Laidoje pasiteiravus, ar per dešimtmečius kraujo tyrimai pasikeitė, pašnekovė pabrėžė, kad šie tyrimai ženkliai pakito, nes dabar viskas daroma daug moderniau, o didžioji dalis procesų yra automatizuoti.

„Tikrai pasikeitė ženkliai. Galima sakyti, kad net neatpažįstamai pasikeitė. Džiugina tas faktas, kad laboratorinės medicinos mokslas yra viena iš sparčiausiai besivystančių medicinos sričių. Šioje srityje yra labai daug naujovių, daug naudojame pažangiausios aparatūros, metodai vis tobulėja.

Be to, pavyzdžiui, mūsų NVI laboratorinių tyrimų skyriuje visas darbas yra pilnai automatizuotas. Kadangi labai svarbu yra tyrimo kokybė ir rezultatas, nuo to priklauso gydytojo darbas, gydymas ir diagnostika“, – sako E.Žolobovska.

Gali padėti atpažinti koronavirusą

Nors apie koronavirusą vis dar daug ko nežinome, tačau pašnekovė tikino, kad kraujo tyrimai gali padėti nustatyti ir koronavirusą.

Net ir naujausioje situacijoje, kai atliekami tyrimai dėl koronaviruso, irgi labai daug literatūroje atsirado informacijos, kad su šiais tyrimais, kur atliekami ir pas mus, galima diagnostiką patobulinti, spręsti apie šios ligos eigą, net ir toje baisioje situacijoje, užsikrėtus koronavirusu.
E.Žolobovska

„Iš tyrimų galima pamatyti labai daug ką, ligų sąrašas plečiasi, nes atliekami imunohematologiniai tyrimai, biocheminiai tyrimai, kraujo krešėjimo tyrimai. Čia yra atskirų medicinos sričių tyrimai, priklausomai nuo kai kurių rodiklių galime daryti apibendrinimus, spręsti diagnozę apie kažkokias patologijas, organizmo pakitimus. Net ir naujausioje situacijoje, kai atliekami tyrimai dėl koronaviruso, irgi labai daug literatūroje atsirado informacijos, kad su šiais tyrimais, kur atliekami ir pas mus, galima diagnostiką patobulinti, spręsti apie šios ligos eigą, net ir toje baisioje situacijoje, užsikrėtus koronavirusu“, – sako specialistė.

Anot jos, ateityje vis daugiau ligų sužinosime vien iš kraujo lašo. Taip pat kraujo tyrimai gali padėti atrasti naujas sąsajas medicinoje, padeda nustatyti ligų diagnostiką.

„Kalbant apie koronavirusą, yra dar daug nežinomųjų, bet jau šiandien mokslininkai labai daug dirba šioje srityje ir jau netgi iš tokių, galima sakyti, rutininių tyrimų tiesiog leidžia daryti apibendrinimus ir padėti daryti išvadas gydyme, žmonių sveikime“, – tikina pašnekovė.

„Dabartinė situacija tai ir įrodo, kad tikrai mes galime sužinoti tik daugiau ir daugiau, informacijos niekada, matyt, neišsemsime, kadangi mokslas ir dirba toje srityje tam, kad vis atrastume naujų sąsajų ir naujų ligų diagnostikos.“

Kraujo tyrimas padeda nustatyti vėžį

Paklausus, ar kraujo tyrimai gali padėti nustatyti vėžį, specialistė tai tik patvirtino.

„Tikrai gali. Labai dažnai būna, kad ankstyvos stadijos, kai nėra simptomų, kai kurie rodikliai gali parodyti ir pacientas gali susirūpinti dėl tolimesnio ištyrimo. Laboratoriniai tyrimai yra labai svarbūs, kadangi pradinėse stadijose galima padėti žmogui labai anksti nustatyti diagnozę“, – sako ji.

Vienas tyrimas, vienas žymuo neduoda pakankamai informacijos, mes žinome, kad piktybinės ląstelės gamina tam tikrą baltymo kiekį, Paprastais metodais galima net neaptikti to baltymo, bet kai yra piktybinis procesas, tada to baltymo koncentracija yra didesnė.
E.Žolobovska

Tiesa, kaip pastebi medikė, nereikia tikėtis, kad vos vienas tyrimas padės nustatyti tikslią diagnozę.

„Vienas tyrimas, vienas žymuo neduoda pakankamai informacijos, mes žinome, kad piktybinės ląstelės gamina tam tikrą baltymo kiekį, Paprastais metodais galima net neaptikti to baltymo, bet kai yra piktybinis procesas, tada to baltymo koncentracija yra didesnė“, – tikina pašnekovė.

E.Žolobovska taip pat pabrėžia, jog kraujo tyrimai gali padėti nustatyti ir labai sudėtingas ligas, pavyzdžiui, leukemiją.

„Iš mažo kraujo lašelio galima atlikti bendrą hematologinį tyrimą. Jis parodo bendrą būklę dėl eritrocitų, trombocitų ir daug kitų rodiklių tūrio, normos arba nenormos ribose. Šie tyrimai labai daug pasako ir apie kraujo ligas, nustatomos hematologinės ligos, kaip limfona, leukemija, tik, kaip jau sakiau, tas tyrimas reikalauja tolimesnių konsultacijų su gydytoju, ir, greičiausia, dar papildomos diagnostikos“, – sako specialistė.

Prieš tyrimą – jokio alkoholio ar rūkymo

Tiesa, daugelis nežino, kad prieš atliekant kraujo tyrimą svarbu ypatingai nekeisti savo gyvenimo būdo – nebadauti ir pernelyg nekankinti savęs sunkia fizine veikla. Anot medikės, labai svarbu mityba ir alkoholio bei rūkymo atsisakymas, nes tai gali gerokai pakeisti tyrimo rezultatus ir kraują.

Pacientas turėtų gyventi savo įprastą gyvenimo būdą ir nesistengti laikytis kažkokios dietos prieš aliekant tyrimus, netaikyti kažkokios intervencinės terapijos, geriau būtų nedirbti intensyvaus darbo ir nesportuoti.
E.Žolobovska

„Tikrai gali pakeisti iki 50 proc. kraujo sudėties mūsų mityba ir gyvenimo būdas. Tikrai labai svarbu, kad žmogus negertų sulčių, negertų kavos, nerūkytų ir negertų alkoholio, nes rūkymas ir alkoholis keičia rezultatus. Taip pat svarbu nebadauti, nes įsijungia kiti mechanizmai.

Pacientas turėtų gyventi savo įprastą gyvenimo būdą ir nesistengti laikytis kažkokios dietos prieš aliekant tyrimus, netaikyti kažkokios intervencinės terapijos, geriau būtų nedirbti intensyvaus darbo ir nesportuoti, nes tokie dalykai keičia kraujo fermentų sudėtį, keičiasi elektrolitų sudėtis“, – kalbėjo pašnekovė.