Tokios nuomonės laikosi ir visuomeninkė Milda Bliumenzonienė. TV8 laidai „Sveikatos medis“ moteris pasakojo, jog jai mama įdiegė tvirtą nuostatą, kad negalima gyventi nežinioje – negalima gyventi su liga ir apie ją nieko nežinoti.

„Aš pati einu ir tikrinuosi, nes daugmaž prieš 15 metų pajaučiau tokį nesmagų jausmą. Nuėjau pas gydytoją, jis man pasakė, kad formuojasi kažkokia cista, todėl ją reikėtų stebėti. Aš ir stebėjau. Vėliau patekau į profilaktinę programą, tada manimi pradėjo rūpintis šeimos gydytojas, kuris ragino tikrintis. Juk kuo greičiau sužinosi, kad sergi, tuo didesnė tikimybė, kad pasveiksi“, – sakė M. Bliumenzonienė.

Milda Bliumenzonienė
Foto: TV8

Vienas lauke – ne karys

Būtent grėsmingos diagnozės baimė atbaido daugelį moterų nuo prevencinių pasitikrinimų. Prieš 6 metus Aušrai Bružienei teko išgirsti diagnozę – 3 stadijos krūties vėžys. Moteris prisimena savo savijautą.

„Akistata su liga yra labai sudėtinga. Atrodo, jog atsistoji ant bedugnės krašto. Nes taip dažniausiai mums visiems sakoma, jog onkologinė liga yra lygu mirties nuosprendžiui. Tačiau, kai tu pats susergi tokia liga, pradedi mąstyti kitaip – norėti gyventi, ypač, jei turi vaikų. Po truputį pradedi kurti naują gyvenimą, sugalvoji sau tikslus“, – kalbėjo Nacionalinės krūties ligų asociacijos prezidentė A. Bružienė.

Aušrai buvo taikytas chirurginis gydymas, chemoterapija, radioterapija, hormonų terapija. Moteris pasidarė ir vieną iš genetinių tyrimų, kuris leidžia atsakyti į labiausiai Aušrą neraminusį klausimą – ar jos dukros paveldės polinkį sirgti onkologinėmis ligomis. Tyrimas parodė, kad tokio paveldimumo nėra.

Aušra Bružienė
Foto: TV8

„Kai tave supa tiek gydytojų, tu turi jais pasitikėti, nes sergant šia liga vienas nesi karys. Turi dirbti visa komanda“, – tikina A. Bružienė.

Chemoterapija nebūtina pusei pacienčių

Nacionalinio vėžio instituto (NVI) gydytoja onkologė chemoterapeutė Monika Drobnienė sako, jog pacientai neretai painioja genetinius tyrimus, nes jų yra net 3 grupės. Modernūs genetiniai tyrimai leidžia daug ką sužinoti apie onkologinę ligą.

„Genetiniai tyrimai turi labai didelę reikšmę. Galėčiau išskirti 3 pagrindines genetinių tyrimų grupes. Vieni tyrimai susiję su paveldėtu polinkiu susirgti krūties vėžiu, jie atliekami paėmus kraują. Kita grupė – tyrimai, kurie atliekami po operacijos, tiriant navikinį audinį. Tada galime sužinoti, koks naviko tipas ir ligos atsinaujinimo riziką. Trečia grupė tyrimų, kurie taip pat gali būti atlikti iš navikinio audinio, atliekami dažniausiai tada, kai liga yra metastazavusi, jie skirti tam, kad galėtume skirti taikinių terapiją“, – sako onkologė.

Ilgą laiką genetiniai tyrimai iš naviko audinių buvo atliekami ne Lietuvos laboratorijose, todėl jų kaina buvo nemaža. Dabar genetinis vėžio tyrimas pradėtas daryti ir mūsų šalyje, o rezultatai žinomi jau po kelių dienų.

Vėžio atsinaujinimo rizika atskleidžiama 10-ies metų laikotarpiui. Tikslią savo vėžio atsinaujinimo rizikos prognozę jau išgirdo beveik 100 moterų iš visos Lietuvos.

„Yra genetiniai tyrimai, kai po operacijos atliekami genų raiškos pirminio naviko tyrimai. Ir mes vertiname, kokio agresyvumo navikas ir kokia galima chemoterapijos nauda“, – kalbėjo Monika Drobnienė.

Kai genetinis tyrimas parodo, kad naviko atsinaujinimo tikimybė maža, pacientei gali būti parenkamas lengvesnis gydymas, neskiriant chemoterapijos. Tyrimai rodo, kad chemoterapija nebūtina maždaug pusei pacienčių, kurioms diagnozuotas ankstyvos stadijos vėžys. Joms užtenka profilaktinio gydymo hormonais.

Monika Drobnienė
Foto: TV8

Kiekvienas susirgimas individualus

Gydytoja Monika Drobnienė sako, kad dėl naujausių žinių apie vėžį ir modernių naujų tyrimų, onkologinių ligų gydymas tampa vis labiau individualizuotas.

„Krūties vėžys yra iš tiesų labai heterogeniška liga. Jis nėra vienalytis, gali būti labai skirtingų tos pačios ligos variantų, tai labai individualu. Dėl to kiekvienos pacientės gydymo taktika yra sprendžiama multidisciplininio komandos susirinkimo metu. Įvertinus naviko tipą, išplitimą, pacientės būklę yra sprendžiama, nuo ko pradėti gydymą. Jis dažniausiai būna kompleksinis“, – TV8 pasakojo gydytoja.

Jei navikas turi mažą atsinaujinimo riziką, stadija nėra pažengusi, gydymas dažniausiai pradedamas nuo operacijos. Jei liga išplitusi labiau, matoma, kad limfmazgiai smarkiai paveikti, ligos stadija pažengusi, gydymas pradedamas nuo chemoterapijos.

Gydytoja Monika Drobnienė pataria pacientėms domėtis savo liga, aptarti su gydytoju visus niuansus, reikiamus tyrimus. Paciento ir gydytojo sąjunga kovoje prieš ligą – visuomet duoda gerus rezultatus.