Nacionaliniame vėžio institute (NVI) kasmet gydoma beveik 300 naujų galvos-kaklo srities vėžio atvejų, tik bėda – didžioji dalis jų jau būna pažengę.
Apie tai, ar šis vėžys yra socialinė liga, kokią įtaką jai padaro karštas, aštrus maistas, rūkymas ar alkoholiniai gėrimai, ir kokius įrankius medikai turi kovoti su burnos vėžiu – pokalbis su NVI Galvos-kaklo ir odos navikų chirurgijos skyriaus vedėja gydytoja otorinolaringologe Jolita Gibavičiene.
- Daug metų dirbate onkologijos srityje, medicina jau smarkiai pažengusi, ar šiais laikais burnos vėžys yra sunkiai nuspėjama liga?
- Žinių iš tiesų daugėja, bet reikia paminėti, kad mūsų šalyje ši sritis buvo apleista. Tik praėjus nemažai laiko ir susiklosčius palankioms aplinkybėms situacija gerėja. Žinoma, diagnostikos galimybės šiais laikais yra jau kur kas platesnės. Įdomu tai, kad pasikeitė sergančiųjų tipas. Anksčiau buvo manoma, kad tai yra socialinė liga ir ja serga tam tikrus įpročius turintys žmonės.
Tai yra mėgstantys išgerti, daug rūkantys ir turintys kitų žalingų įpročių. Vis dėlto tai nėra tiesa, visuomenė senėja, dėl to šios ligos atvejų daugėja, be to, keičiasi pačių sergančiųjų grupės. Dabar matome daug darbingo amžiaus, pakankamai jaunų žmonių. Ligos sukėlėjas gali būti ir virusas, pvz. žmogaus papilomos virusas. Taip pat gali nutikti, kad pacientas prieš tai yra sirgęs vėžiu, jis buvo išgydytas, bet po, tarkim, 20 metų, dėl apšvitos jam atsiranda kita vėžio forma. Pacientų yra įvairiausių.
- Teko vartyti knygą apie burnos vėžį ir atrodo, jog ši liga tikrai labai baisi. Ar burnos vėžys yra agresyvus ir kiek galimybių išgyti?
- Bet koks onkologinis susirgimas gali būti ir agresyvus, ir nelabai. Be to, liga gali po truputį vystytis ir kaip sniego kamuolys vis progresuoti. Svarbiausia, ką verta atsiminti, kad šią ligą nesunkiai galima pastebėti. Pavyzdžiui, nuolat paraudonavusios lūpos, pakitęs liežuvis, opa burnoje. Į tai turėtų būti atkreiptas dėmesys.
- Ar būna tokių atvejų, kai žmogui diagnozuojamas burnos vėžys, nors jis lankėsi pas odontologą?
- Būna ir tokių atvejų, tiesiog tuo metu ligos niekas nepastebėjo.
- Pagrindines ligos priežastis jau vardinote: rūkymas, tabakas, žmogaus papilomos virusas. O koks gydymas?
- Jei liga jau yra išplitusi, taikomas spindulinis gydymas ir chemoterapija, taip pat skiriamos pagalbinės priemonės, kad žmogus galėtų gyventi. Jei navikas nėra didelis, tikimybė, kad pacientas išgyvens, yra labai didelė, beveik 100 proc. Tačiau tam reikalinga operacija. Net ir nedidelį naviką reikia gydyti agresyviai ir tikėtis gero rezultato ateityje. Šalinant dalį organo burnoje, jis turi būti ir atkurtas, negalime išpjauti ir tiesiog palikti.
- Trumpam grįžkime prie ligos priežasčių: ar aštrus maistas ir mūsų gyvenimo būdas yra susijęs su burnos vėžiu?
- Šiek tiek susiję. Įdomu tai, kad Rytų Azijoje, Indijoje burnos ertmės, liežuvio vėžys yra itin dažnas susirgimas. Vis dėlto tai reikėtų sieti ne tik su aštriu maistu, bet ir su kramtomu tabaku. Taip pat viena iš priežasčių yra prasta burnos higiena, kuri tampa lėtinių infekcijų židiniu.
- Vadinasi tai, ką dedame į burną, kaip ją prižiūrime, yra itin svarbu. Bet ar patartumėte žmonėms prevenciškai atsisakyti aštraus ir karšto maisto, rūkymo?
- Rūkymo, žinoma, reikia atsisakyti. Visa kita, manau, turėtų būti sveiko proto ribose.
- Vasaris – burnos vėžio prevencijos mėnuo. Žinau, kad šį mėnesį galima nemokamai pasitikrinti. Kam reikėtų ateiti?
- Ši akcija buvo pradėta gydytojų odontologų ir ji sveikintina, nes apie tai, kad reikia atkreipti dėmesį į burnos vėžį, išgirdo ne tik pacientai, bet ir gydytojai. Sunerimti reikėtų, jei burnoje atsirado žaizdelė, kuri negyja daugiau nei 2 savaites. Kaip tik neseniai operavome pacientę, kuri pusę metų galvojo, kad prie dantenų jai atsirado herpes virusas, todėl tiesiog laukė, kada užgis. Vėliau pasirodė, kad tai vėžys. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, jei žmogus jaučia, kad tirpsta liežuvis ir burna, pradėjo klibėti dantys.
- Burnoje atsiranda negyjanti žaizdelė. Kaip liga vystosi toliau?
- Paimkime mano minėtą pacientę kaip pavyzdį. Moteriai atsiradusi žaizda burnoje vis negijo, galiausiai jai buvo atlikta operacija, tačiau dabar į ligoninę ji pateko su metastazėmis kakle. Tai reiškia, kad liga progresuoja, išplito į periferinius limfmazgius, seilių liaukas. Todėl ir gydymas bus jau visai kitoks. Jei moteris būtų anksčiau išsityrusi, galbūt nebūtų atsiradusios metastazės.
Taigi, jei atsiranda opa, ji didėja, gilėja, plinta po liežuviu, jis pradeda tinti. Kai paklausiame pacientų, kiek laiko jie serga, dažniausiai atsako, kad kokias 2-3 savaites, o vėliau paklausus, kiek laiko burnoje yra žaizda arba padidėjęs limfmazgis, atsako, kad keletą mėnesių. Žmonės įsivaizduoja, kad suserga tada, kai jiems pasidaro labai bloga. Bet tada jau būna vėlu. Tokie ligoniai, kurie ateina su didžiuliais guzais kakle, išplitusiomis metastazėmis, yra kasdienybė. Kalbant apie mirtį, galvos ir kaklo navikai neretai yra lėtai besivystanti liga ir jos negydant ji vis po truputį progresuos, kankins ir sekins žmogų.
- Žinome, kad jei vėžys atrandamas krūtyje, ji būna pašalinama. Kas nutinka, jei jis būna skruoste ar liežuvyje? Ar tie audiniai yra pašalinami ir žmogus tampa skylėtas?
- Taip, norint gerai pašalinti vėžį, reikia išoperuoti visą organą ir, jei vėžys skruoste, pašalinti tenka visą skruostą. Tokiu atveju audiniai yra paimami iš rankos ir sujungiami su kaklo kraujagyslėmis. Svarbu suprasti, kad kalbame ne apie tokius žmones, kuriems po avarijos reikia padaryti plastines operacijas, bet apie pacientus, kuriems liga gali bet kada atsinaujinti. Žmogų reikia ne tik ištirti, išoperuoti, bet po to dar ir gydyti, dėl to visą planą reikia susidėlioti labai atsakingai.
- Žinau, kad galite atkurti liežuvį, kaip tai įmanoma?
- Principas tas pats, kaip ir su skruostu. Liežuvį esame atkūrę ir labai džiaugiamės šiuo pacientu, kuriam buvo atlikta tokia operacija, nes jis puikiai kalba ir džiaugiasi gyvenimu. Jam operuoti buvo panaudotas radialinis lopas ir audiniai iš rankos, paimtos kraujagyslės, raumuo ir oda, iš to suformuojamas liežuvis. Tokios operacijos yra ilgos ir reikalaujančios daug darbo.
- Laidos pabaigoje prašau pašnekovo kreiptis į žmogų ir patarti, ką jam daryti, bet galbūt norite kreiptis ir į gydytojus, jiems priminti, kad nepražiopsotų šios ligos?
- Dėmesį reikėtų atkreipti ir odontologams, ir šeimos gydytojams, ir otorinolaringologams. Man ir pačiai būna taip, jog žmogus kažkuo skundžiasi, o mintyse galvoju, kad paciento skundai jokio pagrindo neturi. Vis dėlto istorija rodo, kad pacientai dažniausiai skundžiasi ne be reikalo, todėl gydytojams reikia nepatingėti ir pažiūrėti į žmogaus burną ar nusiųsti pacientą pas kitus specialistus. O žmonėms norėčiau pasakyti, kad gyvenimas yra gražus, todėl reikia pasistengti, kad jis būtų ir ilgas.
