Gali baigtis gausiais kraujavimais ir reanimacija
„Savigyda yra viena iš priežasčių, kodėl mikrobų atsparumas antibiotikams yra išaugęs. Tai gali būti dėl to, kad žmonės savavališkai be gydytojų paskyrimo pradeda vartoti antibiotikus. Pavyzdžiui, kai galvoja, jog kūne yra uždegimas, o kaimynas panašiai sirgo ir vartojo antibiotikus. Tada pats savavališkai nusprendžia, kad jis taip pat gali vartoti antibiotikus“ – sakė prof. J. Kalibatas.
Vieną iš pagrindinių klaidų, gydantis antibiotikais, Julius Kalibatas įvardija ligonių norą savarankiškai mažinti gydytojų paskirtas vaistų dozes.
„Antibiotikai vartojami tik gydytojo paskyrimu, dozė turi būti vartojamas tokia, kokią paskyrė gydytojas. Dalis pacientų sumažina dozę, nes galvoja, kad tai labai stiprūs vaistai ir jam jų užteks. Tai irgi yra neteisinga. Ir šitą žinoti privaloma – antibiotikai yra sudėtingi, komplikuoti vaistai, ir yra skiriami tik tada, kai reikia, ir savavališkai jų vartoti negalima“, – kalbėjo profesorius.
Neužsiimti savigyda profesorius siūlo ir vartojant vaistus nuo skausmo, esą neretai jausdami vos vidutinio stiprumo skausmą žmonės delsia kreiptis į gydytojus ir užsiima savigyda.
„Tai nėra saldainiai, kuriuos galima sučiulpti ar praryti, kai tik užsimanei. Jie vartojamai tada, kai yra jaučiamas skausminis sindromas. Pavyzdžiui, vartojant analgetikus ilgą laiką, galima pažeisti inkstus iki inkstų nepakankamumo, tai vadinasi analgetinė nefropatija. Paskaičiuota, kad užtenka per tris metus suvartoti kilogramą analgetikų ir yra gana didelė tikimybė, kad jums bus pažeisti inksktai. Juos galima taip smarkiai pažeisti, kad vėliau reikės hemodializės ar net naujo inksto“, – perspėjo prof. J. Kalibatas.
Ilgalaikis vaistų nuo skausmo vartojimas sukelia lėtinį inkstų audinių pažeidimą, vadinamą analgetine nefropatija.
„Atrodo, ką reiškia aspirinas ar paracetamolis? Tai gerai žinomi vaistai, plačiai vartojami, bet yra aprašyti atvejai, jog kartais jie sukelia didelius kraujavimus. Neseniai įvyko taip, kad žymi Amerikos TV laidų vedėja vos buvo išgelbėta po ibuprofeno, nes prasidėjo gausus kraujavimas, sugebėjo atgaivinti tik reanimacijoje. Yra ir ne vienas mirties atvejis, kai ilgą laiką buvo vartojami analgetikai“, – sakė pašnekovas.
Traukuliai, sąmonės netekimas arba mirtis
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Lietuvos psichiatrų bendruomene, įvertinusi itin didelį raminančių vaistų suvartojimo mastą, gydytojams nustatė rekomendacijas pacientams rečiau skirti raminamųjų vaistų. Taip stengiamasi sumažinti prie raminančių vaistų pripratusių asmenų skaičių.
„Benzodiazepinai yra grupė vaistų, kurie pasižymi raminančiu poveikiu. Ir tikrai šitie vaistai skiriami labai lengvai. Pasakyčiau, kad ir į dešinę, ir į kairę. Žmogus ateina, skundžiasi bloga nuotaika, įtampa, panikos priepuoliais, nemiga. Ir kai kankina nemiga, gydytojai kaip silpnus migdomuosius irgi kartais skiria benzodiazapinus“, – kalbėjo profesorius.
Bet pasirodo, tokie vaistai nėra visiškai nekenksmingi, ypač tada, anot profesoriaus, kai pacientai nesiklauso gydytojų nurodymų ir patys nusprendžia, kada ir kiek jiems jų vartoti.
„Moksliniais tyrimais įrodyta, kad abstinencijos sindromas gali būti net sunkesnis nei nuo narkotikų. Staigiai nutraukus jų vartojimą gali atsirasti ir traukuliai, ir sąmonės netekimas, galimi net mirties atvejai. Šios vaistus visgi siūlau vartoti atsakingai ir tik su gydytojo paskyrimu bei jo kontrole. Dozes ir vartojimą reikia nuspręsti gydytojui, o ne pačiam pacientui“, – priminė prof. Julius Kalibatas.
