NVSC Užkrečiamųjų ligų sk. valdymo vyr. specialistė Daiva Razmuvienė papasakojo, koks gripas gali būti šiemet, kokias komplikacijas dažniausiai gali sukelti gripas bei kaip žmonės laikui bėgant keičia požiūrį į skiepus. Specialistė taip pat atsakė, ar gali būti, kad lauke esanti žiemai nebūdinga šiluma kaip nors nulemia sergančiųjų gripu situaciją.

– Ar galime sakyti, kad šiemet gripo epidemijos nebus?

– Po truputį jau daugėja sergančiųjų gripu. Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu sezonu, tai tuomet jau sausio viduryje turėjome gripo epidemijas, sergančiųjų gripu buvo virš keturių tūkstančių. Dabartiniai skaičiai dar nėra tokie dideli ir jie rodo, kad iki epidemijos dar yra labai nemažas gabaliukas. Manau, kad visgi po kelių savaičių daugės sergančiųjų, bet norėčiau priminti, kad, kalbant apie patį klimatą, negalėtume akcentuoti, kad jeigu šilta žiema, tai todėl to gripo nėra.

O kalbant apie epidemiją, labai sunku įvertinti, kas bus ateityje. Mes tiesiog turime pragyventi tą gripo sezoną, norėdami vertinti, koks buvo tas gripo sezonas. Kalbant apie praėjusį gripo sezoną, taip pat buvo įvairiausių minčių, koks bus tas gripo sezonas – gal bus labai piktas. Bet, palyginus su dar praėjusiu sezonu, jis buvo dar kitoks. Jeigu skaičiuosime, kiek buvo hospitalizuota, kiek prasirgo, kiek mirties atvejų. Kalbant apie tikslius skaičius, kasmet Lietuvoje serga gripu nuo 40 iki 60 tūkst. žmonių. Peršalimo ligomis – 300-800 tūkst. Spektras yra labai nemažas, todėl dabar gąsdinti visuomenę, kad bus labai blogai – negalime ir to nereikia.

– Bet gal šiluma – gera terpė bakterijoms daugintis?

– Gripą sukelia virusas. Vienintelis infekcijos šaltinis yra žmogus – sergantis žmogus, arba žmogus nešiotojas. Jeigu jis užsikrėtė, tą virusą žmogus gali nešioti nuo vienos iki trijų parų. Kalbėti apie tai, kad klimatinės sąlygos tai gali nulemti, būtų neteisinga, tiesiog norėčiau atkreipti dėmesį, kad mus susargdina ne skersvėjis, o kontaktas su gripo viruso nešiotoju.

Gripas

Šaltasis metų laikotarpis, kurį dažniausiai praleidžiame uždarose patalpose, tiek dirbdami, mokydamiesi, vaikų darželiuose, tai būtent sąlygoja gripo virusą. Perdavimo kelias yra labai paprastas – oro lašelinis. Palietus veidą, gleivines galime save susargdinti. Nuspėti, kaip pasielgs gripo virusas, nėra paprasta, bet galvoti, kad gali sąlygoti oras – nėra teisinga. Vis tik užsikrėsti gripu galima tik nuo sergančio asmens arba nešiotojo.

– Labai išsiskiria Kaunas. Pranešama, kad vietoje 20 vaikų, ateina tik 5-6 darželinukai.Kodėl?

– Kaunas pasižymi visomis užkrečiamomis ligomis, pavyzdžiui, tymais. Dažnai priklauso ir nuo mediko, kada jis konstatuoja, kad tai yra gripo atvejis, nes gydytojai gripo atvejį diagnozuoja kliniškai. Tai yra klinikinis įvertinimas. Jeigu tie simptomai yra lengvesni nei gripo, galbūt jis tą gripą priskiria prie peršalimo ligų. Toje dalyje, kur yra sergantys peršalimo ligomis, tikrai galime rasti ir tų žmonių, kurie serga gripu.

Gripu žmonės serga individualiai, jie neserga pagal tai, kas parašyta vadovėliuose. Kuo mažesnis vaikas, tuo gripo klinika sudėtingesnė, simptomai greitai keičiasi. Bet turint omenyje visos Lietuvos statistiką, dažniau gripu serga suaugusieji, o ne vaikai. Nepaisant visko, mes dar turime palaukti, tačiau galime prisiminti, kad gripo epidemijų yra buvę net ir kovo mėnesiais.

– Ar šiemet žmonės labiau nori skiepytis?

– Šiais metais skiepijosi ir daugiau, ir noriau. Buvo nupirkta virš 140 tūkst. gripo vakcinos dozių, perkama keturvalentė vakcina. Ši vakcina buvo išskiepyta labai greitai, o lapkričio pabaigoje-gruodžio pradžioje prasidėjo toks ažiotažas, kad trūksta vakcinos. VLK dar kartą nupirko. Šiais metais yra iš viso beveik 170 dozių. Kol kas skiepijimai vyksta, sergamumas žemo lygio. Vakcinų nėra daug, bet noras didžiulis.

– Ar pasiskiepijus dabar tie skiepai dar bus efektyvūs?

– Tikrai bus efektyvu. Pasiskiepyti dabar, ypač rizikos grupių asmenims, kurie turi didžiausią pavojų sirgti, jie tikrai turėtų skiepytis. Po skiepo per dvi savaites susiformuos imunitetas. Jeigu sergamumas po truputį didės, žmogus turės apsaugą.

– Ar posakis, kad žmogus mirė nuo gripo yra teisingas?

– Manau, kad posakis nėra teisingas, nes gripo virusas sukelia negalavimą žmogui. Aišku, gali būti žaibinė forma ir kilti sudėtingi simptomai, tuomet žmogus gali mirti nuo gripo, bet dažniausiai mirties atvejai yra nuo kitų ligų, kurias sukelia antrinė bakterinė infekcija, arba gripo virusas pažeidžia organus, kurie ir taip jau buvo silpnoki.

– Jeigu žmogus pasiskiepijo, ar galima tikėtis, kad jis nesirgs gripu?

– Labai sunku pasakyti, tai priklauso nuo to, kiek tam žmogui metų, bet jeigu tas žmogus jaunas, jis neturėtų sirgti gripu. Jeigu sirgtų, tai ta liga būtų daug lengviau išgyvenama, o jeigu kiltų komplikacijos – jos vėlgi būtų daug lengvesnės. Galime drąsiai sakyti, kad tas žmogus tikrai būtų apsaugotas nuo mirties.

Daiva Razmuvienė

– Ką gripas dažniausiai pažeidžia?

– Kiekvieno žmogaus imuninė sistema su amžiumi silpnėja. Jeigu žmogus turi lėtinių ligų, tai kuo jis bus vyresnis, tuo jų daugės, žinoma, tai pasitaiko ir jauniems asmenims. Kalbant apie komplikacijas, gali būti konstatuotas širdies raumens pažeidimas, kvėpavimo takų, plaučių pažeidimai, inkstų patologijos. Dažnai jauni žmonės sako, kad niekada nesirgo gripu ir niekada nesiskiepijo, tačiau, atsidūręs ligoninėje, jis jau kalba visiškai kitaip ir sako, kad reikėjo pasiskiepyti. Gripo simptomai yra labai nemalonūs.

– Kokios yra efektyvios apsaugos priemonės?

– Manau, kad pirmiausia reikėtų neužmiršti asmens higienos, elementarių dalykų, pavyzdžiui, dažniau plauti rankas, ypač kalbant apie vaikus. Reikia vaikus pamokyti, kaip tinkamai naudotis muilu, rankšluosčiu. Tai paprasta, bet svarbu.

Taip pat svarbu aplinka – namus reikia vėdinti, jeigu įmanoma, reikia dažniau būti lauke, dažniau vaikščioti. Gripas tikrai neauga kažkur lauke, tam, kad žmogus užsikrėstų, reikalingas viruso nešiotojas.

– Ar galima sakyti, kad komplikacijos pažeidžia silpniausias mūsų vietas?

– Taip, žinoma. Kartais žmonės tiesiog nežino, sako, kad niekada nesirgo niekuo, bet su amžiumi keičiasi fiziologija, imuninė sistema. Jaunas žmogus, pasiskiepijęs nuo gripo, imunitetą gali išlaikyti iki pusės metų, o vyresnis žmogus – jo imunitetas išsilaiko tik tris mėnesius. Gripo virusas visada suras tą silpniausią žmogaus vietą, o komplikacijos gali būti labai skaudžios.

Visą pokalbį žiūrėkite laidoje:


Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (33)