Nerimo aplinka paskatino ir ligas

Kaip pasakoja dr. Jokūbas Fišas, prasidėjus koronaviruso epidemijai, neilgai trukus gydytojai pastebėjo įvairių lėtinių ligų paūmėjimą.

„Iš pradžių, kai tik prasidėjo epidemija, buvo tyla, visi išsigando, klausėsi savo kūno ženklų, buvo nedidelis nerimas, baimė, laukimas. O po to staiga paūmėjo visos lėtinės ligos, kurios šiaip jau nekelia didelio susirūpinimo žmonėms, nes jie jas žino, moka tvarkytis, iškęsti. Bet, kai atsirado tas suvokimas, kad yra kažkokia negera aplinka, tos visos ligos tapo labai gąsdinančios“, – kalbėjo pašnekovas.

Tada, pasak gydytojo, į gydytojus kreipėsi ligoniai su pačiais įvairiausiais skundais.

Jokūbas Fišas

„Staiga pablogėjo kūno būklė, atsirado nugaros skausmai, kurie šiaip buvo prigesę. Atsirado įvairūs svaigimai, neramumo jausmas. Staiga viskas sustiprėjo ir sukėlė nerimą, nes nerimo aplinka paskatino juos išryškėti“, – sakė neurologas.

Taip pat gydytojas pastebi, kad atsirado ir įvairių smulkių kraujotakos sutrikimų. Negana to, pablogėjo ar net iškilo užslėptos neurologinės ligos.

Pasak dr. J. Fišo, visiems šiems susirgimams yra aiški priežastis – tai nerami aplinka. Gydytojas pasakoja, kad šiuo metu medikai stengiasi patarti nuotoliniu būdu, bet kai kuriais atvejais tenka susitikti ir gyvai.

„Lėtinis stresas sukelia ligų paūmėjimus. Senas posakis, kad visos ligos priklauso nuo nervų. Kai aplinka yra rami, komfortiška aplinka, visos ligos išnyksta ar tampa nejuntamomis ir nesvarbiomis. Kai pasireiškia stresas, viskas paūmėja dvigubai“, – kalbėjo pašnekovas.

Kai šiuo metu dauguma žmonių skundžiasi, kad ilgalaikis buvimas namuose kelia papildomą stresą, gydytojas drąsiai atsako – buvimas namuose nėra stresas.

„Tai saugi priemonė, kuri leidžia klausyti muzikos, bendrauti, žiūrėti filmus, praplėsti savo mokslinį akiratį. Žinoma, jei yra normalios materialinės sąlygos. Todėl nereikia varyti Dievo į medį. Juk visada svajojome neiti į darbą, o pabūti namuose“, – sakė dr. J. Fišas.

Be to, dauguma namuose turime sąlygas fiziniam aktyvumui. O tai yra labai svarbi priemonė kovai prieš nerimą.

Daugybė būdų kovoti su nerimu

„Karantinas ar izoliacija, sakyčiau, netgi yra teigiamas dalykas. Aš pats svajojau neiti į darbą ir pasėdėti namuose, klausyti savo muzikos, paskaityti knygas, kurių yra didžiulė eilė susidariusi neperskaitytų. O šiandien galima sakyti, kad matome šviesą tunelio gale, procesas eina į pabaigą, pasaulis pradeda tvarkytis su problema“, – kalbėjo pašnekovas.

Gydytojas juokauja – kas žino, ar tik po karantino neprisiminsime šio laiko su nostalgija ir mintimis, jog vėl norėtume pabūti namuose ir niekur neiti.

„Žinoma, žiniasklaidos žinutės gąsdina. Tačiau reikia priimti, kad žmogus yra mirtingas ir visų mūsų gyvenimas yra baigtinis“, – sakė dr. J. Fišas.

Taip pat pašnekovas pastebi, kad padaugėjo ir nerimo sutrikimų, nusiskundimų bloga psichologine savijauta.

„Su nerimu reikia kovoti. Visų pirma, fiziniu aktyvumu, savo buvimo namuose optimaliu sutvarkymu, meditacija, galbūt malda. Kai kuriais atvejais reikia medikamentinės pagalbos. Jau geriau išgerti vaistų nei savo organizmui leisti įsivaryti rimtą ligą“, – patarė gydytojas.

Rizikos grupėje esantys žmonės – senjorai ir turintys lėtinių ligų – savo sveikata ir emocine būkle turėtų rūpintis dvigubai.

„Jiems reikėtų pasistengti sudaryti sau komfortišką aplinką. Pirmas kelias, tai nusiteikimo ir įvairių technikų naudojimas, antras kelias yra apsauga. Pasaulinė praktika rodo, kad izoliacija padeda išvengti daugybės užsikrėtimų. Trečia – imuniteto stiprinimas, tuo turėtų užsiimti visi žmonės. Yra tokių nuomonių, kad to nelabai padarysi, bet natūraliomis priemonėmis galima pabandyti, taip pat ir psichologiškai save stiprinti“, – kalbėjo dr. J. Fišas.

Neurologas pataria – negalvokite, kad jus ištiks kažkas blogo, mąstykite tik pozityviai ir nusiteikite, kad viskas bus gerai.

Profesorius priminė, kad turintiems širdies ir kraujagyslių ligų itin svarbu kasdien matuoti kraujospūdį, sekti širdies ritmą, stebėti savo sveikatą, ar nejaučiami regos sutrikimai, galūnių nusilpimas, galvos svaigimas. Jei kažkas pakinta, reikia kreiptis į gydytojus.

Tačiau baimė, įtampa ir nerimas žmonėms pridaro daugiau žalos nei pati liga. Todėl sveikatą reikia stebėti objektyviai.

„Be to, dabar pats laikas pagaliau mesti rūkyti. Taip pat puikus metas pradėti medituoti, mokytis atsipalaiduoti. Yra daug rūšių ir patarimų internete. Trečia, tai geras laikas išmokti užsiimti fiziniu aktyvumu uždaroje patalpoje“, – sakė neurologas.

Visą laidą „Sveikatos receptas“ galite žiūrėti čia.