Pasak V. Morozovo, apie COVID-19 virusą žinoma pernelyg mažai, kad būtų galima jį veiksmingai gydyti.
Todėl, jei sergama lengva ligos forma, nėra didelio skirtumo, ar pacientas paguldytas į ligoninę, ar gydosi namuose.
„Jeigu būklė nėra bloga, susirgęs žmogus gali būti gydomas namuose, nes gydymas vis tiek yra simptominis. Gydymo ligoninėje privalumas čia tik tas, kad galima greitai reaguoti į kylančias komplikacijas.
Dabar žmonės į ligoninę vežami dėl to, jog bandome maksimaliai juos izoliuoti, kad liga neplistų. Kai palatos prisipildys, lengviau sergantys pacientai tikrai greičiausiai bus išleidžiami namo, kad užleistų vietą sunkesniems ligoniams. Gydymo nuo koronaviruso nėra, kaip ir erkinio encefalito atveju – gydomos tik komplikacijos, kad žmogus nemirtų“, – dėstė gydytojas.
Nors statistiškai infekcija pavojingesnė vyresniems, lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams, visiškai ramūs negali būti ir į rizikos grupę nepatenkantys asmenys.
„Šitas virusas sukelia labai stiprų uždegiminį atsaką, o kartu – nemažą skaičių komplikacijų. Galima sakyti, kad mes sudegame kovodami su infekcija. Genetika, autoimuninės ligos, kažkokių fermentų trūkumas ar kitos priežastys, kurių mes dar nežinome, gali lemti didesnę mirties tikimybę.
Pagrindinis pavojus tas, kad mažai apie šį virusą žinome, daug spėliojame. Nežinome, kaip jo poveikis priklauso nuo žmonių genotipo, oro temperatūros, vis dar nėra vaistų, gydymo, patikrintų ligos raidos prognozių“, – svarstė V. Morozovas.
Kaip ir dauguma jo kolegų, gydytojas labiausiai laukia COVID-19 vakcinos.
„Skiepų gamyba yra labai kruopštus, sudėtingas procesas. Praeis nemažai laiko, kol tai bus padaryta. Klinikiniai bandymai jau lyg ir pradedami, juos dar reikės patikrinti ir patvirtinti.
Nesu specialistas, sunku nuspėti, bet manau, kad jei skiepai būtų sukurti kitais metais, tai būtų labai optimistinis scenarijus. Tikiu, kad anksčiau ar vėliau jie atsiras, klausimas čia kitas. Ar nebus taip, kad kiekvienais metais turėsime vis kitą koronaviruso atmainą, kuriai reikės gaminti vis naujus skiepus, kaip yra gripo atveju?“ – samprotavo V. Morozovas.
Kol mokslas ieško atsakų į Kinijoje kilusią ir po visą pasaulį žaibiškai išplitusią grėsmę, pasirūpinti savo sveikata privalo kiekvienas.
O geriausias būdas nenukentėti nuo koronaviruso – juo neužsikrėsti.
Pirmadienį Sveikatos apsaugos ministerija rekomendavo viešose vietose dėvėti medicinines kaukes ir vienkartines pirštines.
Anot V. Morozovo, tokių apsaugos priemonių nepakaktų ligoninėse, kur galimas tiesioginis kontaktas su sergančiais koronavirusu. Tačiau, pavyzdžiui, užsukus į parduotuvę ir medicininė kaukė – geriau negu nieko.
„Ligoninėje gydytojui dirbant su sergančiais pacientais reikia vienkartinio chalato, pirštinių, respiratoriaus. O paprastam žmogui kasdienėje aplinkoje gali padėti ir paprastesnės priemonės – jei ir pagaus kur nors minimalų užkrato kiekį, jis nusės ant kaukės, šaliko, drabužių.
Medicininė kaukė būtina tiems, kurie serga, kad čiaudėdami neapkrėstų kitų. Bet ir sveikiems ji šiek tiek padidina tikimybę neužsikrėsti. Nereikia atimti vilties iš žmonių, kad ir minimali, tai – vis tiek apsauga“, – sakė medikas.
Neturintys medicininių kaukių gali pasinaudoti ir medžiaginėmis arba jų atitikmenimis: šaliku, skarele. Svarbiausia – prisidengti burną ir nosį.
Tiesa, naudos iš jų bus ne daugiau nei iš šventinto vandens, jei žmonės užsimirš ir elgsis nerūpestingai.
„Medicininę kaukę galima naudoti tol, kol ji – sausa. Žinoma, jei tik jos nečiupinėsite, plausite rankas. Gali tai būti ir paprastas šalikas. Bet vien tik apsimuturiuoti veidą neužtenka, reikia saugotis, kad nepaliestumėte to šaliko neplautomis rankomis, nes taip užkratas nuo jų patektų į kvėpavimo takus.
Taip pat grįžus namo reikėtų persirengti, gal net palįsti po dušu, išsiplauti plaukus, ypač jei jie – ilgesni. O lauko drabužius galima kabinti saulės atokaitoje, nes ultravioletiniai spinduliai žudo užkratą. Tokios rekomendacijos – nieko nauja, šitai puikiai žino tie, kurie kenčia nuo pavasarinės alergijos“, – patarimais dalinosi V. Morozovas.
Jis taip pat eilinį kartą pabrėžė būtinybę stropiai laikytis karantino taisyklių.
„Daug žmonių naudojasi nuomotomis transporto priemonėmis, sėda ant suoliukų parkuose ir juos čiupinėja neturėdami pirštinių, dezinfekcijos priemonių. Patarčiau mylėti save ir savo artimuosius.
Kaip sakė viena mano kolegė, niekada nebuvo taip lengva išgelbėti gyvybę: tik likite ant sofos. O jei jau reikia kažkur išeiti, laikykimės atstumo nuo kitų žmonių ir galvokime, ką liečiame. Prieš liesdami kokį nors daiktą įsivaizduokite, kad ten nešvarios genitalijos: galbūt panaudokite servetėlę, pirštinę, galų gale, grįžę nusiplaukite rankas.
