietuvoje iš suaugusiųjų serga beveik 60 proc. Dauguma žmonių nejaučia padidėjusio kraujo spaudimo.
„Įdomu, kad arterinė hipertenzija vis jaunėja ir vis dažniau pasitaiko paaugliams ar net vaikams. Taip yra dėl to, kad vaikų nutukimas didėja, atsiranda vaikų, sergančių antro tipo diabetu, mažas fizinis aktyvumas lemia padidėjusį kraujospūdį. Arterinė hipertenzija yra labiausiai paplitęs rizikos veiksnys įvairiems susirgimams“, – sakė profesorius.
Pasak profesoriaus, spaudimo aparatas turėtų būti kiekvienuose namuose, nepriklausomai nuo ten gyvenančių žmonių amžiaus. Kaip sakė prof. M. Miglinas, jį matuotis reikia net ir 20-mečiams, taip pat reikėtų nepamiršti spaudimo bent kartą pamatuoti vaikams virš 3 metų.
Vidutinio ar vyresnio amžiaus žmonėms būtina pasimatuoti kraujospūdį bent kartą per metus. Kuo anksčiau bus pastebėta ir pradėta gydyti arterinė hipertenzija, tuo žmogui, pasak gydytojo, bus geriau.
Docentė Sigita Glaveckaitė pasakojo apie Lietuvoje atliktą tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad penktadalis apklaustųjų savo kraujospūdžio nežino, o net 30 proc. nežino, koks jis apskritai turėtų būti. 27 proc. neprisimena kada matavosi kraujospūdį arba matavosi jį labai seniai.
„Siekdami sumažinti savo kraujospūdį lietuviai stengiasi atsisakyti žalingų įpročių, daugiau nei pusė apklaustųjų nerūko, alkoholio vengia trečdalis, tiek pat vengia streso, ketvirtadalis sportuoja, penktadalis riboja druskos vartojimą, o mitybą griežčiau prižiūri tik 12 proc.“, – pasakojo doc. S. Glaveckaitė.
Prof. M. Miglino teigimu, hipertenzija yra civilizacijos liga – gyvename patogiau, mažiau judame, skaniau ir saldžiau valgome, prie to priprantame. Populiacijoje vis daugiau nutukusių, mažiau judrių, sportuojančių žmonių.
„Centrinėje, Rytų Europos šalyse padidėjęs kraujospūdis yra itin paplitęs. 60 proc. yra tik apytikslis skaičius, manau, jų yra daugiau“, – sakė profesorius.
M. Miglinas išvardija pagrindines padidėjusio spaudimo priežastis:
- bloga mityba;
- stresas;
- netinkamas gyvenimo būdas;
- fizinės veiklos stoka.
Pašnekovo teigimu, jei kraujospūdis padidėjęs tik truputį, gydytojai rekomenduoja pirmiausia keisti gyvenseną, sumažinti druskos, alkoholio vartojimą – per savaitę vyrams ne daugiau nei 14 alkoholio vienetų ir ne daugiau kaip 8 vienetus moterims. 8 vienetai atitinka vieną vyno butelį per savaitę. Taip pat svarbu nerūkyti ir kasdien treniruotis bent po 30 minučių vidutinio intensyvumo tempu.
Pasirodo, padidėjęs kraujospūdis vis dažniau pastebimas ir tarp vaikų.
„Kraujospūdis vaikams padidėjęs taip pat dėl žalingų įpročių. Šiuolaikiniai vaikai, palyginus su ankstesniais laikais, žymiai mažiau juda, daug daugiau laiko praleidžia prie kompiuterio, daugelis nesveikai maitinasi – saldūs gėrimai, saldūs jogurtai. Visa tai veda prie nutukimo ir antro tipo diabeto. Tai suaugusiųjų liga, bet vis dažniau ji pastebima vaikams ir paaugliams“, – kalbėjo pašnekovas.
Sukelia įvairių organų pažeidimus
Docentė papasakojo, koks kraujospūdis turėtų būti vertinamas kaip normalus.
„Geriausias kraujo spaudimas yra mažiau nei 120/80 gyvsidabrio stulpelio. Mažiau 130/85 yra normalus. Aukštas normalus – 130/85 iki 139/89, tačiau tai jau signalas žmogui, kad reikia kreiptis į gydytoją, dažniau matuoti spaudimą namuose. Kraujospūdis, kuris yra didesnis nei 140/90 yra liga – artezinė hipertenzija“, – sakė doc. S. Glaveckaitė.
Kai vadinamas viršutinis kraujospūdis labai aukštas, o apatinis normalus, tai liga, gydytojų apibūdinama kaip izoliuota hipertenzija. Doc. S. Glaveckaitė sako, kad tai – ypač pavojinga. Dažnai tokia liga pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms dėl nesveikų kraujagyslių ar aortos vožtuvo ligos. Tokį spaudimą irgi reikia gydyti.
„Jei žmogus jaunesnis nei 65 metai, kraujospūdis turėtų būti ne didesnis nei 130/80. Jei virš 65, tai ne didesnis nei 140/90. Tai labai svarbu atsiminti. Seniau buvo paplitę įvairūs mitai, pavyzdžiui, kad normalus kraujospūdis yra 100 plius žmogaus amžius. Tačiau tai labai klaidinantys teiginiai“, – sakė prof. M. Miglinas.
Padidėjęs kraujo spaudimas yra didžiulis rizikos veiksnys, jis sukelia įvairiausių organų pažeidimus. Kai žmogus ilsisi ar miega, jo kraujo spaudimas būna toks didelis, tarsi dirbtų sunkų darbą. Ilgainiui organai to neatlaiko.
„Arterinė hipertenzija didelis rizikos veiksnys insultui, taip pat miokardo infarktui, inkstų ligoms. Galutinės stadijos inkstų liga yra viena sunkiausių būklių medicinoje. Sukelia ir daug lėtinių ligų. Visos komplikacijos labai grėsmingos. Be to, COVID-19 sunkiausia eiga būna būtent nutukusių, turinčių širdies ligų, padidėjusį kraujospūdį turinčių pacientų“, – sakė profesorius.
Gydytojas perspėja – karantino metu nekontroliuojant kraujo spaudimo, tinkamai nevartojant vaistų pacientų būklė gali pablogėti ir, vasaros pabaigoje ar rudenį, gali atsirasti nauja šių ligų komplikacijų banga.
„Inkfartas ar insultas gali ištikti be jokių perspėjimų. Kartais simptomai būna. Infarkto atveju: spaudžiantis skausmas krūtinėje, plintantis į kairę ranką, kuris jaučiamas nedidelio fizinio krūvio metu. Tai negeras požymis ir į jį reikia atkreipti dėmesį. Insulto atveju žmogui staiga nutirpsta dalis veido, ranka, koja, sutrinka kalba. Nors ir trumpam laikui ir po to atsistato, tai gali būti įspėjimas“, – kalbėjo doc. S. Glaveckaitė.
Prof. M. Miglinas sako, jog padidėjęs kraujospūdis tikrai nėra tik senjorų problema – per didelį kraujospūdį reikia gydyti ir jauname amžiuje. Turint šią ligą 7 kartus didėja rizika susirgti insultu, 4 kartus – širdies ligomis, 2 kartus dažniau gali būti pažeidžiamos kojų kraujagyslės, gali prireikti net kojų amputacijos.
Taip pat dėl padidėjusio kraujospūdžio gali būti pažeidžiami inkstai, vėlesnėse inkstų pažeidimo stadijose gali atsirasti pykinimas, vėmimas, mieguistumas, niežulys, tinimas, mažakraujystė.
Docentė S. Glaveckaitė išvardino simptomus, kurie gali būti susiję su padidėjusiu kraujo spaudimu:
- pakaušio skausmas;
- galvos svaigimas;
- padidėjęs nervingumas;
- miego, regos sutrikimai, matomos muselės prieš akis;
- nepaaiškinamas nuovargis;
- padidėjęs prakaitavimas;
- taip pat gali būti kraujosrūvos akyse, kraujavimas iš nosies, veido raudonis, staiga atsiradęs pusiausvyros sutrikimas.
