Į Lietuvą įsibrovęs COVID-19 virusas anksti smogė į vieną jautriausių vietų, nuo kurios tiesiogiai priklauso galimybės adekvačiai atsakyti į ligos protrūkius visuomenėje.

Įvairiose šalies ligoninėse kelioms savaitėms eliminuojami ištisi skyriai, į karantiną siunčiami dešimtys gydytojų.

G. Vanago nuomone, gydymo įstaigas galimais ligos židiniais pavertė ir Vyriausybės strategija tokias apsaugos priemones kaip respiratoriai suteikti tik tiesiogiai su įtariamais koronaviruso nešiotojais dirbantiems medikams, taip pat nepakankamas jų testavimas.

Farmakoekonomikos institutui dabar vadovaujantis buvęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius pasirinktą kelią laiko klaidingu.

„Klaida turbūt buvo ta, kad medikų sveikatos saugojimas nebuvo prioritetas nuo pat pradžių, nebuvo laikoma, kad visi medikai rizikuoja užsikrėsti ir platinti ligą.

Foto: DELFI

Nesvarbu, kad gydytojas yra ne iš infekcinių ligų ar priėmimo skyrių, jis taip pat gali užsikrėsti ir taip perduoti ligą kitiems medikams. Tokiu būdu taupydami apsaugos priemones, kurių galbūt ir trūko, sukėlėme riziką“, – teigė G. Vanagas.

Jis svarstė, jog sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos vadovaujamas Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras nesuvokė viso COVID-19 pavojaus, kol situacija Europoje nepradėjo žaibiškai krypti į blogąją pusę.

„Klausimas, kokie buvo specialistų patarimai ministrui ir kokie iš to sekė sprendimai. Reikia nepamiršti, kad ši pandemija neturi analogų, galbūt todėl pradžioje nebuvo įvertinta kaip didelė grėsmė Lietuvai. Mat nei SARS, nei MERS epidemijos Lietuvos nepasiekė, nors tai buvo vienodai grėsmingos ligos kaip ir šitas virusas“, – kalbėjo mokslininkas.

2002-2003 metais SARS koronaviruso proveržis iš Kinijos išplito po 17 šalių. Užsikrėtė per 8 tūkst. žmonių, daugiausiai Azijoje, o mirtingumas siekė 11 proc. Nuo 2004-ųjų naujų ligos atvejų nebenustatoma.

MERS kirto 2012 metais Saudo Arabijoje, iš kurios pasklido po Artimuosius Rytus. Iki šiol susirgo 2,5 tūkst. žmonių, mirė daugiau nei trečdalis.

Pernai Kinijoje pasirodęs COVID-19 per keturis mėnesius jau susargdino 50 kartų daugiau pasaulio gyventojų nei pastarieji du koronavirusai kartu sudėjus – patvirtintų atvejų skaičius ketvirtadienį perkopė pusės milijono žymą.

„Negalima sakyti, kad COVID-19 užkrečiamumas didesnis, tačiau aplinkybės lėmė, kad viruso plitimas į kitus regionus nebuvo laiku sustabdytas.

Galime prisiminti, kad SARS taip pat prasidėjo Kinijoje, tai – giminingi virusai. COVID-19 atveju, jo pasirodymo laikas buvo pats nepalankiausias: per kinų Naujuosius metus. Didelė žmonių migracija šventiniu periodu lėmė greitą plitimą visoje Kinijoje.

Be to, per 20 metų turizmo apimtys Kinijoje išaugo maždaug dešimt kartų. Dėl šių priežasčių liga nebuvo laiku lokalizuota, kaip ir SARS atveju, Kinija ilgai slėpė informaciją“, – samprotavo G. Vanagas.

Foto: DELFI


Jo teigimu, tos pačios Kinijos ir kitų šalių epidemiologiniai pavyzdžiai leidžia prognozuoti, kad Lietuvoje visu smarkumu koronavirusas turėtų pasireikšti balandį.

„Paprastai reikia mėnesio, kad liga pasiektų piką. Mes, galima sakyti, jau savaitę lipame į tą kalną, sparčiai augant naujų atvejų skaičiui. Todėl galima manyti, kad pikas bus po trijų ar keturių savaičių. Kas toliau? Jeigu žiūrėsime į Kiniją, ankstesnes panašias infekcijas, atoslūgis ateina per du tris mėnesius“, – skaičiavo G. Vanagas.

Farmakoekonomikos instituto direktoriaus žodžiais, valdyti viruso plitimą galima dviem būdais.

„Viena priemonė – visuotinis karantinas, taip ribojant kontaktus ir mažinant galimybę perduoti ligą. Kita – visų galimų užkrato nešiotojų testavimas ir izoliavimas. Jeigu abi priemonės būtų vienodai efektyviai taikomos, manau, epidemiją pavyktų suvaldyti“, – pabrėžė mokslų daktaras.

Jo siūlymas – didinti testavimo mastą, mat griežtesnės karantino priemonės Lietuvoje gali būti sunkiai įgyvendinamos.

„Kinija – labiau totalitarinė valstybė, ji gali sau leisti priimti sprendimus, kuriuos mes suprantame kaip ribojančius žmogaus teises. Galime iš jos pasimokyti, bet vis tiek reikia, kad visuomenė taikomas priemones priimtų, pateisintų. Lietuvoje tai gali sukelti visokių atgarsių, politikams sudėtinga tam ryžtis.

Kalbant apie masinį testavimą, kuo anksčiau būtume pradėję tai daryti, tuo geriau būtume galėję suvaldyti ligos plitimą. Iš pradžių visi atvejai buvo įvežtiniai: maksimaliai testuodami galbūt galėjome lokalizuoti virusą. Tačiau dabar liga jau plinta tarp niekur nekeliavusių žmonių, ir tai reiškia, kad testavimo galimybės nebuvo iki galo panaudotos.

Gal dėl kaštų, gal dėl ribotų galimybių įsigyti testams reikalingų priemonių ar laboratorijų pajėgumų tirti mėginius. Bet, žinoma, būtų naudinga testuoti daugiau. Manau, kad ir dabar didesnis testavimas dar leistų geriau valdyti epidemijos plitimą.

Šiandien jau yra galimi nauji diagnostikos metodai, greitieji testai, pagrįsti antikūnių nustatymu organizme. Jie efektyvūs praėjus maždaug keturioms dienoms nuo užsikrėtimo. Galimybė derinti šiuos greituosius testus su PGR (polimerazės grandininės reakcijos – „Delfi“) tyrimais leistų operatyviai valdyti iš užsienio grįžusių asmenų ir su jais kontaktą turėjusių žmonių srautus“, – dėstė G. Vanagas.

Lietuvoje COVID-19 diagnozuota jau 345 pacientams. G. Vanagas nesiima spekuliuoti, kiek vienam patvirtintam atvejui tenka dar nenustatytų, tačiau pažymi, jog ligos mastas tikrai peržengė iki šiol taikytas klasifikacijas.

Ir nors vienu aspektu Lietuvos situacija dėkingesnė nei, pavyzdžiui, Italijos, iš Vyriausybės pašnekovas tikisi aiškiau grindžiamų žingsnių.

Asociatyvi nuotr.
Foto: Shutterstock

„Galbūt palanku tai, kad kol kas nematome, jog liga ypatingai plistų tarp vyresnių žmonių, kuriems dažniau reikalinga intensyvi medicininė priežiūra ir pagalba. Viena priežasčių – mūsų senjorai nėra tokie socialiai aktyvūs, jie iš principo linkę daugiau laiko praleisti namuose, vienatvėje. Jeigu mums pavyktų išvengti ūmaus ligos plitimo šioje socialinėje kategorijoje, Lietuvoje turimų resursų galbūt užtektų, kad nebūtų skaudžių ligos atvejų. Tačiau scenarijų gali būti įvairių.

Norėtųsi labiau argumentuoto pagrindimo, kodėl priimamos vienos ar kitos priemonės. Nemanau, kad situacija dabar valdoma pakankamai, ji – jau pažengusi į etapą, kai liga visuomenėje plinta plačiai, kai riziką kelia nebe tik iš užsienio grįžę žmonės. Šiuo metu kiekvienas gatvėje sutiktas praeivis mums potencialiai yra pavojingas ir jo reikia saugotis, kiekviena aplinka – potencialiai užteršta, ir joje reikia stengtis nesiliesti prie daiktų, kai tai nebūtina“, – įspėjo G. Vanagas.