Skauda širdį sportuojant – kuo greičiau pas medikus
„Šiuolaikinės technologijos leidžia ištirti labai daug, tačiau viena iš klastingiausių ligų yra padidintas arterinis kraujo spaudimas. Kodėl klastingiausia? Nes iš pradžių ji „sugadina signalizaciją“ – žmogus įpranta gyventi su padidintu kraujospūdžiu ir nieko nebejaučia, sako, kad jis sveikas. Bet iš tiesų save po truputį žaloja, o visa žala pamatoma ateityje“, – sakė profesorius A. Aidietis.
Pasak gydytojo, visi mūsų organizmo siunčiami signalai ir jaučiami simptomai reiškia, kad organizmas mums nori kažką pasakyti. Jei žmogus jaučia, kad kažkas negerai jo širdžiai, ypač svarbu pasimatuoti spaudimą ir jį prisiminti, taip bus lengviau atrasti, koks sutrikimas iš tiesų kankina.
„Viena iš dažnų ligų – kai viena pagrindinių kraujagyslių susiaurėja daugiau nei 75 proc. Žmogus pradeda jausti skausmą krūtinėje, tai vadinama krūtinės angina: nemalonus jausmas už krūtinkaulio, kuris jaučiamas po fizinio krūvio“, – kalbėjo A. Aidietis.
Vos tik krūvį nutraukus skausmas dingsta, tačiau taip pat pasijausti galima išėjus į šaltą orą. Kraujagyslei visiškai užsikimšus, įvyksta infarktas, tačiau net jei sveikata ir bus tikrinama prieš 75 proc. užsikimšimo ribą – jokie tyrimai to nesugebės parodyti. Vis dėlto, kai jaučiamas skausmas sporto metu, būtina kreiptis pas gydytojus ir tikrinti kraujagysles.
Dėl kraujagyslės susiaurėjimo gali plyšti aterosklerozinė širdies plokštelė. Tada skausmas pradeda plisti į kairę ranką, kartais į skrandį ar žandikaulius, tad būna, kad žmogus galvoja, jog skauda skrandį, bet ne širdį. Be viso to, organizmas pradeda siųsti signalus ir žmogus pajaučia mirties baimę. Tokiu atveju būtina kuo skubiau kviesti greitąją pagalbą ir paaiškinti, kokie simptomai jaučiami.
Kodėl geriau iškviesti greitąją ir užrašyti kardiogramą be reikalo nei to vengti? Nes dėl užsikimšusios kraujagyslės žūsta didelė dalis širdies raumens, todėl, jei pagalbos niekas nespės suteikti, širdis bus taip pažeista, kad vėliau žmogus turės jos nepakankamumą.
„Insulto atveju smegenų ląstelės miršta žymiai greičiau nei širdies, įvykus infarktui. Užtenka 5 minučių ir smegenys jau gali būti tokios pažeistos, kad daugiau jų atstatyti nepavyks. Insultas dažniausiai įvyksta tada, kai virpa prieširdžiai, nes širdyje susidaręs krešulys beveik visada nukeliauja į smegenis, kuriose sukelia negrįžtamą neuronų žūtį“, – kalbėjo A. Aidietis.
Todėl vežant pacientą greitąja, reikia kuo greičiau suleisti vaistų, kurie tirpdytų krešulį. Skilvelių virpėjimas – staigi mirtis, o prieširdžių virpėjimas padidina staigaus insulto riziką 5 kartus.
Prieširdžių virpėjimą žmogus gali pajusti, todėl tokiu atveju reikia kuo skubiau kreiptis į gydymo įstaigą. Joje bus suleisti vaistai, kurie neleis smarkiai krešėti kraujui, taip apsaugant žmogų nuo susidarančių krešulių. Jei prieširdžiai virpa nuolat, gydytojas paskiria vaistus, kurie neleidžia krešėti kraujui ir taip insulto tikimybė smarkiai sumažinama.
Higienos instituto duomenimis, daugiau nei 55 proc. visų mirčių įvyksta dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Tačiau profesorius tokia statistika abejoja.
„Prieš 20 metų statistika buvo tokia pati. Tačiau per dvidešimtmetį mes pažengėme širdies ir kraujagyslių ligų gydyme, ligonių priežiūros srityje, diagnostikoje – labai toli, todėl man kyla klausimas, ar tokia statistika tikrai yra teisinga. Daug senyvo amžiaus žmonių miršta nuo širdies ligos, nes širdis tiesiog sustoja. Bet jei statistiškai pažiūrėtume, kas vyksta su 45-65 metų amžiaus grupe, tada šia statistika galėčiau labiau tikėti ir apie ją diskutuoti“, – kalbėjo medikas.
Kai žmonės sako, kad senyvo amžiaus žmogus mirė „dėl širdies“, dažniausiai galvojama apie infarktą. Jo metu viena iš didžiausių širdies kraujagyslių užsikemša ir didelė dalis širdies nebegauna kraujo. Tada širdis sustoja, įvyksta staigi mirtis dėl širdies pakitimų.
„Kai galvojame, kad gali būti susiaurėjusi kraujagyslė, pasodiname žmogų ant dviračio ir užrašome elektrokardiogramą, kuri parodo, kad kažkuri širdies dalis badauja – stokoja kraujo. Tokiu atveju kraujagyslę bandome išplėsti, dabar tokių procedūrų atliekama tūkstančiais, kai prieš 20 metų būdavo žymiai mažiau“, – sakė gydytojas.
Širdies operacijos metu pacientas gali net kalbėti
Kairysis skilvelis turi aortos vožtuvą, kuris kraują išmeta į aortą. Šis vožtuvas bėgant metams susiaurėja, jame prisikaupia kalkių ir įvyksta aortos stenozė. Kai anga pasidaro siauresnė nei 1 cm, sakoma, kad tai kritinė aortos stenozė, dėl kurios širdies skilvelis itin vargsta pumpuodamas kraują.
Dažniausiai dėl tokios problemos padaroma operacija, tačiau, jei pacientas yra vyresnis nei 70 metų, operacija itin rizikinga, todėl ji nedaroma ir žmogui tenka gyventi su nesveika širdimi.
„Viena iš naujovių šios ligos gydyme yra ta, kad per šlaunies arteriją galima įvesti vamzdelį, kuris, nukeliavęs iki aortos, išsiplečia kaip balionas. Tada įvedamas dar vienas vamzdelis su dirbtiniu vožtuvu, kuris aortoje ir įtaisomas, o jį laiko sukalkėję audiniai. Toks dalykas žmogui gali tarnauti visą gyvenimą,“ – apie medicinos pasiekimus pasakojo pašnekovas.
Neįtikėtina, tačiau tokios procedūros metu pacientas nėra užmigdomas – su juo net galima kalbėtis. Tokių operacijų, kai implantuojamas dirbtinis vožtuvas per šlaunies arteriją, Vilniuje atlikta jau daugiau nei 200. Deja, sako profesorius, šiai sričiai finansavimas dar nėra pakankamas, kadangi tokios operacijos itin brangios, jos padaromos ne taip dažnai, kaip norėtųsi.
Dar viena iš širdies problemų – neužsidarantis mitralinis vožtuvas. Įprastai operacija atliekama prijungiant dirbtinę širdį ir atjungiant tikrąją, tada problema sutvarkoma ir širdis vėl prijungiama.
„Šiuo metu atkeliavo naujas būdas: vietoje to, kad prapjautume krūtinkaulį ir stabdytume širdį, padaromas visai nedidelis pjūvis širdies viršūnėje, per širdį įvedamas chirurginis instrumentas, tada vožtuvas prisiuvamas su siūlu ir taip atstatomas mitralinio vožtuvo sandarumas. Kartais siūlų prireikia net ne po vieną kilpą, o po tris ar keturias. Lietuvoje atliekamos tokios operacijos ir įdomu tai, kad jos atliekamos net ne visoje Europoje“, – sakė prof. A. Aidietis.
Norint greičiau pasveikti – supraskite, kas su jumis vyksta
Būna ir taip, jog išoperavus mitralinį vožtuvą, išsivysto triburio vožtuvo nepakankamumas. Tokių pacientų net 35 proc. miršta per mėnesį, todėl rizika operuoti paprastu būdu atveriant širdį yra labai didelė.
Tačiau lietuviai pirmieji pasaulyje išbandė kitą – paprastesnį būdą. Šiuo būdu tereikia įvesti vamzdelį per kaklą ir juo pasinaudojant „įsiūti“ siūlus, kurie širdį padaro vėl beveik sandarią.
„Padarius tokią operaciją, žmogui iškart nustojo tinti kojos, kepenys, sumažėjo dusulys, pagerėjo fizinio krūvio toleravimas. Jei operacija pavyksta taip, kad širdis tampa visiškai sandari, būklė pagerėja labai smarkiai. Todėl manau, kad ši technologija turi ateitį“, – kalbėjo gydytojas.
Prof. A. Aidietis sako, kad visada primena pacientams, jog norint pagerinti savo širdies būklę, reikia kartu dalyvauti gydymo procese. Pasak jo, svarbu išsiaiškinti, kam skirti vaistai, kodėl juos reikia vartoti, kaip esate gydomas ir kas su jumis vyksta.
„Iš tiesų, jei žmogus pats viską supranta, jo smegenys pradeda padėti gydymui, o tada ir pasveikti yra žymiai lengviau“, – patarė A. Aidietis.
Žiūrėkite naujausią laidą „Sveikatos receptas“:
