Svarbu ne tik fizinė, bet ir dvasinė sveikata

Laidoje jis atsakė, kas yra sveika mityba, kokių maisto produktų kiekvienam lietuviui reikėtų suvalgyti daugiau, o kurių geriau būtų privengti, taip pat apie sotumo ir persivalgymo jausmus, pašildytą maistą ir mitus, susijusius su gliuteno netoleravimo mada.

„Nėra vieno atsakymo, kas yra toji sveika mityba. Visų pirma, sveikata yra visapusiška dvasinė, fizinė ir psichinė gerovė. Sveika mityba neturi kenkti žmogaus fizinei būklei, ji negali sukelti lėtinių ligų, priešingai – turėtų būti kaip prevencija toms ligoms. Taip pat sveika mityba neturėtų sukelti psichologinių problemų. Jeigu tu valgysi vištienos krūtinėlę septynis kartus per dieną, tu tikrai būsi labai liūdnas žmogus.

Sveika mityba yra tokia, kuri nekenkia nei tavo fiziniam, nei dvasiniam kūnui“, – DELFI laidoje kalbėjo A.Sujeta.

Ragina valgyti daugiau kopūstų

Anot jo, lietuviai vis dar per mažai valgo daržovių. Jis paminėjo kelis maisto produktus, kurie yra būtini.

Artūras Sujeta
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

„Lietuviams trūksta lietuviškų maisto produktų. Šiuo atveju mums būtina vartoti obuolius, mums reikia valgyti kopūstus, kurie gali būti šviežūs arba rauginti. Juose yra daugybė naudingų medžiagų – vitamino C, skaidulų, įvairių antioksidantų. Pomidorai yra viena svarbiausių daržovių, kurias mes galime vartoti truputį pakaitinus, nes tuo metu išsiskiria likopenas. Tai yra vienas žinomiausių antivėžinių antioksidantų. Taip pat labai sveika valgyti česnakus, svogūnus. Kuo jie yra mažiau apdirbti, tuo geriau, tai bus natūralus antibiotikas. Lietuviams taip pat trūksta šypsenų ir D vitamino, kurio, deja, bet iš maisto pakankamai gauti negalime. Jo turime gauti iš saulės.

Daugybė tyrimų rodo, kad Lietuvos gyventojai suvartoja per daug riebalų. Reikėtų vengti riebios mėsos, kiaulienos. Taip pat reikėtų vengti maisto, kuris yra perdirbamas, kurį galima lengvai atšildyti ir vėl užšaldyti. Tai yra maistas, kuris turi labai daug visokių priedų. Taip pat mums kenkia daug cukraus turintis maistas: bandelės, spurgos, kepiniai. Tokių produktų mes suvartojame gerokai per daug. Apie tai galime spręsti iš KMI. Taigi labiausiai reikėtų vengti saldaus ir riebaus maisto“, – apie blogus ir gerus mitybos pavyzdžius kalbėjo specialistas.

Ar gerai yra šildyti maistą?

Tiesa, kaip pabrėžia jis, pašildytas maistas nėra labai blogas variantas, tačiau svarbu žinoti kelis elementarius dalykus.

„Kai kuriuos maisto produktus mes galime gaminti ir vartoti vieną ar dvi dienas iš eilės. Puikiai žinome, kad jeigu yra kokia didesnė šventė, kai močiutė prigamina kiek per daug žuvies, tai po 3 dienų tos žuvies vartoti jau tikrai negalima, nes tai jau yra biologinė maisto tarša. Šaldytos daržovės, kurios yra atšildomos, o vėliau mes jas kepame – viskas su jomis yra gerai.

Sveika mityba
Foto: Shutterstock

Žinoma, jeigu tos daržovės nėra suvalgomos ir toliau būna kambario temperatūroje, tai tikrai atsiras puvimo ir gedimo procesai, kurie padidins toksinų lygį ir mes galime apsinuodyti. Tiesa, aš visada žmonėms rekomenduoju pasigaminti tiek, kiek galite suvalgyti, jog pasijaustumėte sotūs.Gamintis visai savaitei nėra labai geras sprendimas. Viena ar dvi dienos – dar toleruojama“, – sakė A.Sujeta.

Anot pašnekovo, visada geriau yra pačiam pasigaminti pietus, o ne eiti į kavinę, kur dažnai rizikuojama ne tik išleisti daugiau pinigų, bet ir persivalgyti.

„Tai priklauso nuo to, ką dirba konkretus žmogus. Jeigu kalbėtume apie statistinį biuro darbuotoją, kuris dirba sėdimą darbą prie kompiuterio, manau, kad toks žmogus kuo puikiausiai gali pasigaminti maistą namuose ir tai bus kur kas geresnis variantas nei valgyti kavinėje. Kavinėse būna labai didelis pasirinkimas, žmonės net pasimeta ir nebežino, ką rinktis iš tokios gausybės. Žmonės gali persivalgyti, porcijos nėra normuotos.

Saikas yra vienas iš svarbiausių sveikos mitybos faktorių. Tai yra vienas iš svarbiausių veiksnių, kuriais mes turėtume vadovautis. Jeigu žmogus turi tokią galimybę, tuomet visada geriau atsinešti į darbą ir valgyti savo pagamintą maistą. Jeigu nėra tokios galimybės, pirmiausia reikia pavalgyti pagrindinį patiekalą, o tik vėliau apmąstyti, ar tau tikrai dar reikia ir deserto. Jeigu užsisakysi iš karto, labai rizikuoji, kad persivalgysi ir būsi apsunkęs“, – svarstė pašnekovas.

Apie sotumo jausmą

Tiesa, labai svarbu – sotumo jausmas, o jis neatkeliauja iš karto.

„Galėčiau pasakyti kaip mokslininkas – viskas vyksta hormoniniame lygmenyje, bet jeigu kalbėtume paprastai, tai visų pirma, sotumo jausmas neateina iš karto. Nėra jungtuko, kuris įsijungtų vos pavalgius. Kartas jis gali ateiti pavėluotai. Tada žmogus yra linkęs persivalgyti. Yra emociniai persivalgymo priepuoliai, kai žmogus yra piktas. Yra tokių žmonių, kurie priešingai – nieko nevalgo. Auksinė taisyklė tokia, kad jeigu esate labai alkani vykdami į parduotuvę, bet kišenėje turite mažą saldainį, suvalgykite jį, tuomet po dešimties minučių jūs norėsite mažiau valgyti, prisipirksite mažiau nesveiko maisto, arba tokio maisto, kurio jums visai nereikia. Tikėtina, kad ir grįžus namo, jūs nepersivalgysite tiek, kiek galėtumėte“, – kalbėjo A.Sujeta.

Jis taip par pabrėžė, kad lietuviai vartoja per daug cukraus.

„Saldikliai yra sveikatai palankesnis pakaitalas. Jeigu mes žiūrėsime į didelį cukraus vartojimą ir minimalų saldiklių vartojimą, kalbu apie tuos, kurie yra natūralūs, turi šiek tiek kalorijų, bet viskas priklauso nuo situacijos. Jeigu jūs siekiate apriboti cukraus vartojimą, tai geriau rinktis gazuotus gėrimus, kuriuose yra saldiklių. Arba net ir tokie paprasti įpročiai kaip arbatos gėrimas – geriau pasisaldinti ne cukrumi, o vienu šaukšteliu medaus, tuomet bus tikrai daug geriau“, – sakė specialistas.

Gliuteno mada

Taip pat, pabrėžia A.Sujeta, žmonės kartais patys save apgauna, ypač kalbant apie gliuteną.

„Gliutenas yra labiau mada. Tyrimai rodo, kad labai mažas procentas žmonių iš tiesų netoleruoja gliuteno. Labai dažnai mes jaučiame kažkokius subjektyvius jausmus, pavyzdžiui, kad pučia pilvą, bet žmonės yra linkę apkaltinti gliuteną, nors tai nėra tiesa. O laktozė yra pieno cukrus, kuriam mes vis labiau tampame netolerantiški. Pas žmogų laktazės fermento vis mažėja, tai ypatingai pasireiškia po 30-40 metų amžiaus. Jeigu jūs jau tuo metu geriate po kokį litrą pieno prieš miegą ir jums skauda skrandį, reikėtų to atsisakyti“, – kalbėjo A.Sujeta.

Paklausus mitybos specialisto, ar sveika valgyti konservuotas daržoves, jis tikino, kad saiko jausmas ir čia yra labai svarbus.

„Jeigu tik skanaujame, tai nieko blogo nenutiks, bet jeigu konservuotais produktais pakeičiame visą mūsų racioną, yra blogai. Konservuotuose produktuose yra labai daug cukraus, druskos. Nereikėtų daryti tokių labai drastiškų pokyčių, nes taip galima pažeisti savo žarnyno mikroflorą, kuri yra labai svarbi. Ją užtikrinti gali tik gerosios daržovės, pavyzdžiui, kopūstai. Jeigu mes pradėsime skanauti močiutės konservais, geriau visa tai planuoti atsakingai ir nesuvalgyti visų turimų konservų atsargų per dvi ar tris šventines savaites. Tada neturėsime pilvo skausmų“, – dėstė jis.

Saiko jausmo labai svarbu nepamesti šventiniu laikotarpiu, kai dažnas lietuvis persivalgo, o nuo stalo nueina tik tuomet, kai jau vos bepavaikšto.

„Aš galiu pasakyti savo pavyzdžiu. Dabar daug daugiau sportuoju, stengiuosi numesti šiek tiek svorio, nes žinau, kad priaugsiu. Žinoma, visi mes žmonės ir normalu per šventes švęsti, bet nebus gerai, jeigu visiškai pamesime galvas. Reikėtų išlikti sąmoningiems, jeigu žmogus nuolat persivalgo, jam reikia bent kurį laiką apriboti kalorijas, skirti kelias dienas, kai geriama daugiau vandens. Kalbant apie šventes, ypatingai ruoštis nereikia, tiesiog reikia valgyti iki 80-90 proc. sotumo, reiktų valgyti tris kartus per dieną, galbūt kartais keturis. Taip pat svarbu pajudėti ir pasportuoti“, – sakė jis.