Nors neteisingai darant įvairius fizinius pratimus smarkiai padidėja rizika gauti traumą, vis dėlto G. Tankevičius sako, kad sportuojant ne itin dideliu tempu namuose ir be sunkių svorių, traumą gauti būtų tikrai labai sunku.
Padėti gali guminis kamuolys ar speciali pagalvė
G. Tankevičius sako, jog jei esame netaisyklingos laikysenos ir kūnas patiria kokį nors didesnį fizinį krūvį, pavyzdžiui, šokinėjame ant batuto ar išeiname slidinėti, traumų galimybė daug didesnė. Pasak pašnekovo, tokiu atveju traumos ne tik dažnesnės, bet ir neretai sunkesnės.
„Kadangi esu sporto gydytojas, visus tuos nelaimingus atvejus matau savo kabinete, tokius pacientus, kurie padarė įvairių klaidų. Ir jų yra tikrai nemažai. Daugelis mato tik sėkmingą sporto ir fizinio aktyvumo pusę. Ir treneriai, specialistai tą propaguoja. Bet nematome, kai neteisingai atlikdami pratimus žmonės gauna didžiules traumas“, – kalbėjo G. Tankevičius.
Tačiau gydytojas nuramina – pasitiesus sporto kilimėlį namuose ir darant ne pačius sunkiausius pratimus traumų gauti tikrai neturėtumėte. Didžiausia rizika kyla sportuojant ne palaipsniui, iš lėto, tačiau iškart priėmus kokį nors didelį iššūkį ar kilnojant svorius.
Be to, laikysenai ir geresnei nugaros padėčiai dirbant sėdimą darbą gali padėti įvairios subalansavimo pagalvės, guminiai kamuoliai. Tačiau jokiu būdu negalima jų naudoti visą darbo dieną.
„Jei ant kamuolio vietoje kėdės pasėdėtume po 15 minučių kas valandą, kas dvi, bus labai gerai. Jei ant kėdės pasidėsime subalansavimo pagalvėlę ir ant jos pasėdėsime, taip pat bus labai gerai. Tokiu atveju sėdėdami aktyvuotume raumenis. Tas sėdėjimas kartu yra ir tam tikra mankšta, todėl šitos priemonės yra labai geros. Vėlgi, sėdėjimas ant kamuolio ar ant pagalvėlės – nėra raumenų ištempimas“, – kalbėjo gydytojas.
Dėl tos priežasties pasėdėjus vis tiek reikėtų atsistoti, pasirąžyti, giliai įkvėpti ir iškvėpti. Pašnekovas pabrėžia – stebuklingo recepto norint išlaikyti nugarą sveiką, nėra. Kaip ir visam kūnui, taip ir nugarai reikia įvairių pratimų.
Gali skaudėti ir dėl per mažo, ir dėl per didelio aktyvumo
Nugaros skausmo priežasčių – daugybė. Pasak gydytojo G. Tankevičiaus, nugarą gali skaudėti, nes esame neveiklūs, nusilpę mūsų raumenys, o pati nugara neatspari krūviams. Tačiau gali būti ir visiškai atvirkščiai – kaip tik esame labai aktyvūs ir perkrauname nugarą neadekvačiai dideliais krūviais.
„Gali būti ir mišrių priežasčių, kai didžiąją dalį dienos būname pasyvūs, o po to labai smarkiai sportuojame arba tai darome neteisingai, galų gale mažai išmanome apie nugaros funkciją ir fiziologiją. Taip pat įtaką daro ir amžius, ir lytis, ir nelaimingi atsitikimai, sėdėjimas, laikysena bei daugybė kitų priežasčių“, – sakė G. Tankevičius.
Įsivaizduokime žmogų, maždaug 30 metų, kuris dirba sėdimą darbą, nesportuoja bei mažai juda. Vieną dieną jam pradeda skaudėti nugarą. Ar tai – įprasta?
„Taip, šitokia grupė pacientų labai dažna. Problema ta, kad dirbant sėdimą darbą ir netreniruojant raumenų, kurie stabilizuoja juosmenį, neteisingai sėdint, sutrinka visa mechanika, kraujotaka ir nugara pasidaro jautri bet kokioms perkrovoms. Net ir nuo pačio sėdėjimo ji netoleruoja netinkamos padėties ir siunčia signalus“, – kalbėjo laidos pašnekovas.
Kaip sako gydytojas, žmogaus kaklas, nugara ar juosmuo yra labai sudėtingos struktūros, kuriose yra daug įvairių jungčių, raiščių, sąnarinių diskų, kraujagyslių ir t.t. Todėl dar viena galima skausmo priežastis, kai šios vietos būna pažeidžiamos.
Nugarą skaudėti gali ir tiesiog nuo pervargimo, netaisyklingos padėties, laikysenos, nervų spaudimo.
„Pasakyti skausmo priežastį kartais net specialistui sunku. Bet, kai priežastis išaiškinta ir ją galime panaikinti, gydymo rezultatai dažnai būna geri ir greiti“ – sakė G. Tankevičius.
Vis dėlto gydytojas perspėja – universalaus recepto norint išgydyti nugaros skausmą tikrai nėra. Todėl nereikėtų pasitikėti kaimynui padėjusiais pratimais ar draugo pasiūlytais vaistais, kadangi kiekvienas atvejis yra skirtingas. O tokiu elgesiu savo sveikatai galima sukelti ir nemažų problemų.
Čiužinys ir pagalvė taip pat daro įtaką stuburo sveikatai, kadangi daug laiko praleidžiame miegodami. Vis dėlto, pasak gydytojo, šis veiksnys tikrai nėra pats svarbiausiais. Žymiai svarbiau, koks mūsų fizinis aktyvumas, kokia veikla užsiimame, kiek dienos metu darome mankštas, kiek raumenys stiprūs ir elastingi.
