Kad serga vėžiu nė nenutuokė
„Paėmė biopsiją ir pasakė, kad man sunki liga – ketvirtos stadijos vėžys. Prieš tai nieko nejaučiau, jei nebūčiau susirgęs plaučių uždegimu, būčiau toliau ėjęs į darbą. Vaistai man nepadėjo, paskyrė chemoterapiją. Gavau jos tris kursus, bet mano savijauta tapo dar prastesnė – skrandis nuolat buvo lyg pripūstas, vėliau dingo apetitas, visą laiką kankino pakilusi temperatūra iki 39°C, krito hemoglobinas“ – TV8 laidai „Sveikatos medis“ pasakojo A. Adomavičius.
Tada Algirdui buvo paskirta imunoterapija. Vyras pasakoja, kad po jos dingo temperatūra, pagerėjo savijauta, pakilo apetitas.
„Svėriau 54 kg, o po imunoterapijos priaugau iki 79 kg. Šią procedūrą gaunu jau apie metus, kažkur 20 kartų iš viso. Turiu padėkoti savo gydytojams, ypač gydytojai Vagulienei, kuri manimi pasirūpino ir pradėjo gydyti šiuo būdu. Dabar turiu energijos, nejaučiu skausmo, atrodo, gyvenu naują gyvenimą“, – apie ligą kalbėjo A. Adomavičius.
Plaučių vėžys yra dažniausia pasaulyje onkologinė liga tarp visų onkologinių susirgimų. Jo Lietuvoje nustatoma net iki 1 200 atvejų per metus.
Pirmųjų simptomų nėra
Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų gydytojos pulmonologės Neringos Vagulienės, didžiausia problema ta, kad ši liga dažniausiai aptinkama jau pažengusioje stadijoje. Apie 80 proc. atvejų, plaučių vėžys diagnozuojamas tada, kai jau yra išplitęs. Todėl paciento nebegalima nei operuoti, nei naudoti spindulinio gydymo.
„Tačiau paskutiniu metu atsirado naujos išplitusio vėžio gydymo galimybės, tokios kaip imunoterapija, taikinių, biologinė terapija. Šie metodai pagerino sergančiųjų plaučiu vėžiu išgyvenamumą“, – TV8 laidai sakė N. Vagulienė.
Deja, ankstyvųjų plaučio vėžio simptomų nėra – yra tik rizikos veiksniai, kuriuos turėtų žinoti kiekvienas. Pagrindinis iš jų – rūkymas, jis sukelia apie 80 proc. visų plaučio vėžio atvejų.
Rūkorių tikimybė susirgti plaučiu vėžiu yra 20 kartų didesnė nei tų, kurie niekada nerūkė. Įtaką daro ir rūkymo trukmė bei surūkomų cigarečių skaičius. Tačiau gera žinia ta, kad metus rūkyti, susirgti plaučių vėžiu rizika mažėja.
„Žinoma, negalima pamiršti ir pasyvaus rūkymo, kai būname prirūkytoje patalpoje ar prie rūkančiųjų. Pastariesiems reikėtų stebėti, ar nepasikeičia kosulio pobūdis, ar neatsiranda skrepliavimas, atsikosėjimas krauju. Tokiu atveju reikia kreiptis į gydytoją. Yra ir kitų rizikos veiksnių, pavyzdžiui, užteršta aplinka, darbas pavojingose sąlygose, asbestas, suodžiai, taip pat ir genetika“, – kalbėjo gydytoja.
Kūnas pats pradeda kovoti prieš vėžį
Imunoterapija – tai naujausias gydymo būdas, kuris suaktyvina imunines ląsteles. Jos atpažįsta vėžines ląsteles kaip svetimas ir pradeda prieš jas kovoti. Gydytoja N. Vagulienė patikina, kad skiriant imunoterapiją pagerėja pacientų išgyvenamumas ir daliai jų netgi pastebimas ilgalaikis pagerėjimas.
„Imunoterapiją gerai toleruoja visi pacientai, nepageidaujamos reakcijos yra retos, o jei atsiranda, tai yra lengvai valdomos. Šiuo metu Lietuvoje toks gydymo būdas yra prieinamas tik tiems pacientams, kurie serga išplitusių nesmulkių ląstelių plaučių vėžiu, kuriems prieš tai buvo skirta chemoterapija, bet nustatytas ligos progresavimas“, – sakė N. Vagulienė.
Pasak jos, nustatyti plaučių vėžio sandaros tipą yra labai svarbu, nes tik tuomet įmanoma pacientui parinkti individualų gydymą. Pavyzdžiui, netgi įvairios chemoterapijos schemos veikia skirtingai – priklausomai nuo vėžio tipo. Todėl plaučių vėžio gydymas tampa individualizuotas.
„Nustačius plaučių vėžio diagnozę, pacientai tiriami dėl įvairių mutacijų. Ši liga yra klasifikuojama į dvi pagrindines grupes: smulkių ląstelių, kuris yra retesnis, ir nesmulkiųjų ląstelių. Tai nustačius, yra tiriamas navikinis audinys dėl įvairių mutacijų. Šiuo metu imunoterapija yra pats pažangiausias gydymas ir tikimės, kad greitu metu ją galėsime skirti dar didesnei daliai pacientų“, – sakė N. Vagulienė.
