Rubrikoje „Svečiuose – onkologas“ atsakyta į ne vieną aktualų ir svarbų klausimą apie chemoterpijos gydymą, galimas komplikacijas. Taip pat laidoje specialistės atsakė ir į skaitytojams rūpimus klausimus apie vitaminą D, galimą cukraus įtaką vėžiniams susirgimams, pacientų savigydą bei kai kuriuos klaidingus įsitikinimus.
Kas yra chemoterapija?
Nacionalinio vėžio instituto gydytoja onkologė chemoterapeutė Edita Baltruškevičienė laidoje „DELFI diena“ tikino, kad chemoterapija išties yra sudėtingas gydymas
„Tai yra vienas iš dažniausiai naudojamų gydymo metodų. Tai yra gydymas vaistais, kurie sunaikina naviko ląsteles – jas nužudo arba sustabdo jų dalijimąsi. Žinoma, tai neatsiejama nuo šalutinių reiškinių, nes gali nukentėti ir kitų organų ląstelės: būna pykinimas, viduriavimas, silpnumas, plaukų silpnumas. Visa tai pacientai mato ir girdi, dėl to bijo chemoterapijos. Kiekvieną kartą, atėjus žmogui gydytis, mes aptariame su juo visas gydymo galimybes, papasakojame ir skatiname pasitikėti gydytojais, neatsisakyti gydymo ir įsiklausyti, į tai, ką mes sakome. Mes visada nurodome, kaip elgtis, jeigu nutinka kažkoks šalutinis reiškinys. Dažnai pacientai tiesiog praleidžia dalį informacijos ir negirdi. Mes skatiname ateiti su artimaisiais, matyti, kokias duodame rekomendacijas ir klausti“, – sakė E.Baltruškevičienė.
Pasiteiravus, ar galima sakyti, kad chemoterapija vis tik yra jau pasenęs gydymo metodas, specialistė tikino, kad yra naujų metodų, tačiau chemoterapija yra moksliškai įrodytas metodas ir tikrai liks ateityje.
„Chemoterapija yra vienas pirmųjų medikamentinių vėžio gydymo metodų ir jis yra taikomas labai seniai, tačiau jis ir šiandien, net atsiradus naujoms gydymo galimybėms, yra neatsiejamas gydymo metodas. Dažnai jis derinamas su kitais gydymo būdais, tokiais kaip biologinė terapija, imunoterapija, bet chemoterapija išliks, jos atsisakyti ar bijoti tikrai nereikia“, – atsakė pašnekovė.
Dažnas žmogus baiminasi ir galvoja, kad senam arba labai nusilpusiam žmogui negalima taikyti chemoterapijos, tačiau laidoje pabrėžta, kad medikai visuomet ieško geriausiai tinkančio sprendimo pačiam pacientui.
„Galime kalbėti ne tik apie seną ir nusilpusį žmogų. Dažnai susiduriame su tokia problema, kai žmogus ateina ir sako, kad jis nenori gydytis, nes jam bus bloga ir jis geriau pasirinks kitus metodus, kurie plačiai nagrinėjami viešojoje erdvėje. Noriu užtikrinti, kad mes siūlome tai, kas įrodyta, o įrodyta, kad chemoterapija padės pacientui, mes nurodome, ko mes tikimės – išgydyti ar kontroliuoti ligą. O netradicinė medicina ar kiti metodai dažnai neturi įrodymų.
Visuomet atsižvelgiame į paciento būklę. Jeigu jis yra silpnesnis ar vyresnio amžiaus, gyvenimo kokybė yra labai svarbu. Kai liga yra išplitusi, į tai mes atkreipiame labai didelį dėmesį, parenkame pacientui konkrečiai tinkamiausią gydymą, kuris netrukdytų jam kasdieninėje veikloje“, – tikino E.Baltruškevičienė.
Cukraus sąsaja su vėžiu
Laidoje skaitytojai pasiteiravo apie galimą cukraus ir vėžio sąsają. Biomedicininės fizikos laboratorijos jaunesnioji mokslo darbuotoja Dominyka Dapkutė tikino, kad moksliniais tyrimais tokia sąsaja nėra įrodyta.
„Ryšys nėra įrodytas. Moksliniais tyrimais nėra įrodyta, kad cukrus yra siejamas su vėžio atsiradimo rizika ar su blogesne prognoze. Nereiškia, kad jeigu atsisakysime cukraus, mes greičiau pasveiksime nuo onkologinės ligos. Galime daryti tik netiesioginę sąsają tarp didelio cukraus suvartojimo ir gretutinių ligų, pavyzdžiui, nutukimas ir diabetas, kurie yra rizikos veiksniai tolimesnei vėžio atsiradimo rizikai. Vienaip ar kitaip cukraus iš savo raciono mes vis tiek negalime išbraukti. Mes galime mažinti saldumynų suvartojimą, bet maistas, kurį valgome, yra turtingas angliavandeniais, kurie yra mūsų energijos šaltinis. To atsisakyti mes negalime.
Atsisakyti derėtų apdorotų cukrų, išgrynintų, nesveikų cukrų, saldžių gėrimų, saldumynų, bet pilno grūdo miltai, duona, daržovės yra rekomenduotinos, ypač su tokia liga susiduriančiam žmogui“, – tikino ji.
Laidoje taip pat pabrėžta, kad kai kurios gretutinės priemonės, kurias nusprendžia taikyti patys pacientai be medikų žinios, gali būti labai pavojingos.
„Tokios alternatyvios priemonės yra labai pavojingos. Ypač pacientai dažnai slepia, kad jie naudoja kažkokį gretutinį metodą, tokį kaip rupūžės žibalas, gyvačių nuodai. Fantazija – beribė. Žmogus griebiasi šiaudo, tikisi, kad vartodamas kažkokias toksines medžiagas jis įveiks ligą. Norėčiau pabrėžti, kad to daryti negalima, nes gali būti labai rimtų komplikacijų nuo mūsų taikomo gydymo. Labai svarbu atėjus pas gydytoją atvirai pasikalbėti, ką pacientas ketina vartoti, o mes visada atsakysime į klausimus“, – sakė E.Baltruškevičienė.
Multivitaminai
Skaitytojams taip pat buvo smalsu sužinoti apie multivitaminų reikšmę.
„Kiek žinau, chemoterapeutai multivitaminų nesiūlo ir nerekomenduoja. Gydymo metu nerekomenduojama drastiškai keisti gydymo būdo, pavyzdžiui, pradėti vartoti neįprastus maisto produktus, daugybę vaistų, pradėti gerti didžiules dozes vitamino C. Tyrimai rodo, kad stipriųjų antioksidantų, tokių kaip vitamino C, E ar seleno vartojimas yra net kenksmingas, jeigu yra taikoma chemoterapija“, – sakė D.Dapkutė.
Skaitytojas pasiteiravo ir apie vitamino B17 reikšmę. „Tokio vitamino kaip B17 net nėra. Taip vadinama medžiaga amigdalinas, kuri pirmiausia buvo išskirta iš migdolų, po to buvo atrasta ir kituose komponentuose, pavyzdžiui, persikų kauliukuose, jis suteikia tokį specifinį kvapą, bet nors pirmieji tyrimai buvo parodę, kad yra kažkoks prevencinis poveikis, vis dėl to šie komponentai skyla ir galiausiai virsta cianidu. Taigi vartodami tokį vitaminą galime ne tik negauti jokio efekto, bet taip pat nusinuodyti.“
E.Baltruškevičienė, kalbėdama apie kanapių aliejų, pabrėžė, jog jis neturi antivėžinių savybių.
„Pastaruoju metu susidomėjimas kanapių aliejumi yra didžiulis, tik norėčiau atskirti, kad pacientai, vartodami kanapių aliejų, tikisi išgyti nuo ligos. Šis preparatas neturi antinavikinio poveikio, jis gali būti naudojamas skausmui malšinti, pagalbinė priemonė apetitui skatinti, pagerinti bendrą būseną“, – aiškino pašnekovė.
Vitamino D reikšmė
Laidoje taip pat paaiškino, koks yra vitamino D ir vėžio ryšys. Specialisčių teigimų, būtina nuolat palaikyti pastovų jo lygį organizme.
„Vitaminas D viešojoje erdvėje yra labai dažnai minimas vitaminas, kuris veikia net ne kaip vitaminas, o kaip hormonas. Žmogaus organizme jis užima labai svarbią rolę. Tyrimai rodo, kad vitamino D trūkumas yra susijęs su didesne vėžio atsiradimo rizika.
Tai reiškia žmonėms, kuriems pastoviai trūksta vitamino D turi didesnę riziką susirgti onkologine liga. Tas pats galioja ir jau gydant onkologinę ligą. Žmonės, kurie turi mažesnę, tą defizitinę vitamino D normą, dviguba sunkiau ištveria gydymą ir susitvarko su šia onkologine liga. Vitamino D lygis turi būti pastoviai palaikomas, norit išvengti ligos, norint lengviau pasveikti“, – sakė D.Dapkutė.
Visą pokalbį žiūrėkite laidoje „DELFI diena"
