„Daktare, ar aš turiu spaudimą?“ Taip, turite, kraujospūdis mums reikalingas, be jo niekaip. Tik kartais jo turime „per mažai“ arba „per daug“. Būtent „per daug“ ir yra ilgainiui labai pavojingas, nors dažnai pacientų nejaučiamas ir neigiamas kaip ligos simptomas.

„Mano visada aukštas, nuo vaikystės, normalu čia.“ Nenormalu.

Kūdikystėje mes visi – be dantų, su bambos išvarža ir širdies yda. Galima ir toliau be dantų ir skylėmis širdy bei pilve gyventi, bet tai nėra normalu. Kai kraujo spaudimas kyla ilgai ir palengva, mes to nepastebime, ir net sumažinę jį iki normalaus jaučiame šiokį tokį diskomfortą. Todėl pacientai kartais bumba: „Daktaro piliulės man spaudimo ligą įtaisė.“ Ne, neįtaisė, tiesiog be vizito pas daktarą niekas spaudimo nepamatavo, o be tų piliulių Jūs to didesnio spaudimo net nepajausdavote. Bet prie visko priprantama. Jei pripratote prie aukšto, tai priprasite ir prie normalaus.

„Mano amžiuje toks spaudimas geras, nėra ko norėti.“ Taip, vyresnio amžiaus pacientams neskubam skirti daug tablečių, nes ir taip jų gauna nemažai, ir kraujospūdžio normos šiek tiek didesnės, bet ne dvigubai ar trigubai. Siekiame, kad jauniems vienareikšmiškai būtų 120/80 mm Hg st, o senjorams – 130/80, jei silpniau jaučiasi, tai leidžiame 140. Bet tikrai ne 180 ar 200, lyg po 10 mm už kiekvienus nugyventus metus.

„Kokia spaudimo priežastis? Mes gal ne tą gydom, noriu priežastį surasti.“ Dažniausiai surasti vienos apčiuopiamos priežasties neįmanoma, nes jos nėra. Tai – daugelio susiklosčiusių ir susidėjusių sąlygų pasekmė: genetika, gyvensena, dieta, žalingi įpročiai, stresas, svoris, judrumas, amžius, lytis. Tik labai nedidelė dalis, dažniausiai – sunkiai sergantys, kurių kraujo spaudimas niekaip nepasiduoda gydomas kelių rūšių vaistais ir viršija visas normas, turi „išpjaunamą“ priežastį – antinksčio naviką ar siaurą inkstų kraujagyslę. Visų kitų laukia ilgas darbas su savimi – gyvensenos korekcija ir vaistai.

„Bet tai – tik simptominis gydymas.“ Visų pirma, gydome ne simptomus. Gydydami padidėjusį kraujospūdį mes užkertame kelią komplikacijoms. Kokioms? Jei sportuojame ar dirbame – auga raumenys: bėgiojame – kojų raumenys, kapojame malkas – pečių raumenys, pumpuojame dvigubai didesniu spaudimu ir pasipriešinimu kraują – širdies raumenys. Juk įveikti 120 mm Hg ir 200 mm Hg kraujo srovės pasipriešinimą – beveik dvigubai didesnis krūvis (yra skirtumas, ar Jūs kilosite 120, ar 220 kilogramų štangą?).

Ir širdis auga. Bet, skirtingai nuo riestą užpakaliuką ar reljefinį pilvuką formuojančių raumenukų, širdyje neatsiranda naujų kraujagyslių. Atsimenate mokyklinę užduotį apie du vamzdžius ir baseiną? Taip ir šiuo atveju – širdies baseinas didėja, o vamzdžiai lieka tie patys, tik su amžiumi kalkėja ir rūdija. Galiausiai baseinas nebeprisipildo ir mus ištinka infarktas.

Bet dar iki tol pradedame dusti. Kodėl? Nes be raumens širdis turi ir keturis vožtuvus, kurie neauga kartu su širdies raumenimis. Taigi augant raumenims angos didėja, o sklendės lieka tokios pačios. Ir galiausiai pradedama pumpuoti tą patį kraują po kelis kartus. Ir jeigu gyvenimą su padidėjusiu kraujo spaudimu galima prilyginti važinėjimui mašina vien pirmu bėgiu (po kiemą pasisukiosite, bet iš sostinės iki jūros jau nelabai nuvažiuosite), tai šioje situacijoje mašinai dar ir variklio tarpines pramuša.

Dar vienas taikinys – kraujagyslės. Kiekviena pulso banga jas šiek tiek „patranko“. Ta banga yra viršutinio ir apatinio skaičių skirtumas: esant normaliam spaudimui (120 ir 80 mm Hg st) – 120–80=40. Kai spaudimas pasiekia 220 ir 120, banga išauga 2,5 karto – iki 100. Tas pats, kaip su plaktuku daužyti per vandentiekio vamzdžius. Ir net jei tai – inovatyvus apsauginėmis medžiagomis padengtas vamzdis, nuo tokio trankymo įtrūksta ir pradeda rūdyti bei kalkėti. O jei tas vamzdis jau pakankamai matęs, tai rūdys ir kalkės atitrūksta, nukeliauja iki brangios buitinės technikos ir ją sugadina. O žmogus – ne indaplovė, pagal garantiją nepakeisi.

Ir jau seniai niekas nebeskiria vaistų, veikiančių tik simptomus. Visi parinkti vaistai padidėjusiam kraujo spaudimui gydyti apsaugo nuo insulto, infarkto, stabdo širdies didėjimą ir, svarbiausia, įrodyta, kad pailgina sergančiųjų gyvenimą.

Druska
Foto: Pixabay

„Aš pabandysiu su dieta, nenoriu chemijos.“ Šaunu. Tik reikia ne bandyti, o keistis. Dieta, fizinis krūvis, mažiau druskos, normalus svoris, miegas, nerūkymas – štai tas minimumas, kurį mes net ne galime, o turime koreguoti, nesvarbu, vartojame vaistus ar ne. Tabletė – ne indulgencijos lapelis, leidžiantis ir toliau valgyti pusfabrikačius, rūkyti po du pakelius, o dienas ir naktis praleisti prie kompiuterio. Bet ir be tabletės pastangoms duodame viso labo 3 mėnesius. Nes net 10 mm Hg padidėjęs kraujospūdis, paliktas be korekcijos metams, didina šansus gauti insultą ir infarktą.

  1. Atsisakome druskos – minus 5 nuo viršutinio spaudimo.
  2. Minus 5 kilogramai – dar minus 5.
  3. 45 minutės fizinio aktyvumo 3–4 kartus per savaitę ar 2–3 kartais daugiau, nei jau yra, – dar minus 5.
  4. Nerūkykite (visiškai) – dar minus 5.

4 paprasti žingsniai, ir Jūs nuo rizikingo ir gydytino 145 mm Hg jau turite beveik idealų – 125.

Pasistenkime. Dėl savęs, dėl artimųjų, paneikime statistiką, kad Lietuvoje tinkamai kraujospūdžiu rūpinasi mažiau nei 10 procentų gyventojų. Ir būkime sąžiningi sau: jei nesugebame jo kontroliuoti, kreipkimės pagalbos.

Geros Jums erdvės ir aplinkos, kad niekas nespaustų!