Ar dėl Covid-19 prarandame budrumą kitoms mirtinoms lėtinėms ligoms? Apie tai laidoje „Sveikatos receptas“ pasakojo Lietuvos širdies asociacijos Kauno skyriaus pirmininkas prof. Raimondas Kubilius.
Tikėtina, kad nuo infarktų šiuo metu žmonės miršta namuose
Kaip pasakojo gydytojas, Europos kardiologų draugijos taip pat išsakė savo susirūpinimą ir atkreipė dėmesį, kad netgi senbuvėse Europos sąjungos šalyse dramatiškai sumažėjo gyventojų, patyrusių ūminį miokardo infarktą.
„Kyla klausimas, kur tie pacientai dingo, jei mirtys nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra vyraujančios. Kardiologai pastebi, kad pacientai, patiriantys skausmą krūtinėje, neretai bijo kviesti greitąją pagalbą ir vykti į ligonines, nes šiuo metu jos laikomos nesaugiomis dėl COVID-19. Taip pat neretai ir greitosios medicinos pagalbos atvykimas, ir paslaugų teikimas dėl pandemijos yra apsunkintas“, – sakė profesorius.
Todėl manoma, kad pagrindinė tokios statistikos priežastis yra ta, jog šiuo metu, vietoje to, kad kreiptųsi į gydytoją, pacientas kenčia. Vis dėlto pajutus pirmuosius skausmo krūtinėje simptomus, pasak gydytojo, jokiu būdu negalima atidėlioti, reikia kviesti greitąją pagalbą ir vykti į ligoninę.
Profesorius patikina – kaip ir seniau, taip ir šiuo metu pacientams yra teikiama skubi pagalba, o medikai stengiasi, kad ji būtų suteikiama kuo saugiau.
Pasak prof. R. Kubiliaus, medikai neatmeta prielaidos, kad šiuo metu daug pacientų patiria ūmias būkles, o daugelis jų miršta namuose arba jiems suteikiama pavėluota pagalba, kai pacientui padėti jau nebegalima.
Mirtys dėl širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje sudaro pusę visų registruotų mirčių. Ar situacija gali dar labiau pablogėti?
„Šiuo laikotarpiu pacientai, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis turėtų skirti dar didesnį dėmesį sau. Vaistai turėtų būti vartojami reguliariai, jų reikia turėti užtektinai. Šeimos nariai turėtų pasirūpinti, kad sergantysis visada turėtų vaistų“, – laidoje kalbėjo pašnekovas.
Jau žinoma, kad COVID-19 itin paveikia pacientus, turinčius širdies ligų. Sergant širdies ar kraujagyslių ligomis (ŠKL) pacientas tampa labiau pažeidžiamas arba susidaro tam tikri audinių vartai, kur virusas gali prasiskverbti į organizmą, pažeisti plaučius, širdies raumenį ir sukelti didžiąsias komplikacijas – ūminį kvėpavimo nepakankamumą, širdies raumens nepakankamumą.
Kartais, kad COVID-19 infekcijos eiga dar labiau pasunkėtų, užtenka ir įvairių rizikos veiksnių – pavyzdžiui, rūkymo, padidėjusio kraujospūdžio ar per didelio cholesterolio.
Pasak R. Kubiliaus, pacientas, sergantis ŠKL, turi 15 kartų didesnę tikimybę patirti didesnes ar mirtinas komplikacijas. Tikėtina, kad plaučių audinys, širdies raumens pažeidimas būna lemiamas veiksnys, dėl kurio pacientas miršta.
Svarbi kiekviena minutė
Kaip turėtų elgtis žmogus per šią pandemiją, kad turima lėtinė liga nepaūmėtų?
„Taip pat, kaip ir įprastu metu. Pirmiausia rekomenduojame, kad pacientai, kurie turi ŠKL ar padidintą kraujospūdį, jį pasimatuotų kasdien, tai labai paprasta. Antra, reikia susikurti savo fizinio aktyvumo planą ir mankštintis 30-40 minučių per dieną. Nors karantino metu sunku išeiti į lauką, bet tai galima padaryti ir namuose. Taip pat svarbu sveikai maitintis. Trečia, labai svarbu yra reguliarus vaistų vartojimas“, – svarbiausius dalykus priminė gydytojas.
O jei pacientui atsiranda iki tol nebuvę, netipiški simptomai, smarkus skausmas krūtinėje, reikia skambinti į greitąją pagalbą.
„Tie pacientai, kurie jau gydomi nuo ŠKL, žino, koks skausmas rodo, kad būtina kreiptis į medikus. Taip pat tą reikia padaryti pajautus, kad sutriko širdies ritmas. Šių būklių negalima atidėti“, –perspėjo prof. R. Kubilius.
Būtina atkreipti dėmesį, kad visi vyresni nei 65 metų pacientai turi daugybę ir kitų gretutinių ligų. Jų pandemijos metu irgi negalima pamiršti.
„Vyrai, virš 40 metų, moterys virš 50 jau yra priskiriami sirgti ar patirti pirmąjį širdies priepuolį. Tai amžiaus kategorijai turėtume skirti didžiausią dėmesį. Jei tai kategorijai skausmas atsirado pirmą kartą gyvenime, ypač, jei skausmas yra labai stiprus, plintantis į kairę ranką, deginantis, plintantis į apatinį žandikaulį, medikai jau nutuokia, kad tai gali būti miokardo infarktas“, – sakė profesorius.
Be to, gydytojas primena – patyrus infarktą svarbi yra kiekviena minutė.
„Ir tikrai nereikia savęs varžyti, galvoti, kad kitiems pacientams pagalba yra būtinesnė. Tokiais atvejais būtina skambinti greitajai pagalbai. Auksinės minutės – tai išgelbėtas širdies raumuo. Blogiausiu atveju, jei infarkto nebus ir tą įvertins medicinos darbuotojai, bent jau nurimsime ir šeimoje bus mažiau nerimo“, – kalbėjo pašnekovas.
Gydytojas pabrėžia – kartais pacientams atvykus po paros, jiems padėti jau nebepavyksta.
Taip pat kaip ir vaistai, itin svarbu yra ir sveika mityba bei tinkama gyvensena.
„Galbūt šiuo laikotarpiu pacientams yra puiki galimybė atsisakyti rūkymo. Sveika gyvensena, didesnis fizinis aktyvumas yra lygiai tokie pat kaip vaistai, kuriuos reikia kasdien vartoti. Reikia kasdien būti fiziškai aktyviems, susilaikyti nuo perteklinio druskos kiekio, atsisakyti riebaus maisto, maistą paįvairinti vaisiais ir daržovėmis“, – sakė R. Kubilius.
Rezultato iškart nepajusite, bet ateityje tai gali lemti net 90 proc. jūsų savijautos, tikina gydytojas.
„Neretai pacientai tikisi stebuklingo vaisto, bet jo, deja, nėra. Reikia grįžti į pačią pradžią – keisti įpročius, o tai bus indėlis į širdies sveikatą ir didesnį atsparumą COVID-19“, – kalbėjo profesorius.
Kaip anksčiau „Delfi“ yra sakęs prof. R. Kubilius, prieš įvykstant infarktui galima pajausti tam tikrus simptomus.
Susirūpinti reikėtų, jei:
- nedidelio fizinio krūvio metu, pavyzdžiui, lipant laiptais reikia sustoti dėl atsiradusio nedidelio maudimo, dusulio, dilgčiojimo už krūtinės ląstos;
- jaučiate diskomfortą krūtinėje;
- jūsų kraujospūdis ir cholesterolis padidėjęs, rūkote.
Kaip sakė kardiologas, dažniausiai, kai pacientas atvyksta patyręs ūminį miokardo infarktą, jo požymiai yra nesunkiai atpažįstami. Žmogus skundžiasi, kad pirmą kartą atsirado didžiulis skausmas už krūtinės ląstos. Tačiau kartais ūminis miokardo infarktas pasireiškia ir nelabai jam būdingais požymiais. Neretai pacientas numoja ranka į naujai atsiradusį kairės rankos dilgčiojimą, skausmo plitimą į žandikaulį, kartais dėl to net nesikreipia pas gydytoją arba kreipiasi pavėluotai. Labai retais atvejais pasireiškia pablogėjusiu virškinimu, pykinimu, vėmimu. Tada žmogus gydosi pats iki tol, kol yra priverstas kviesti greitąją pagalbą. Praėjus kelioms paroms gydytojai padėti gali labai nedaug arba išvis niekuo.
