Seime pristatytas tyrimas parodė, kad tarp vaikų auga elektroninių cigarečių naudojimas ir Lietuvoje: beveik 39 proc. penktų, septintų ir devintų klasių moksleivių bent kartą gyvenime mėgino rūkyti elektronines cigaretes.

Kuo iš tiesų pavojingas bet kokios formos rūkymas — apie tai pokalbis DELFI laidoje „Sveikatos receptas“ su Nacionalinio vėžio instituto pulmonologe gydytoja Vaida Gedvilaite.

- Paminėjau vaikino mirtį nuo elektroninių cigarečių. Kas yra jų sudėtyje?

- Dažniausiai elektroninėse cigaretėse viena iš sudedamųjų dalių yra nikotinas, tik skystu pavidalu. Kitos sudedamosios medžiagos yra tokios, kurios padeda nikotinui garuoti, kai jis priverstinai įtraukiamas į plaučius, kad būtų pasisavintas. Taip pat yra kvapiųjų, aerozolinių medžiagų. Kas sukelia tokius plaučių pažeidimus, mes kol kas konkrečiai dar nežinome. Amerikos vaistų federacija skelbia, kad yra vitamino E acetatas, kuris gali turėti tiesioginį poveikį plaučiams, kvėpavimo takams.

- Ar yra kokių nors žinių, kad ši medžiaga naudojama ir parduotuvėse parduodamuose gaminiuose, ar tik tokiuose, kurie parsisiunčiami nelegaliai?

- Deja, kol kas Lietuvoje jokių tyrimų nėra, viskas, ką žinome, tai iš amerikiečių tyrimų. Vienuose iš mokslinių straipsnių rašoma, kad žmonės, kurie Amerikoje kreipėsi dėl kvėpavimo sutrikimų, apie 2 tūkstančiai pacientų buvo rūkę elektronines cigaretes. Iš jų apie 24 mirė ligoninėje nuo tiesioginio plaučių pažeidimo. Dar trūksta duomenų, kiek metų tie žmonės rūkė, kiek kartų per dieną ir pan. Lietuvoje kol kas dar nėra tokių atvejų, reikia tikėtis, kad gal ir nebus. Nors matome, kad tarp jaunimo tos cigaretės labai populiarios.

- Tikriausiai kiekvienam, kuris turi jaunesnių pažįstamų, teko girdėti, kad mokyklose tikrai daug vaikų naudoja elektronines cigaretes. Iš kur atėjo tokia mada? Ir kaip jie nusiperka, prašo vyresnių draugų ar siunčiasi iš interneto?

- Manau, kad dauguma siunčiasi, nes internetiniame puslapyje nėra amžiaus cenzo. Svarbu, kad būtų pervesti pinigai.

Elektroninė cigaretė

- Įprastų cigarečių pasekmes jau žinome – plaučių ir kitų organų vėžys, širdies ir kraujagyslių ligos ir t.t. Per kiek laiko turėtume pamatyti, kaip kenkia elektroninės cigaretės?

- Kiek teko skaityti, dažniausiai apie nikotino koncentraciją ant pakuotės rašo viena, bet atlikus tyrimus pasirodo, kad iš tiesų ji žymiai didesnė. Jau dabar galime pasakyti, kad tikrai yra nikotino poveikis visam organizmui, visų lakiųjų ir sudedamųjų medžiagų poveikis plaučiams. Kada pasireikš lėtinis bronchitas, priklauso nuo žmogaus individualių savybių. Pagal fiziologinius duomenis, moterys lėtiniu bronchitu suserga greičiau, vyrai lėčiau. Galbūt po 10 metų, o gal ir greičiau jau turėsime tikslius atsakymus, ką šis prietaisas sukelia. Gali būti ir taip, kad plaučių vėžiu pradės sirgti jaunesni žmonės.

- Kaip reklamuoja naujus rūkymo būdus gamintojai? Dažnai girdime, kad tai sveikiau nei įprastos cigaretės. Kaip manote, ar egzistuoja toks dalykas, kaip sveikesnis rūkymas?

- Yra rūkymas ir nerūkymas, viskas. Kalbant ir apie tą patį kaljaną, daug kas sako, kad tai nėra pavojinga. Bet juk lakiosios medžiagos vis tiek patenka į kraują ir plaučius.

- Kokios medžiagos įprastose cigaretės sukelia vėžį, dervos, nikotinas?

- Visas jų mišinys. Seniau cigaretės būdavo be filtro, vėliau, kai jis buvo pradėtas naudoti, visi galvojo, kad jis sumažins riziką susirgti ligomis. Vis dėlto tai nepadėjo taip, kaip visi tikėjosi, rūkymas netapo sveikas. Manau, bus tas pats ir su kaitinamuoju tabaku ar elektroninėmis cigaretėmis, tik duomenis turėsime vėliau.

- Vadinasi, nėra tokio dalyko, kaip sveikesnis rūkymas.

- Nėra. Teko girdėti, kaip draugai man sako, jog elektroninėje cigaretėje nikotinas pereina per vandenį, dėl to jis nebekenkia. Tai netiesa, tiesiog gamintojai šitaip vilioja pirkėjus. Netgi buvo sakoma, kad tai padeda mesti rūkyti, bet nikotino ten vis tiek yra, todėl ir priklausomybė išlieka.

- Dažniausiai girdime, kad viena iš didžiausių blogybių cigaretėse yra dervos. Bet kaitinamojo tabako gamintojai sako, kad jų produktuose praktiškai dervų nėra, rūkant gaunamas tik nikotinas, todėl plaučiai išlieka sveiki. Kiek tame yra tiesos?

- Dervų tokiuose produktuose nėra, bet vis tiek yra lakiosios medžiagos. Jos tiesiogiai kenkia bronchų, trachėjos paviršiniam epiteliui. Jis yra plaukuotas, tie plaukeliai sulaiko dulkes mūsų kvėpavimo takuose. Rūkant epitelio plaukeliai po truputį mažėja. Dulkės lieka pas mus bronchuose ir tai lemia lėtinio bronchito atsiradimą.

Kaitinamasis tabakas

- Kuo jis yra blogai, ar gali išsivystyti į rimtesnes ligas?

- Lėtinis bronchitas yra tada, kai mūsų organizmas reaguoja į pasikeitusį epitelį ir įvyksta uždegimas. Einant metams dėl šio uždegimo trachėjos sienelė keičiasi ir sustorėja, tampa nebe tokia jautri dulkėms, gali tapti vėžiniu susirgimu. Kai organizmas sveikas, kvėpuodami esame apsaugoti nuo įvairių alergenų, jei jų nesulaiko viršutiniai kvėpavimo takai, sulaiko apatiniai. Kai tokios apsaugos dėl rūkymo sukeltų padarinių nebeturime, net ir aerozolis gali pažeisti mūsų kvėpavimo takus. Net nesvarbu, ką įkvepiame, ar garą, ar dūmą, po kažkiek laiko jis vis tiek sukels tokią pat ligą.

- Jokiu būdu neskatiname rūkyti, bet ar yra koks nors būdas, geresnis už kitus? Ar visi rūkymo būdai yra vienodai blogi?

- Vienodai blogi, nes visais būdais sintetinės medžiagos patenka į mūsų organizmą ir bet kokiu atveju jos kenkia. Tik laiko klausimas, kaip tai atrodys.

- Kalbant apie laiką. Ar yra koks nors nustatytas laikas, kad kažkiek metų rūkius, žmogus jau gali būti tikras, jog susirgs rūkymo sukelta liga?

- Manau, kad tikrai nėra griežto laiko, pagal kurį galėtume pasakyti, kad, pavyzdžiui, lėtiniu bronchitu žmogus susirgs. Tai priklauso nuo žmogaus individualių savybių, nuo to, kada jis pradėjo rūkyti, kada metė. Kuo greičiau žmogus meta rūkyti, tuo daugiau šansų, kad plaučiai atsistatys, sumažės plaučių ligų rizika.

- Internete sklando teiginys, kad metus rūkyti iki 30 metų, plaučiai gali atsistatyti į tokį lygi, kaip nerūkančio žmogaus. Ar tai realu?

- Žiūrint, koks buvo pažeidimo laipsnis. Esu turėjusi vyresnio amžiaus pacientų, kurie man teigė, kad rūkyti pradėjo nuo 5 metų – tėčiui pridegdavo cigaretę, kuri būdavo be filtro. Tad nuo 5 metų jie patirdavo pirmus tabako į plaučius įtraukimo atvejus. Jei toks žmogus būtų metęs rūkyti 30-ies, didelis klausimas, ar plaučių funkcija galėtų pilnai atsistatyti. Kad uoslė ir skonis grįžta per porą savaičių, nesvarbu, kada meti rūkyti, yra faktas. Bet, kad plaučiams nebūtų visiškai jokio pažeidimo, abejotina.

- Vyrams ar moterims pavojingiau rūkyti?

- Moterys yra jautresnės rūkymui, jos greičiau gali susirgti lėtiniu bronchitu ir kitomis plaučių ligomis. Pagal literatūrą, moterims pasekmės pastebimos greičiau, nei vyrams.

- Kas kiek laiko reikėtų tikrintis žmogui sveikatą, kuris rūko?

- Priklausomai nuo to, kur žmogus dirba, sveikatą yra privaloma tikrintis, vieniems kas metus, kitiems kas porą. Todėl reikėtų nepatingėti ir pasitikrinti, taip pat pasidaryti rentgeną. Deja, Lietuva negali sau leisti turėti nemokamą prevencinę plaučių vėžio patikrą. Pavyzdžiui, JAV ji yra. Tad reikia bent kas metus pasitikrinti rentgenu. Žinoma, jei atsiranda simptomai – kosulys, dusulys, kraujo iškosėjimas, svorio kritimas – kuo skubiau kreiptis pas šeimos gydytoją.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (142)